Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgaliotam atstovui R. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui Z. P., trečiasis asmuo A. Š., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ieškovei 13 298,35 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų procesines palūkanas nuo ieškinio įteikimo teismui datos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, jog Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta S. Š.. 2017 m. kovo 31 d. dokumentų bylų priėmimo-perdavimo aktu bankroto administratorė perėmė iš buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, atsakovo Z. P., finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2008 iki 2017 metų. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimų sąrašas 83 576,37 Eur sumai. Pagal finansinės atskaitomybės duomenis, sudarytus nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, laikotarpiui iki 2017 m. kovo 31 d. rastas atskaitingo asmens Z. P. iš įmonės kasos gautų pinigų trūkumas 13 298,35 Eur. Atsakovas nuo 2007 m. gruodžio 18 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo įmonės vienasmenis akcininkas ir vadovas bei įmonės kasininkas, įmonės bankroto administratorius reiškia ieškinį dėl žalos, atsiradusios atsakovo vadovavimo laikotarpiu. Pagal avanso apyskaitą Nr. 2017-04, sudarytą 2017 m. kovo 31 d. datai ir pasirašytą paties atsakovo, bei banko sąskaitos išrašus buvo paimta iš įmonės sąskaitos 34 620,00 Eur, iš kurių į kasą grąžinta tik 16 530,00 Eur. Atsakovo įsiskolinimas įmonei (ieškovei) pagal avansinės atskaitomybės duomenis už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. sudarė 13 298,35 Eur, kuriai pateisinamų dokumentų atsakovas nepateikė. Be to, nurodyta suma yra įtraukta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai. Nurodyto balanso duomenis patvirtino pats atsakovas Atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu, negrąžinant iš įmonės kasos paimtus pinigus. Priežastinis ryšys tarp atsiradusių pasekmių yra tik atsakovo veiksmai, padarę įmonei žalą. Nagrinėjamu atveju įmonė neteko 13 298,35 Eur, kurie buvo įmonės kasoje, todėl iš atsakovo ieškovės naudai turėtų būti priteistas 13 298,35 Eur žalos atlyginimas. Pateikė finansines operacijas patvirtinančius dokumentus.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pinigų trūkumą nustatė pagal perduotus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, t. y. pagal avansinės atskaitomybės duomenis laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-03-31 trūkumas sudaro 13 298,35 Eur. Pagal banko sąskaitos išrašus iš įmonės sąskaitos buvo paimta 34 520 Eur, į kasą gražinta 16 530 Eur, faktinis trūkumas nustatytas didesnis. Įskaičius mokėtinas sumas atsakovui, ieškinys reiškiamas 13 298,35 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Dėl ginčo esmės

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta S. Š.. 2017 m. kovo 31 d. dokumentų bylų priėmimo-perdavimo aktu bankroto administratorė perėmė iš buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo (atsakovo Z. P.) finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2008 iki 2017 metų. Pagal finansinės atskaitomybės duomenis, sudarytus nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, laikotarpiui iki 2017 m. kovo 31 d. nustatytas atsakovo Z. P. gautų iš įmonės kasos pinigų trūkumas 13 298,35 Eur, kurį prašomą įpareigoti atlyginti atsakovą (kaip atskaitingą asmenį ir kaip buvusį bendrovės vadovą) kaip nuostolius.

Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas Z. P. buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas (VĮ Registrų centro išrašas, t. 1, l. 16). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014). Pagal bendrąją taisyklę, reiškiant reikalavimą vadovui taikyti civilinę atsakomybę už tinkamai neapskaitytą ir prarastą turtą, ieškovė turi pareigą įrodyti žalos faktą ir dydį, kad konkretus turtas prarastas dėl vadovo neteisėtų veiksmų.

Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus įgalioto asmens, ieškinį dėl 13 298,35 Eur žalos atlyginimo grindė finansiniais dokumentais: banko sąskaitų išrašais, avanso apyskaitomis, kasos knygos duomenimis, rašytiniu atsakovo Z. P. paaiškinimu.

Pagal 2017-05-12 banko Swedbank informaciją su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo susietos mokėjimo kortelės Maestro Business (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Visa Electron Business (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurių turėtojas buvo atsakovas Z. P.. Pateiktas sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas (t. 1, l. 29-53), atsakovo Z. P. banko ataskaita (t.2, l. 136) patvirtina, kad laikotarpyje nuo 2016-01-04 iki 2016-12-31, pasinaudojant atsakovo Z. P. kortelėmis Maestro Business (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimta grynais pinigais 32 350 Eur ir įnešta 15 390 Eur.

Pagal avanso apyskaitą Nr. 2017-04 2017-03-31 (t.1, l. 4) atsakovui Z. P. atsiskaitytinai išduoto avanso likutis 13 298,35 Eur. Bankroto administratorė, vykdydama bankroto procedūrą, 2017-03-31 perėmė bendrovės dokumentus, tačiau tarp bendrovės administratorei pateiktų dokumentų 13 298,35 Eur išlaidas pateisinančių dokumentų pateikta nebuvo.

Byloje pateikti įmonės apskaitos dokumentai patvirtina, kad atsakovas Z. P. laikotarpyje nuo 2016-01-04 iki 2016-12-31 yra gavęs 13 298,35 Eur, tačiau po bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorei nebuvo perduoti nei išlaidas patvirtinantys dokumentai, nei lėšos. Kad išlaidas pagrindžiančių dokumentų neturi ir yra skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 13 298,35 Eur, pripažino ir pats atsakovas 2017-03-31 rašytiniame paaiškinime (t. 1, l. 5).

Atsakovas Z. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad faktiniu įmonės vadovu buvo trečiasis asmuo A. Š., kuris tvarkė įmonės finansus, buvo atsakingas už kasos operacijas, todėl jis, bet ne atsakovas, turėtų atlyginti žalą. Su tokiais atsakovo argumentais teismas nesutinka. Byloje pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymo Nr. 204-16-01 kopija patvirtina, kad atskaitingais asmenimis, turinčiais teisę priimti pinigus, surašyti bei pasirašyti pinigų priėmimo kvitus, atlikti mokėjimus įmonės vardu už įsigyjamas prekes ir paslaugas, atsiskaityti įmonės buhalterijai už priimtus pinigus ir pateikti pinigų ataskaitą bei perduoti priimtų pinigų sumą, atsiskaityti už išleistus pinigus ir avanso apyskaitą pateikti įmonės buhalterijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo įsakymu buvo ir atsakovas Z. P., ir trečiasis asmuo A. Š.. Pagal pateiktus buhalterinius dokumentus ir išrašus iš sąskaitos pinigai buvo išgryninti atsakovo Z. P., todėl ne trečiasis asmuo, bet atsakovas Z. P. yra atsakingas už gautų lėšų panaudojimą ir išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikimą. Faktas, jog galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu buvo trečiasis asmuo A. Š., neeliminuoja atsakovo atsakomybės dėl kilusių pasekmių, dėl ko teismas šiuo klausimu (buvo ar nebuvo trečiasis asmuo faktiniu vadovu nepasisako ir atsiliepimo argumentų plačiau neanalizuoja). Atsakovas, gavęs grynuosius pinigus, privalėjo juos įnešti į įmonės kasą ar banko sąskaitą, pateikti finansininkui dokumentus, įrodančius šių pinigų panaudojimą įmonės reikmėms, tik tada pasibaigtų jo, kaip gavusio pinigus asmens, atsakomybė įmonei. Tokia atskaitingo asmens pareiga įtvirtinta Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kaso operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 9,10 punktuose, pagal kuriuos atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtam atsakingam asmeniui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas; nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu; atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimo įrodymo dokumentais atiduoda į kasą; pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas.

Teismo posėdžio metu atsakovas Z. P. nurodė, kad pinigai iš įmonės sąskaitos buvo išgryninti trečiojo asmens A. Š., pasinaudojant atsakovui priklausančia mokėjimo kortele. Tokias aplinkybes paneigė trečiasis asmuo A. Š., paaiškinęs, jog atsakovo kortele nesinaudojo, grynųjų pinigų iš atsakovo negavo. Be to, net ir buvus atsakovo nurodytai situacijai, jog jam priklausančia kortele buvo išgryninti pinigai, vis tik atsakovas yra atsakingas už identifikavimo duomenų perdavimą tretiesiems asmenims, todėl atsakovo elgesys, atskleidžiant tapatybės patvirtinimo duomenis tretiesiems asmenims, būtų laikomas, neatitinkančiu Mokėjimų įstatymo 26 straipsnyje numatytų pareigų (naudotis mokėjimo priemone pagal mokėjimo priemonės išdavimą ir naudojimą reglamentuojančias sąlygas, imtis veiksmų, kad būtų apsaugoti mokėjimo priemonės personalizuoti saugumo požymiai). Įprastai pareiga saugoti banko išduotus atpažinimo ir apsaugos priemones įtvirtinama tarp banko ir sąskaitos naudotojų sudaromoje Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje. Dėl to, vadovaujantis Mokėjimų įstatymo 31 straipsnio 3 dalimi, CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, būtent atsakovui tenka visa su atliktomis mokėjimo operacijomis sąskaitoje susijusi rizika, o kartu ir atsakomybė dėl įmonei padarytos žalos.

Atsakovo iniciatyva apklausta liudytoja M. Š. teismo posėdžio metu nurodė į buhalterinę programą įtraukdavusi visus pirminius dokumentus, kuriuos jai perduodavo atsakovas ar trečiasis asmuo. Ieškovės atstovas atsakovo prašymu pateikė bendrovės kasos knygų laikotarpio 206-01-01 – 2016-06-30 išrašus, tačiau juose papildomų piniginių operacijų, patvirtinančių atsakovo Z. P. pinigų įnešimą į kasą ir neapskaitytų, nustatant žalos dydį, nėra, pateiktas balansas, avanso apyskaita, pasirašyti atsakovo, nėra ginčijamas, dėl ko laikytina, kad trūkumas kasoje yra ieškovės atstovo nurodytas dydis, t. y. 13 298,35 Eur. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala, be kita ko yra turto netekimas. Nagrinėjamu atveju žala atsirado kaip tiesioginiai nuostoliai, t. y. bendrovei padaryta žala dėl turto, kuris buvo atsakovo žinioje, netekimo.

Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė.

Esant pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pinigai laikotarpiu nuo 2016-01-04 iki 2016-12-31 iš bendrovės sąskaitos buvo paimti, pareiga įrodyti, kad tokios lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms ar buvo paimtos ne atsakovo, tenka atsakovui.

Atsakovas rašytinių įrodymų ar kitų duomenų, kurie paneigtų ieškovės apskaitos dokumentais patvirtintas faktines aplinkybes, nepateikė, kaip ir nepateikė įrodymų, jog pinigines lėšas būtų išleidęs medžiagoms pirkti, kitiems mokėjimams atlikti, ieškinys dėl žalos atlyginimo pagrįstas buhalteriniais dokumentais, konstatuotina, jog dėl atsakovo veiksmų, nesilaikant įtvirtintos pareigos (kaip atskaitingo asmens piniginių lėšų negrąžinimo į bendrovės kasą) padaryta žala ir egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti (CK 6.245-249 straipsniai).

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi patvirtintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimų sąrašas 83 576,37 Eur sumai, kreditorių reikalavimai iš dalies galėjo būti patenkinti iš įmonės turto, jeigu atsakovo veiksmais nebūtų padaryta žala, todėl bankroto administratoriaus ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina ieškovei 13 298,35 Eur žalos atlyginimo ir penkių procentų metinės palūkanos nuo ieškinio įteikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bankroto administratorė kreipėsi su ieškiniu dėl tų pačių lėšų išieškojimo iš trečiojo asmens A. Š., tačiau iš ieškinio kopijos, pateiktos Šiaulių apygardos teismui, matyti, kad trečiajam asmeniui A. Š. reiškiamas reikalavimas nėra tapatus, ieškiniu prašoma atlyginti nuostolius, trečiajam asmeniui paimant iš įmonės banko sąskaitos pinigines lėšas. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-26966-17 dalykas tai pat nėra susijęs su nagrinėjamu ginču. Šie procesai trečiojo asmens A. Š. atžvilgiu neįtakoja atsakovo civilinės atsakomybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, dėl ko atsakovo argumentai, kad atsakovo civilinės atsakomybės klausimas galėtų būti sprendžiamas tik atlikus ikiteisminį tyrimą ir išnagrinėjus civilinę bylą trečiojo asmens atžvilgiu atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkinus ieškinį iš atsakovo priteistina 299 Eur žyminio mokesčio valstybei, nuo kurio ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis).

Prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškė trečiasis asmuo A. Š., pateikdamas teisinę pagalbos išlaidas patvirtinančius dokumentus, pagal kuriuos už teisinę pagalbą patyrė 1300 Eur išlaidų. Trečiasis asmuo į civilinę bylą buvo įtrauktas atsakovo iniciatyva, ieškovo ieškinys tenkinamas, šias išlaidas turėtų atlyginti atsakovas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Susipažinus su teiktų paslaugų aprašu matyti, kad išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, atsiliepimo parengimą, pasiruošimą bylai neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų (toliau -Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, jos yra būtinos ir pagrįstos. Tačiau išlaidos kelionei (aprašo 4, 7 p.).apskaičiuotos ne pagal turėtas sąnaudas, bet pagal sugaištą laiką. Rekomendacijose numatyti maksimalūs užmokesčio dydžiai tik už advokato civilinėse bylose teikiamas paslaugas. Rekomendacijų 3 punkte nurodyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, atlyginamos turėtos išlaidos (gyvenamosios patalpos nuomos, kelionės), todėl išlaidos kelionei į Plungę apskaičiuotinos už pagrindą imant ne sugaištą laiką, bet patirtas kelionės išlaidas. Įvertinus atstumą nuo advokato darbo vietos iki teismo (65 km) išlaidos kelionei mažintinos iki 30 Eur. Taip pat mažintinos išlaidos už atstovavimą teismo posėdyje 2018-06-22 (aprašo 8 p.), kadangi posėdis tęsėsi ne 2 val., bet 1 val. 15 min. Tokiu būdu iš atsakovo priteistina trečiajam asmeniui 1 100 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia

ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 298,35 Eur (trylika tūkstančių du šimtus devyniasdešimt aštuonis Eur 35 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-11-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ , įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui 299 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis Eur) žyminio mokesčio, mokamo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, ir bylos numerį - e2-1295-514/2018).

Priteisti iš atsakovo Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą Eur) bylinėjimosi išlaidų A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.