Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. J. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovams A. M., A. M., V. Š., L. Š., V. S., V. R., tretiesiems asmenims Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notarui A. B., Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarei J. K. dėl 2008 m. vasario 20 d., įgaliojimo Nr. 3-555, 2008-02-20 oficialaus testamento Nr. 3-556, 2008 m. gegužės 22 d., žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-1713, 2008 m. gegužės 22 d., žemės sklypo pirkimo-pardavimo Nr. 3-1714, 2008 m. birželio 11 d., pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-2031 ir 2008 m. rugsėjo 11 d., žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JK-5194 panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Patikslinto ieškinio dalyje dėl 2008 m. vasario 20 d., įgaliojimo Nr. 3-555 ir 2008-02-200 Oficialaus testamento Nr. 3-556 nurodė, kad A. R. dar neturėdamas Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą ir neįregistravęs nurodyto paveldėto turto savo vardu ir tik praėjus mėnesiui po motinos mirties, 2008 m. vasario 20 d., sudarė Oficialų testamentą visiškai svetimam ir jokiais giminystės ryšiais nesusijusiam asmeniui - V. S. - bei tą pačią dieną suteikė įgaliojimą vesti jo paveldėjimo bylą notarų biure ir parduoti, paveldėtą aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, bet kam, už bet kokią kainą, bet kokiomis sąlygomis, atsiskaitymo būdą pasirenkant savo nuožiūrą, bei gauti pinigus už parduotus nekilnojamuosius daiktus. Ieškovė abejojo A. R. parašo tikrumu, nes jo parašas skyrėsi nuo 2007 m. gegužės 31 d., pasirašyto atsisakymo paveldėti. Šį dokumentą jis pasirašė pas Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarą Č. T., matant A. Ž.. Ieškovės teigimu, A. R. su kaimynu A. J. daugiau nei po trijų mėnesių, kai jis buvo pasirašęs Įgaliojimą ir sudaręs oficialų testamentą buvo nuvažiavę pas Elektrėnų notarą su jo motinos testamentu, kad susitvarkytų paveldėjimo teises. Todėl ieškovė manė, kad minėto įgaliojimo ir oficialaus testamento A. R. nepasirašė arba jei pasirašė, tai nesuvokdamas, ką pasirašė, nes nuo vaikystės sirgo psichine liga ir ilgą laiką vartojo alkoholinius gėrimus.

Patikslinto ieškinio dalyje dėl 2008 m. gegužės 22 d., Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-1713, 2008 m. gegužės 22 d., Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-1714, 2008 m. birželio 11 d., pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-2031 ir 2008 m. rugsėjo 11 d., Žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JK-5194 panaikinimo ir restitucijos taikymo ieškovė nurodė, kad jai apie minėtų sandorių sudarymą, kurių pagrindu buvo parduoti A. R. priklausantys žemės sklypai nebuvo žinoma, nes A. R. įgaliojimą pasirašė būdamas nepakaltinamumo būsenoje ar apskritai Įgaliojimo nepasirašė, todėl V. S. 2008 m. gegužės 22 d., Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 3-1713 ir Nr. 3-1714 pirkėjas A. M. veikęs ir A. M. vardu, nelaikytinas sąžiningu įgijėju. Dėl šios priežasties prašė taikyti restituciją. Ieškovės manymu minėtos žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartys sudarytos tik dėl akių, nes sutartimis parduoti žemės sklypai buvo ir toliau pardavinėjami ir siūlomi pirkėjams internetinėje svetainėje kartu su namų valdos žemės sklypu, Gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, skelbime nurodoma, kad derėtis reikia su vienu ir tuo pačiu asmeniu, todėl V. S. iniciatyva minėtas nekilnojamasis turtas realiai nebuvo parduotas, o tik perrašytas tretiesiems asmenims tikslu išvengti nurodyto turto restitucijos.

Nurodė, kad žemės sklypo pirkimo pardavimo Sutartimi Nr. 3-1713 žemės sklypas parduotas už mažesnę kainą (11 000 Lt) nei rinkos vertė (16269 Lt), todėl teigia, kad tai buvo tariamas sandoris, nurodant kuo mažesnę kainą dėl privalomų mokėti mokesčių. Pažymėjo, kad V. S. su A. M. buvo geri pažįstami, buvę bendramoksliai, draugai, ši aplinkybė, anot ieškovės, sustiprina jos nuomonę dėl tariamo sandorio buvimo. Jei teismas pripažins, kad 1,3000 ha žemės sklypas buvo parduotas pagrįstai, ieškovė nurodo, kad A. R. buvo priverstas parduoti dėl tuo metu susiklosčiusios sunkios materialinės padėties, V. S. ir A. M. tuo pasinaudojo, todėl ši sutartis pripažintina negaliojančia ir taikytinos CK 1.91 str. nuostatos.

Ieškovė patikslinto ieškinio dalyje dėl 2008-06-11 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3-2031 nurodė, kad 2008-06-11 sutartimi Nr. 3-2031 V. S. veikdamas pagal Įgaliojimą Nr. 3-555 ir atstovaudamas A. R. 2008-06-11 pardavė A. R. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,20 ha žemės sklypą ir jame esančius statinius - gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, t.y. namų valdą, V. R., prieš tai žinodamas, kad A. R. 2008-06-09 jau buvo miręs, t.y. neturėdamas įgaliojimo dėl ko baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už sukčiavimą. Nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatyta, kad V. R. buvo asocialus asmuo ir neturėjo 50000 Lt, notarui matant pinigai nebuvo mokami. 2008-09-11 žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. JK-5194 minėtas nekilnojamasis turtas buvo perrašytas V. Š., sutarties iniciatorius buvo V. S. (užsakė pažymą, jį nuvežė pas notarą), V. R. jokių pinigų negavo, jis tik pasirašė, kas jam buvo nurodyta, todėl, ieškovės manymu, šis sandoris yra tariamasis, dėl ko jis yra naikintinas ir taikoma restitucija.

Atsakovai V. S. ir V. R., L. Š. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Trečias asmuo, Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notarų biuro notaras A. B., teismo posėdžio metu parodė, kad tvirtinant sudarant testamentą buvo pateiktas A. R. motinos mirties liudijimas ir nuosavybės dokumentai. Remiantis minėtais dokumentais buvo sudarytas testamentas. Duomenų, patvirtinančių, kad A. R. priėmė palikimą, nebuvo pateikta, tačiau testamento sudarymui nereikėjo dokumentų, patvirtinančių paveldėjimo faktą, kadangi buvo nustatyta, kad A. R. yra įpėdinis ir kad jis paveldės atitinkamą turtą. Tuo atveju, jei jis būtų atsisakęs palikimo, testamentu būtent jam paliktas turtas nebūtų paveldimas. Maceinų sandorį jis patvirtino, sandoris buvo sudarytas V. S. pagal įgaliojimą. Nurodė, kad sudarant testamentą A. R. jam sakė, kad testamentą sudaro, kadangi nėra kitų įpėdinių, kuriems jis norėtų palikti turtą, o V. S. jis pažįsta, juo pasitiki, todėl ir suteikė įgaliojimą dėl turto pardavimo. Nurodė, kad išaiškino A. R. visas tokio įgaliojimo pasekmes, A. R. būsena notarui nekėlė abejonių.

Trečias asmuo Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarė J. K. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovas V. S. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinti apeliantės dalyvavimą bylos nagrinėjime privalomu.

Teisėjų kolegija įvertinusi atsakovo prašymą ir jo argumentus pažymi, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti teismo procesiniuose dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Pagal CK 1.89 str. 1 d. fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali reikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijamus sandorius sudaręs A. R. mirė 2008-06-09d. Ieškovė yra A. R. teta (mamos sesuo).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1022/2003, 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005, 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009 ir kt.).

Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012). Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; kt.).

Asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog tam tikras faktas buvo, nei kad jo nebuvo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).

Nagrinėjamu atveju, apeliantė reikšdama teismui ieškinį, tais pačiais pagrindais ginčijo A. R. išduotą Įgaliojimą ir Testamentą, sudarytus tuo pačiu metu, 2008 m. vasario 20 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, priešingai nei teigia apeliantė, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas detaliai išstudijavo bylos medžiagą ir įvertinęs byloje esančius įrodymus bei liudytojų parodymus pagrįstai sprendė, jog A. R. sudarydamas 2008 m. vasario 20 d. Įgaliojimą ir Testamentą gebėjo suprasti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti. Byloje esanti 2009 m. spalio 20 d. rašysenos ekspertizė rodo, kad lyginant tiriamuosius parašus tarpusavyje ir su lyginimui pateiktais A. R. rašysenos ir parašų pavyzdžiais, nustatyta ir sutapimų ir skirtumų, tačiau nei vieni nei kiti nesudaro požymių visumos, pakankamai kokiai nors išvadai. Nustatyti ar A. R. vardą ir pavardę 2008 m. vasario 20 d. Įgaliojime (notarinio registro Nr. 3-555) ir Testamente (notarinio registro Nr. 3-556) įrašė vienas ir tas pats asmuo, ir ar juos įrašė A. R. nebuvo galima (Baudžiamoji byla T1, b.l. 122-123;151-154). 2013m.gegužės 20-birželio-28 d., Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas numeris 78TPK-139/2013 tvirtina, jog negalima tiksliai atsakyti apie A. R. psichikos būseną 2008 m. vasario 20 d., nes nuo 1984 metų nėra objektyvių medicininių duomenų apie jo psichikos būseną. Galima daryti tik prielaidinę išvadą apie tai, kad suminis A. R. turėto intelekto sutrikimo ir ilgalaikio intensyvaus alkoholinių gėrimų vartojimo poveikis tikėtinai galėjo turėti esminės įtakos ir apriboti A. R. gebėjimą racionaliai mastyti, daryti adekvačius situacijai sprendimus bei numatyti daromų sprendimų pasekmes (b.l. 146-148, T2). Liudytoja B. J., buvusi artimiausia A. R. kaimynė, per kelis metrus, kas dieną jį matydavo, liudijo, kad A. R. po motinos mirties 2008m. sausio mėn. liko vienas, jį pradėjo lankyti V. S., kurio dažnai prašydavo, kad atvežtų maisto, alaus. A. R. po darbų kartais išgerdavo, bet nebuvo didelis girtuoklis. Iš liudytojos I. B. paaiškinimų matyti, kad A. R. gana dažnai vartojo alkoholį, gyveno iš motinos pensijos, o jai mirus, kalbėjo, kad parduos 3 ha žemės, ją pardavęs už 2700Lt pirko arklį. Sakė, jog yra parašęs įgaliojimą V. dėl visų dokumentų tvarkymo. Gavęs pinigus už žemę, pradėjo dažnai girtauti. Notaras A. B. patvirtino, kad 2008-02-20 d. A. R., atvykęs į notarų biurą pageidavo sudaryti įgaliojimą, įgalioti V. S. vesti paveldėjimo bylą po jo motinos M. R. mirties, taip pat įgaliojimą parduoti turtą. Tą pačią dieną sudarė Oficialų testamentą, kuriuo priklausantį turtą po savo mirties paliko V. S.. Notaras įsitikino A. R. veiksnumu (atliko pokalbį apie jo valią, apsisprendimą). Įgaliojimą ir Oficialų testamentą pasirašė pats A. R..

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. R. neveiksnumas 2008-02-20 d. sandorio sudarymo metu nebuvo įrodytas (CPK 185 str.). Byloje esanti įrodymų visuma leidžia spręsti, kad A. R. turėjo psichikos sveikatos sutrikimų, kad vartodavo alkoholį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės, nors ir svarbios, tačiau nėra lemiančios siekiant nustatyti asmens veiksnumą konkretaus sandorio sudarymo metu. Byloje nustatyta, kad egzistavo objektyvios aplinkybės A. R. sudaryti vienašalį sandorį Įgaliojimą (registro Nr. 3-555). Įrodymų, kurie tvirtintų aplinkybę, jog A. R. nesąmoningai mastė, buvo adekvačiai nesuvokiantis aplink jį vykstančius procesus žmogus nepateikta. Byloje nėra įrodymų, kurie tvirtintų, jog jis turėjo artimus giminaičius, kurie juo rūpinosi, padėjo materialiai buityje, palaikė moraliai, taip pat galėjo padėti tvarkyti iškilusius ekonominius, juridinius reikalus. Iš byloje esančių jį pažinojusių kaimynų paaiškinimų nėra pagrindo išvadai, jog A. R. dėl tam tikrų sutrikimų ar nepakankamų asmeninių gebėjimų negalėdavo savarankiškai priimti sprendimų dėl kai kurių ar visų savo asmeninių ar ekonominių reikalų, negalėdavo suvokti, išreikšti šių sprendimų ar veikti pagal juos. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie tvirtintų aplinkybę, jog ieškovė kaip nors rūpinosi savo sūnėnu, domėjosi ar jam nereikia kokios nors pagalbos. Byloje nustatyta, kad A. R. po jo motinos mirties (2008m. sausio 5d.) nuolat lankė ir juo rūpinosi V. S.. Nepaneigta, kad A. R. po motinos mirties neturėjo pajamų, kad jos būtų pakankamos pragyvenimui, todėl kalbėjo, kad parduos žemę, kalbėjo, kad rado pirkėją, įgaliojo kitą asmenį tvarkyti su tuo susijusius reikalus. Teisėjų kolegijos nuomone, visiškai natūralu, kad asmuo įgalioja kitą, jam patikimą asmenį ir leidžia jam įstatymiškai tvarkyti turto reikalus. Byloje nustatyta, kad 2008-02-20 Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biure sudarydamas notarinį Įgaliojimą A. R. buvo veiksnus ir galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Apeliaciniame skunde apeliantė nekelia 2008 m. vasario 20 d. Įgaliojimo sudarymo neteisėtumo klausimo, ginčija tik tos pačios dienos A. R. sudarytą Testamentą. Kadangi sudarant Įgaliojimą, jis gebėjo teisingai orientuotis ir galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog tą pačią dieną, beveik tuo pačiu laiku, toje pat vietoje sudarydamas kitą ginčijamą sandorį- testamentą, jau negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.) bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo šalių nurodytas aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei išdėstė išsamius teismo sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jiems pritaria, todėl jų nekartoja. Nurodytų argumentų ir išvadų pagrindu apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo sprendimui įtakos ieškovės iniciatyva paskirta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė neturėjo. Ieškovės reikalavimas remiantis ja nebuvo patenkintas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškovės naudai priteisti jos turėtas išlaidas šioje dalyje.

Iš apeliantės O. J. priteistinas 126,00 Lt žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą, kurio sumokėjimas buvo atidėtas Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi (b.l. 51, T3) (CPK 84 str.).

Atsakovas V. S. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2012 m. birželio 11 d., mokėjimo nurodymus numeris: 62233, 62283, 62284, su piniginių sumų pervedimu antstolės M. L. kontorai (b.l. 95-97, T3). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos nėra pagrindžiamos sąsajumu su nagrinėjama byla, nes atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, o įrodymų patvirtinančių išlaidas patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas V. S. nepateikė (CPK 98 str. 1 d., 2 d.). Todėl jo prašymas netenkintinas.

Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas prašo ir atsakovas A. M., tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos jis nepateikė patirtas išlaidas apeliacinės instancijos patvirtinančių dokumentų, todėl atsakovo A. M. patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 98 str. 1 d., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės O. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 126,00 (vienas šimtas dvidešimt šeši) Lt atidėto sumokėti žyminio mokesčio.