Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojo, atliekančio Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas, Remigijaus Aniulio teikimą dėl nuteistajam A. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. N. Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 105 straipsnio 2 punkte, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos su 200 Lt vertės turto konfiskavimu, bausmę atliekant kalėjime. Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartimi nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmestas, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendis pakeistas: nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 2 punktą, perkvalifikuota į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį kvalifikuota veika perkvalifikuota į 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams; panaikina papildoma bausmė – turto konfiskavimas; vadovaudamasis 2000 m. BK 63 straipsnio 8 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos, ją atliekant kalėjime. Bausmės pradžia 2001 m. rugpjūčio 14 d.

2. Kauno apygardos teisme gautas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojo, atliekančio Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas, Remigijaus Aniulio teikimas dėl nuteistajam A. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

2.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis pataisos namuose adaptavosi patenkinamai, jo bendravimo įgūdžiai vidutiniai, valios savybės išugdytos patenkinamai, savivertės jausmas vidutinis. Tikina, kad nuteistųjų subkultūros apraiškų netoleruoja ir jų nesilaiko. Nuteistasis šiuo metu yra vienišas, teigia palaikantis santykius su vienu iš brolių. Turi vidurinį išsilavinimą, kurį įgijo pataisos įstaigoje. Nuo 2006 m. kovo 27 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime dirbo staliaus pareigose (11 mėnesių). Perkeltas bausmės atlikti į Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių, nuo 2020 m. kovo 12 d. buvo įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“, darbininko pareigose. Per visą bausmės atlikimo laiką 17 kartų pažeidė pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus, iš jų 14 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, galiojančių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį ir nuteistasis buvo 5 kartus paskatintas.

2.2. Taip pat teikime nurodoma, kad bylos duomenimis pagal įstaigoje gautos vykdomuosius dokumentus nuteistasis privalėjo išmokėti 971,89 Eur. Išieškota 160,05 Eur, visos bylos užbaigtos 2020 m. rugsėjo 9 d. Nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys – vidutinė (64 balai), nuo pirminio vertinimo sumažėjo 19 balų. Rizikos balai sumažėjo, nes nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą, įsidarbino, savanoriškai dengė priteistus civilinius ieškinius bei dėl stebimų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių. Be to, teikime nurodoma, kad po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, pagal OASys metodiką išryškėjo kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2 teistumai), atsakomybės už įvykdytą nusikaltimą nepriėmimas, užsiimdavo veikla skatinančia nusikalstamumą, (tai yra alkoholio vartojimas), smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių.

3. Teismo posėdyje Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos atstovė papildomai nurodė, kad po teikimo pateikimo A. N. buvo dar vieną kartą skatintas už darbą. Prokuroras prašė teikimą atmesti. Nuteistasis A. N. ir jo gynėja advokatė Ramutė Budrytė prašė pataisos įstaigos teikimą tenkinti.

Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojo, atliekančio Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas, Remigijaus Aniulio teikimas atmetamas.

Motyvuojamoji dalis

4. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

5. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. N. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (kiek daugiau nei 20 metų). Tačiau vien tik ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Kaip minėta nutarties 4 punkte, sprendžiant dėl nuteistajam A. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia be kita ko atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Vienas iš įrodymų, kuriame užfiksuoti objektyvūs duomenys apie bausmės atlikimą ir rizikos faktorius yra 2021 m. rugpjūčio 24 d. socialinio tyrimo išvada. Iš jos matyti, jog atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam A. N. nustatoma vidutinė – 64 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 19 balų. Analizuojant šią išvadą matyti, kad A. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (39 balai). Šie balai kintantys, kas reiškia, kad jų skaičių gali sumažinti pats nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu bausmės atlikimo metu. Nors vien tik ši aplinkybė (balų skaičius) nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį būtina įvertinti ir A. N. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų teismui spręsti, kad nuteistasis savo elgesį kreipia teigiama linkme ir tuo bus pasiekti bausmės tikslai.

6. Nuteistojo A. N. asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis yra vienišas, socialinius ryšius palaiko vienu iš brolių. Nuteistasis A. N. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, įgijo vidurinį išsilavinimą, formaliai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nuo 2020 m. kovo 12 d. dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“, per visą bausmės atlikimo laiką yra skatintas 6 kartus, bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu toks elgesys turėtų būti asmens, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę ir laikosi nustatytų vidaus tvarkos įstaigoje reikalavimų, standartas, jei jis pageidauja, jog būtų pakeista laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos į švelnesnę. Tuo pačiu tai leistų tiek pataisos įstaigos administracijai, tiek teikimą nagrinėjančiam teismui manyti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme.

7. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam A. N. vis dar išskiriama visa eilė, jo asmenybę neigiamai apibūdinančių kriminogeninių rizikos veiksnių – kriminalinė istorija (2 teistumai), atsakomybės už įvykdytą nusikaltimą nepriėmimas, užsiimdavo veikla skatinančia nusikalstamumą, (tai yra alkoholio vartojimas), smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek A. N. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiami nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus A. N. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo šiuo metu dar nėra.

8. Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, A. N. pripažintas kaltu ir nubaustas už tyčinio, labai sunkaus (BK 11 straipsnio 6 punktas) nusikaltimo padarymą. Bylos nagrinėjimo metu A. N. savo kaltės dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo nepripažino. Taip pat ir vertinimo metu savo kaltę neigia. Iki šio nuosprendžio priėmimo A. N., Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymo. A. N. buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – dviejų žmogaus mirtį, padarymo. Tokio pobūdžio nusikaltimas bei ankstesnis A. N. teistumas, neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad nuteistajam būdingas agresijos prieš kitus naudojimas, praeityje konfliktus dažnai spendė destruktyviais būdais, naudodamas fizinę jėgą (pirmi du nusikaltimai taip pat smurtiniai). Tai rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio nuteistajam vis tik nepavykdavo išlaikyti ilgesnį laikotarpį, bei neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia A. N. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis A. N. tik formaliai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Teismo posėdžio metu nuteistasis teigė, kad užimtumo priemonėse negali dalyvauti dėl darbo, tačiau pažymima, jog nuteistasis pradėjo dirbti tik 2020 m. kovo 12 d. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgus į socialinio tyrimo išvadoje nustatytas problemines sritis susijusias su alkoholio vartojimu, mąstymu ir elgesiu, įvertinus tik formalų nuteistojo dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, individualiuose užsiėmimuose, nuteistasis A. N. nedėjo pakankamų pastangų pakeisti savo elgesį. Taip pat teisėjų kolegija iš nuteistojo A. N. asmens bylos nustatė, kad bausmės atlikimo metu jo elgesio modelis taip pat pažymėtas drausminiais nusižengimais. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. N. net 17 kartus pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką 14 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau šios aplinkybės yra pakankamos, jog teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju galėtų suabejoti itin teigiama motyvacija į A. N. siekiamą švelnesnę bausmę. Aptartų aplinkybių ir faktų visuma, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nesuteikia pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmė jo elgesio, požiūrio, mąstymo pokyčiams jau turėjo reikšmingą teigiamą įtaką, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai yra pakankami manyti, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmės tikslai bus įgyvendinti. Juolab, kad ir socialinio tyrimo išvados duomenimis A. N. piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys vis dar išskiriamas kaip kriminogeniniai veiksniai.

10. Nuteistojo A. N. asmens bylos duomenimis, jis pagal vykdomuosius dokumentus privalėjo išmokėti 971,89 Eur, tačiau iš nuteistojo buvo išieškota tik 160,05 Eur. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad atlikdamas bausmę A. N. ilgą laiką nedirbo, Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime dirbo tik 11 mėnesių, o pataisos namuose dirba tik nuo 2020 m. kovo 12 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbinė veikla yra ne vien pajamų šaltinis, bet ir viena iš socialinės reabilitacijos formų. Todėl darbinių įgūdžių įgijimas (atkūrimas) taip pat rodytų realų nusiteikimą grįžti (integruotis) į visuomenę. Tuo tarpu paminėti duomenys patvirtina, kad darbiniu užimtumu nuteistasis iš esmės susidomėjo tik artėjant galimybei laisvės atėmimo bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, kas leidžia manyti, jog A. N. yra labiau suinteresuotas tik kuo greičiau išeiti į laisvę, o ne keisti gyvenimo būdą, ugdyti savo darbinius įgūdžius, įsitvirtinti darbo rinkoje. Iki įkalinimo nuteistasis buvo baigęs 7 klases, atlikdamas bausmę pagrindinį išsilavinimą įgijo 2009 m., vidurinį išsilavinimą įgijo 2011 m., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis A. N. būtų stengęsis įgyti kokią nors specialybę.

11. Kaip jau minėta anksčiau, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Aptartos aplinkybės, nepaisant teigiamų pokyčių nuteistojo A. N. elgesyje, neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Ilgą laiką bausmės atlikimo metu A. N. sistemingai nesilaikė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, pažeidinėjo režimo reikalavimus. Nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų skaičius ir sumažėjo, bet vis dar egzistuoja pakankamai aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Stebima nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu nėra tiek žymi, jog leistų neabejotinai teigti, kad A. N. laikysis įstatymų ir nenusikals bei nekels grėsmės visuomenei.

12. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam A. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, todėl teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

netenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam A. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.