Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-07-05 · Byla Nr. 2SA-154-567/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-05
Bylos Nr.
2SA-154-567/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Ieškovas
E. V.
Atsakovas
Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorija: 124.2.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-16508-534/2011 pagal ieškovės E. V. prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-19132-803/2009 pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Ieškovė E. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atsižvelgiant į buvusias sunkias darbo sąlygas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus pirmajame prašymų ir su prašymais susijusių dokumentų priėmimo langelyje, panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-05-11 įsakymu Nr. A28-120 ir 2008-09-15 įsakymu Nr. A28-293 skirtas drausmines nuobaudas bei pripažinti atleidimą iš darbo 2009-07-24 įsakymo Nr. A28-182 pagrindu neteisėtu, grąžinti į darbą ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009-07-24 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, įpareigoti atsakovą perskaičiuoti priklausančią kompensaciją dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų, jei teismas negrąžintų į darbą, įpareigoti atsakovą peržiūrėti mokamus pareiginius atlyginimus bei priedus ir skirti pareiginį atlyginimą ir pareigas, atsižvelgiant į darbo stažą ir patirtį. Nurodė, kad 2004-04-15 ieškovė su atsakovu sudarė neterminuotą darbo sutartį su trijų mėnesių bandomuoju laikotarpiu. Dirbti pradėjo 2004-04-19 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriuje, kuris po reorganizacijos tapo Architektūros ir teritorijos planavimo skyriumi. 2009-07-24 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės L. K. įsakymu Nr. A28-182 ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Ieškovė nurodė, kad įsakyme dėl atleidimo iš pareigų buvo nurodyti dviejų piliečių skundai, į kuriuos ieškovė buvo pateikusi pasiaiškinimus, į kuriuos, priimant įsakymą, nebuvo atsižvelgta. Ieškovė teigia, jog, priimant įsakymą dėl atleidimo iš darbo, nebuvo atsižvelgta į drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas. Ieškovė taip pat nurodė, kad, atleidžiant iš darbo, jai neteisingai buvo apskaičiuota kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. 2008-09-15 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo E. V. buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Ieškovei 2008 m. rugpjūčio mėn. grįžus po kasmetinių atostogų, buvo liepta parašyti pasiaiškinimą dėl gautų skundų dėl nemandagaus interesantų aptarnavimo, kurie įvyko prieš atostogas ir kurių ji niekaip negalėjo prisiminti. Pokalbio su skyriaus vedėja vyr. architekte D. P. ir jos pavaduotojomis A. E. ir A. V. metu ieškovei buvo pasiūlyta išeiti iš darbo savo noru (LR DK 238 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nuolat pažeidinėjo darbo drausmę. Per visą darbo laikotarpį nuo 2004-04-19 iki 2009-07-24 jai buvo ne vieną kartą taikytos drausminės nuobaudos: 2006-07-27 žodinė pastaba, 2006-10-26 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A28-202 paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, 2006-12-05 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A28-217 paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, 2007-03-15 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A28-54 paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, 2008-09-15 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A28-293 paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, 2009-05-11 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A28-120 paskirta drausminė nuobauda – pastaba ir 2009-07-24 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A28-182 paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Dėl ieškovės elgesio ir atliekamo darbo kokybės nuolat buvo gaunama ir žodinių, ir rašytinių skundų. Dėl ieškovės elgesio skirtingais laikotarpiais ne vieną kartą skundėsi ir interesantai, ir darbuotojai, todėl atsakovas padarė išvadą, kad toks ieškovės elgesys yra pastovus ir sistemingas. Ieškovei pažeidus Pareigybės aprašymo 2.6, 3.5 ir 3.9 punktus, Darbo tvarkos taisyklių 10, 13, 15, 28, 66 ir 67 punktus, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje ir jos padaliniuose taisyklių 6 ir 41 punktus, atsižvelgiant į gautus skundus, į ieškovės pasiaiškinimus, į tai, kad ieškovė turi galiojančią drausminę nuobaudą ir į tai, kad jau ne vieną kartą buvo nubausta už tapatų elgesį, bei į tai, kad atlikti darbo pareigų pažeidimai yra šiurkštūs, ieškovei teisėtai buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Nurodė, kad kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas buvo apskaičiuota teisingai. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį dėl paskirtų ankstesnių drausminių nuobaudų (LR DK 230 str., 235 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-11-26 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

Išnagrinėjęs ieškovės E. V. apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2010-08-04 nutartimi paliko Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą nepakeistą.

Šalies argumentai

Ieškovė E. V. 2011-08-23 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, atnaujinti procesą, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad terminas buvo praleistas dėl pareiškėjos teisinio neišprusimo bei nežinojimo apie galimybę bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka ir įsiteisėjus teismo sprendimui kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja prašė atnaujinti terminą LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu. Naujai paaiškėjusi aplinkybė yra faktas, jog interesantės M. G. skundas bei jį patvirtinantis parašas buvo suklastoti. Toks suklastotas dokumentas visą laiką buvo nagrinėjamojoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie suklastojimo faktą. Specialisto išvada negalėjo būti gauta anksčiau, nes prokuratūroje buvo pradėta byla dėl galimo parašo suklastojimo. Pareiškėja teigia, jog pateikta specialisto išvada gali iš esmės pakeisti įsitikinimą, kurį jis buvo suformavęs, priimant ankstesnį teismo sprendimą, kadangi sprendimo priėmimo metu nei teismui, nei E. V. nebuvo žinomas skundo bei parašo suklastojimo faktas, kuris paaiškėjo po sprendimo įsiteisėjimo. Naujai pateiktas įrodymas turi tiesioginį priežastinį ryšį su priimtu teismo sprendimu. Tuo atveju, jei byloje nuo pat pradžių būtų buvęs aiškus faktas apie skundo suklastojimą, teismas, vertinęs pareiškėjai paskirtos nuobaudos pagrįstumą, tokio skundo pagrindu kaip vienos iš pagrindu atleisti ją iš darbo, taip pat būtų skiriamas ypatingas dėmesys kitų analogiškų skundų vertinimui, esant pagrįstam įtarimui, jog pastarieji taip pat galėjo būti suklastoti ir surašyti dėl tam tikrų asmenų įtakos (LR CPK 78 str. 366 str. 1 d. 2 p.).

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo ir dėl termino prašymui pateikti atnaujinimo, prašydamas atsisakyti atnaujinti procesą dėl to, kad praleistas LR CPK 368 str. nustatytas prašymo padavimo terminas ir pats prašymas nepagrįstas LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. įtvirtinu proceso atnaujinimo pagrindu. Pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių galėtų būti laikomas pagrįstu tik tuomet, jeigu pareiškėja įrodytų, kad egzistuoja šios aplinkybės: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos, pareiškėjai tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, jos turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pareiškėjos prašyme išdėstytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių požymių, t.y. nepagrindžia LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo (LR CPK 366 str., 368 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-26 nutartimi nutarė pareiškėjos E. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Teismas nurodė, kad pagal LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. nėra numatytų proceso atnaujinimo pagrindų ir nauji įrodymai nepateikti. Pareiškėjos E. V. pateikta iš ikiteisminio tyrimo bylos 2010-09-16 Specialisto išvada Nr.11-1552(10) nėra naujas įrodymas ir naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė. Išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo išanalizuota ir teisiškai įvertinta aplinkybė, kad M. G. nesikreipė su skundu dėl pareiškėjos E. V., buvusios Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojos, veiksmų. Byloje apklausta liudytoja M. G. (1 t., b.l. 135) nurodė, kad skundo pareiškėjos E. V. atžvilgiu nerašė. Priimant sprendimą, aplinkybė, kad M. G. skundo nerašė, išanalizuota ir įvertinta kartu su kitais įrodymais (1 t., b.l. 182, 183), reziumuojant, kad 2008-09-15 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A28-293 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo E. V.“ drausminė nuobauda – papeikimas yra paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Šalių apeliacinio proceso procesiniuose dokumentuose yra analizuojama aplinkybė, kad M. G. skundo nerašė (1 t., b.l. 187, 188, 191-193), apeliacinės instancijos teismui pateiktas liudytojos M. G. apklausos protokolas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 200). Vilniaus apygardos teismo 2010-08-04 nutartyje (1 t., b.l. 204-211) išanalizuota minėta aplinkybė ir įrodymas, konstatuota, kad teismas ištyrė aplinkybę dėl suklastoto skundo ir pasisakė dėl suklastoto skundo M. G. vardu. Pareiškėja E. V. procesiniame dokumente dėl proceso atnaujinimo naujų įrodymų nepateikė, prašo revizuoti priimtą teismo sprendimą. Teismas atmetė prašymą, konstatuodamas, jog teisinių santykių kvalifikaciją ir sprendimo priėmimą lėmė aplinkybių visuma, įvertinant aplinkybę, kad M. G. skundo nerašė. Buvo įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės ir pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kuri nėra nauja ir nežinoma, galinti turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos E. V. nurodytos aplinkybės buvo žinomos, nagrinėjant civilinę bylą teisme, jos buvo išanalizuotos ir teismo įvertintos priimant sprendimą. Pareiškėja E. V. naujų įrodymų nepateikė ir faktiškai prašė revizuoti teismo sprendimą (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p., 370 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja E. V. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-26 nutartį civilinėje byloje Nr. A2-16508-534/2011 ir klausimą išspręsti iš esmės, prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje patenkinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-19132-803/2009. Nurodė, kad teismas nepagrįstai pasisakė, kad pareiškėjos nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė, jog interesantės M. G. skunde parašas suklastotas, buvo išnagrinėta civilinėje byloje, ją ištyrė ir įvertino bylą nagrinėję teismai, todėl nėra pagrindų atnaujinti procesą, atsižvelgiant į tai, kad kitų naujų įrodymų pareiškėja nepateikė. Pareiškėja teigia, jog su prašymu atnaujinti procesą pateiktas dokumentas yra naujas įrodymas, kuris nebuvo tirtas ir vertintas išnagrinėtoje byloje, todėl pareiškimas dėl proceso atnaujinimo turėjo būti tenkintas, kadangi specialisto išvada, kaip naujas įrodymas, atitinka LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. reikalavimus. Teismas nepagrįstai pasisakė, kad ieškovė prašo revizuoti priimtą sprendimą, todėl 2011-10-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis turėtų būti panaikinta (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p.).

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjos prašyme nurodomos sąlygos procesui atnaujinti leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjams veikiant sąžiningai ir aktyviai. Pareiškėjos pateikto prašymo pagrindas yra naujame dokumente išdėstytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių požymių, t.y. nepagrindžia LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, terminas yra praleistas ne dėl svarbių priežasčių, todėl skundžiama nutartis atsisakyti atnaujinti procesą yra teisėta ir pagrįsta (LR CPK 366 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Proceso atnaujinimo institutas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą.

Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).

CPK 366 str. 1 d. įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. Vienas proceso atnaujinimo pagrindų yra atvejis, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja E. V. prašo atnaujinti procesą, atsižvelgiant į tai, jog 2010-09-16 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1552(10) nurodyta, jog interesantės M. G. skundas bei jį patvirtinantis parašas buvo suklastoti. Pareiškėja teigia, jog ji bylos nagrinėjimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie suklastojimo faktą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-11-26 sprendime nurodė, jog teismo posėdžio metu liudytoja M. G. parodė, kad į Vilniaus rajono savivaldybę su skundu nesikreipė (1 t., b.l. 135) bei konstatavo, jog ieškovei 2008-09-15 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A28-293 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo E. V.“ paskirta drausminė nuobauda – papeikimas - yra neteisėta ir nepagrįsta. Tai reiškia, kad teismas įvertino aplinkybę, kad pati M. G. nerašė skundo Vilniaus rajono savivaldybės administracijai ir padarė ieškovei palankią išvadą, kad 2008-09-15 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A28-293 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo E. V.“ paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – yra neteisėta ir nepagrįsta. Tokiu būdu nėra ieškovės nurodytos esminės naujai paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios teisinį pagrindą atnaujinti procesą.

Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės argumentą, jog pateikta specialisto išvada yra naujas įrodymas, kuris atitinka LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. reikalavimus procesui atnaujinti, nes pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad pati M. G. į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su skundu nesikreipė ir padarė ieškovei palankią išvadą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamojo persekiojimo tvarka gauta specialisto išvada negali būti pripažįstama nauju rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu naujai paaiškėjusią esminę aplinkybę civilinio proceso tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje teismas įvertino aplinkybę dėl to, kad pati M. G. į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su skundu nesikreipė ir padarė ieškovės naudai palankią išvadą, nes tokiu būdu susidarytų situacija, kai dėl ikiteisminio tyrimo metu atliekamų procesinių veiksmų civiliniame procese būtų atliekami baudžiamojo persekiojimo veiksmai ir būtų begalinis įrodinėjimo procesas, sudarantis galimybę ieškovei dar kartą bylinėtis, kai išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovė yra pasinaudojusi teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius:

1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. kontekste. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra naujai paaiškėjusių aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, nes pareiškėjos E. V. nurodyta aplinkybė nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, neturinti esminės reikšmės bylai, nes buvo įvertinta aplinkybė, kad pati M. G. į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su skundu nesikreipė, padarant ieškovei palankią minėtą išvadą.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti atskirąjį skundą. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui, todėl teismas jų nevertina. Tai, kad apeliantei nepatinka skundžiamos nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujino klausimą dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės ir dėl to nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo proceso atnaujinimo klausimą.

Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra tinkamai ir objektyviai įvertintos ir išnagrinėtos proceso atnaujinimui dėl naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės klausimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nėra prieštaravimų, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes proceso atnaujinimo klausimas išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 17 str., 18 str., 95 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 336 str., 338 str., 366 str. 1 d. 2 p., 370 str.).

Atmetus atskirąjį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantė neįgijo pareigos atlyginti atsakovui bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nes byloje nėra pateikti jų dydį patvirtinantys įrodymai (CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Neringa Švedienė