Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, susipažinusi su V. N. skundu privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

nukentėjusioji V. N. prašo pradėti privataus kaltinimo bylos procesą L. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1, 2 dalis. Skunde nurodo, kad viešo eterio metu transliuojant LNK laidą „24 Valandos“ jos atžvilgiu L. G. išsakė ją šmeižiančius, niekinančius, žeminančius teiginius, kurie neatitinka tikrovės ir gali pakirsti pasitikėjimą ja. Reportažas buvo filmuojamas be jos sutikimo darbo metu, jos darbo vietoje, kolegų akivaizdoje buvo išvadinta „aferiste“, vagimi. Taip pat reportažas buvo filmuojamas ir prie motinos namų, esančių (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo teigiama, kad ji apgaulės būdu privertė motiną pasirašyti testamentą.

Privataus kaltinimo bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, todėl nukentėjusiojo skundas yra reikšmingas procesinis dokumentas. Šiuo dokumentu ne tik pradedamas privataus kaltinimo procesas, išreiškiama asmens valia, kad kaltinamasis atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas, bet ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, nes teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, pareikštą nukentėjusiojo skunde. Privataus kaltinimo bylose galioja tie patys principai, kurių vienas svarbiausių yra rungimosi principas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 7 str.) bei teisės į gynybą principas (BPK 10 str.). Tai reiškia, kad kaltinimas turi būti suformuotas aiškiai, kad nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, t. y. konkrečios nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai, kitos svarbios aplinkybės, BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo kaltinimų. Kaltinimas privalo būti suformuotas tinkamai, o pačiame skunde turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys.

BPK 412 straipsnio 2 dalis numato, kad nukentėjusiojo skunde ar pareiškime turi būti nurodyta teismo, kuriam teisminga byla pavadinimas, nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės, gyvenamoji vieta.

V. N. skundas neatitinka aukščiau nurodytų įstatymo keliamų skundui reikalavimų. Kaip matyti iš pateikto skundo turinio, nukentėjusioji V. N. prašo L. G. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 1, 2 dalis, tačiau skunde nėra aiškiai suformuoti kaltinimai L. G. atžvilgiu. BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus nusikalstamos veikos vaizdas. Tačiau skunde nenurodytas nusikalstamų veikų turinys, t. y. V. N. nenurodo kokie atskiri veiksmai atitinka konkrečią BK 154 straipsnio dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji prašo priteisti patirtą neturtinę žalą, tačiau prašomos priteisti žalos dydžio nepagrindė jokiais argumentais nei įrodymais, nors pati skunde nurodo, kad nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis įgyja privataus kaltintojo statusą, todėl jis privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius skunde išdėstytas aplinkybes. Pažymėtina, kad teismas šios kategorijos bylose nėra aktyvus proceso dalyvis renkant įrodymus ir jis negali būti įpareigojamas pats savo iniciatyva to daryti, juos turi pateikti pats privatus kaltintojas kartu su skundu.

Atsižvelgiant į tai, kad privataus kaltinimo proceso tvarka paduoto skundo trūkumai laikytini esminiais, nes jie neleidžia susidaryti išsamaus nusikalstamų veikų vaizdo, sąlygoja skunde suformuluotų kaltinimų nekonkretumą, nepagrįstumą, aiškiai neapibrėžia nagrinėjimo teisme ribų, t. y. nurodyti skundo trūkumai kliudo pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, o įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo trūkumų šalinimo instituto, todėl skundas atsisakytinas priimti ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti V. N. privataus kaltinimo skundą ir grąžinti jį kartu su priedais skundą padavusiam asmeniui.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį teismą.