- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- e2YT-6909-907/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02812-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus ir VĮ Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas V. J. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjo motina L. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įgijo pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir iki mirties valdė butą, adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); asmeninės nuosavybės teise įgijo pagal 1994-11-21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir iki mirties valdė žemės sklypą, esantį Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina L. J., po kurios mirties liko butas, esantis Šiauliai, (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notaras V. Žilinskas išdavė liudijimą, liudijantį apie tai, kad pareiškėjas yra priėmęs mirusios motinos – testatorės L. J. palikimą. Pirmasis L. J. sutuoktinis, pareiškėjo tėvas J. J. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiškėjo motina L J. L. (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), susituokė su Rusijos Federacijos piliečiu Y. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). L. J. santuokos sudarymo metu buvo penkiasdešimties metų, vaikų su Y. N. nesusilaukė. Gyventojų registro pateiktoje (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad duomenų apie Y. N. vaikus nėra. Testamentų registras (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą į paklausimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo Y. N. palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Pareiškėjo motinos L. J. ir Y. N. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių regioninis valstybės archyvas pareiškėjo prašymu pateikė Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo kopiją, iš kurio turinio suprantama, kad iki santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu sutuoktiniai keletą kartų bandė išsituokti civilinės metrikacijos skyriuje, seniai nesutarė. Teismas iš L. J. pateiktų dokumentų patvirtino, kad ji buvo sutuoktinio sumušta, to neneigė ir Y. N.. Sutuoktiniai faktiškai kartu negyveno, kadangi (duomenys neskelbtini) jie susituokė įkalinimo įstaigoje (duomenys neskelbtini), kur Y. N. kalėjo už labai sunkų nusikaltimą, pareiškėjo teigimu, už žmogžudystę. L. J. lankė jį įkalinimo įstaigoje, yra aplankęs ir pareiškėjas. Buto „Namų knygos“ įrašas apie (duomenys neskelbtini) registruotą jame „N. J. N., (duomenys neskelbtini) miestas, a. k. (duomenys neskelbtini) liudija apie tai kad jis atvyko gyventi „iš įkalinimo įstaigos“. Tais retais kartais, kai Y. N. būdavo pareiškėjo motinos bute, jų susitikimai baigdavosi agresija. Y. N. sutuoktinę mušė, jų santuokinis gyvenimas buvo neįmanomas. 1994 metų pradžioje Y. N. susirado kitą moterį ir išsikraustė gyventi pas ją su savo asmeniniais daiktais. Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad iki teismo sprendimo priėmimo Y. N. ir L. J. keletą kartų bandė išsituokti civilinės metrikacijos skyriuje, keletą metų iki teismo sprendimo priėmimo jie kartu nebegyveno. Šiaulių miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas (duomenys neskelbtini) L. J. išdavė „Gyvenamajam plotui apgyvendinti vietinės tarybos valstybinės, kooperatinės organizacijos namo“ orderį Nr. (duomenys neskelbtini) apgyvendinti gyvenamajame plote, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, L. J. šeimą, susidedančią iš 3 asmenų: L. J., jos sutuoktinį J. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir sūnų V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. L. J. (duomenys neskelbtini) pasirašė Buto nuomos sutartį su namų valdybos atstovu „Gyvenamosios patalpos vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos name“ ir gyveno tame bute iki pat mirties. (duomenys neskelbtini) L. J. išduota „Buto techninės apskaitos byla“, inv. Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto „Pasas“. Pagal buto „Namų knygos“ įrašą, bute L. J. gyvenamoji vieta registruota (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu L. J. butą, kuris jos trijų asmenų šeimai buvo suteiktas naudotis pagal orderį Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pagrindu, nusipirko. Buto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad L. J. pagal Šiaulių miesto valdybos (duomenys neskelbtini) įkainojimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) už butą sumokėjo 13 602,00 rublius grynais pinigais į Lietuvos taupomojo banko Šiaulių skyrių. L. J. už butą sumokėjo asmeninėmis savo ir sūnaus, pareiškėjo byloje, lėšomis. Y. N. piniginių lėšų apskritai neturėjo, jis, kiek pareiškėjas pamena, galėjo dar nebūti grįžęs iš įkalinimo įstaigos, nes buto „Namų knygoje“ padarytas įrašas įrodo, kad registruota Y. N. gyvenamoji vieta bute buvo (duomenys neskelbtini). Nors butą L. J. nusipirko po santuokos su Y. N. įregistravimo, turtas įgytas tik pareiškėjo motinos asmeninėmis lėšomis, privatizavimo metu į šeimos narių sąrašą Y. N. įtrauktas nebuvo, pareiškimo (sutikimo) dėl buto privatizavimo jis nerašė. Į pareiškėjo motinos turtą Y. N. niekada nepretendavo, visiems buvo žinoma ir aišku, kad tas turtas yra asmeninė L. J. nuosavybė. (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu L. J. nusipirko žemės sklypą. Kaip nustatytina iš valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas L. J. buvo parduotas už 92 Lt (devyniasdešimt du litus), už kurį L. J. sumokėjo savo asmeninėmis valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis 3 litus 68 ct, ir grynais pinigais įmokėjo į Žemės ūkio banko skyriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Y. N. neturėjo Lietuvos pilietybės, neturėjo jokių tikslinių kompensacijų, bendrų pinigų pareiškėjo motina su Y. N. neturėjo. L. J. iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) butą ir žemės sklypą prižiūrėjo, buvo sudariusi komunalinių paslaugų tiekimo sutartis, mokėjo mokesčius. Butą remontavo, investavo pinigines lėšas į turtą, todėl tos faktinės aplinkybės, kad jau po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) ji beveik 25 metus rūpinosi ir išlaikė visą turtą, į jį investuodama sumas piniginių lėšų, tolygias jų vertei, o Y. N. iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) jokių pretenzijų nereiškė, įrodo tai, jog pagrįstai vertintina, kad butas ir žemės sklypas priklauso L. J. asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjas prašo teismo konstatuoti, kad mirusioji L. J. butą ir žemės sklypą buvo įgijusi asmeniniam naudojimui už savo asmenines lėšas, nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad mirusiosios sutuoktinis, (duomenys neskelbtini) miręs Y. N., būtų dalyvavęs valdant turtą ar būtų naudojęsis turtu. Fakto nustatymas reikalingas pareiškėjo paveldėjimo teisei įgyvendinti.
3. Suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame prašo V. J. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 48-51).
4. Suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame prašo dėl pareiškėjo pareiškimo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra (b. l 56-58).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjo V. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra J. J. ir L. J. (b. l. 7). Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, kad J. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su L. J., akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Iš mirties liudijimo kopijos matyti, kad J. J. mirė (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjo motina L. J. susituokė su Rusijos Federacijos piliečiu Y. N., gimusiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), su juo santuokoje gimusių vaikų neturėjo. Sprendime konstatuota, kad <...sutuoktiniai nori nutraukti santuoką, seniai nesutaria, taikytis nesutinka, keletą kartų bandė išsituokti civilinės metrikacijos skyriuje,...keletą metų iki teismo sprendimo priėmimo jie kartu nebegyveno,...dėl santuokos nutraukimo kaltas ieškovas Y. N., jis visą laiką agresyvus, sutuoktinę mušdavo, iš pateiktų dokumentų matyti, jog ji buvo sumušta, to neneigė ir ieškovas...>, todėl minėtu sprendimu ir buvo nutraukta pareiškėjo motinos L. J. ir Y. N. santuoka (b. l. 31-32). Ištuokos liudijimo kopija patvirtina, kad įrašas apie pareiškėjo motinos L. J. ir Y. N. santuokos nutraukimą padarytas (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).
6. Medicininio mirties liudijimo kopija Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjo motina L. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad Y. N., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), pilietybė – Rusijos Federacijos, duomenų apie vaikus nėra (b. l. 12-13). (duomenys neskelbtini) testamentų registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo Y. N. palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (b. l. 42). Šiaulių miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) orderis Nr. (duomenys neskelbtini) „Gyvenamajam plotui apgyvendinti vietinės tarybos valstybinės, kooperatinės organizacijos namo“ patvirtina, kad L. J. buvo apgyvendinta, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kartu su šeima, t. y., buvo apgyvendinti trys asmenys – ji, jos sutuoktinis J. J., miręs (duomenys neskelbtini), ir sūnus V. J., orderis išduotas L. J. (b. l. 22-23). Iš Gyvenamosios patalpos vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos namo nuomos sutarties matyti, kad L. J. (duomenys neskelbtini) pasirašė buto, esančio Šiauliai, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su namų valdybos atstovu (b. l. 18-19). (duomenys neskelbtini) L. J. išduota „Buto techninės apskaitos byla“, inv. Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto „Pasas“ (b. l. 16-17). Pagal buto „Namų knygos“ įrašą, bute L. J. gyvenamoji vieta registruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15). (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu L. J. butą, kuris buvo suteiktas naudotis pagal orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pagrindu, nusipirko (b. l. 24-25). Buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad L. J. pagal Šiaulių miesto valdybos (duomenys neskelbtini) įkainojimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) už butą sumokėjo 13 602,00 rublius grynais pinigais į Lietuvos taupomojo banko Šiaulių skyrių, taip pat buvo panaudoti jos ir sūnaus V. J. investiciniai čekiai, kurių Y. N., kaip užsienio valstybės pilietis, negalėjo turėti (b. l. 24-25, 26).
7. (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad L. J. nusipirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 27, 28, 29). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (duomenys neskelbtini) išrašai patvirtina, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bei sklypas esantis Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė L. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini) (b. l. 38, 39-40). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus atsiliepimo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) L. J. buvo parduotas 738 kv. m ploto žemės sklypas, esantis Šiaulių raj. sav., (duomenys neskelbtini). L. J. pati pateikė (duomenys neskelbtini) prašymą, prie kurio buvo pridėjusi pensininko pažymėjimą, sodo sklypo planą ir (duomenys neskelbtini) pažymėjimą, išduotą Šiaulių miesto gamybinės butų valdybos, apie šeimos sudėtį, kuriame nurodyta tik ji pati, mokėjimo pranešime nurodyta, kad ji mokėjo investiciniais čekiais, suma buvo įrašyta konvertavus rublius į litus, santykiu 1:100, todėl sutartyje nurodyta, kad už patį sklypą sumokėti 3,68 Lt (trys litai 68 centai) (b. l. 59-62). Iš (duomenys neskelbtini) testamento matyti, kad L. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), visą jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko sūnui V. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliai (b. l. 33).
8. Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr.VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal Santuokos ir šeimos kodeksą (toliau – ir SŠK), tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) yra (buvo) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Be to, jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-579/2002, 3K-3-343/2006, 3K-3-280/2008).
9. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-464/2008, 3K-3-491/2009, 3K-3-491/2011).
10. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje M. M. v. V. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2008).
11. Todėl sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
12. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad butą, esantį Šiauliai, (duomenys neskelbtini), jo mama L. J. buvo gavusi pagal (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos orderį Nr. (duomenys neskelbtini), suteikusį teisę jai, jos sutuoktiniui J. J. ir jos sūnui bute apsigyventi. (duomenys neskelbtini) buto nuomos sutartis suteikė jai, jos sutuoktiniui J. J. ir jos sūnui minėtu būti naudotis. Pareiškėjas nurodė, kad jo mama L. J. su buvusi sutuoktiniu Y. N. santuoką sudarė įkalinimo įstaigoje (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, kur jis atliko laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Buto įsigijimo metu jis dar atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Atlikęs bausmę, atsikėlė gyventi pas ją, į jai suteiktą butą. Iš namų knygos išrašo matyti, kad Y. N. grįžo iš įkalinimo įstaigos ir apsigyveno bute pas L. J. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15). Nors faktiškai kartu negyvenant, bet vis dar būnant santuokoje, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ji išsipirko butą už savo asmenines lėšas, taip pat panaudodama savo ir sūnaus investicinius čekius, nurašant pinigus iš jos ir sūnaus investicinių sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26), sutuoktinis prie to neprisidėjo, o (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ji išsipirko žemės sklypą, panaudodama savo investicinius čekius, minėta suma buvo nurašyta iš jos investicinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 62), sutuoktinis prie to neprisidėjo. Be to, sutuoktinis Y. N. buvo Rusijos Federacijos pilietis (b. l. 12). Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams pagal straipsnyje numatytomis proporcijomis. L. J. sutuoktinis Y. N. nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis, todėl jis valstybės vienkartinių išmokų gauti negalėjo, jų panaudoti taip pat negalėjo. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei, todėl ne Lietuvos Respublikos piliečiai tokios žemės apskritai nebūtų galėję įsigyti, todėl Y. N., būdamas Rusijos Federacijos piliečiu, tokio žemės sklypo įsigyti negalėjo.
13. Minėti investiciniai čekiai, buvę investicinėse sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo asmeninė L. J. ir jos sūnaus V. J. nuosavybė, todėl butas ir žemės sklypas buvo įgyti ne už bendrus sutuoktinių pinigus, o už asmeninius L. J. ir jos sūnaus pinigus, todėl laikytini, ne bendrąja jungtine nuosavybe, o asmenine nuosavybe. Be to, minėtas turtas, nors ir įgytas santuokoje, buvo registruotas tik L. J. vardu ir nebuvo pažymėta, jog tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taip išreiškiant savo valią minėtą turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Santuoka buvo nutraukta sprendimu. Įsiteisėjusiame Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad sutuoktiniai seniai nesutaria, taikytis nesutinka, keletą kartų bandė išsituokti civilinės metrikacijos skyriuje, keletą metų iki teismo sprendimo priėmimo jie kartu nebegyveno, dėl santuokos nutraukimo kaltu pripažintas ieškovas, nes jis smurtavo prie L. J.. Be to, santuoką nutraukus, Y. N. išsikėlė iš L. J. buto ir niekada į jį nesugrįžo, jokių pretenzijų dėl turto, jo padalijimo nereiškė iki pat savo mirties. Teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos (CPK 182 str.), todėl suinteresuotas asmuo jame nustatytų aplinkybių ginčyti nebegali. Aukščiau nurodytos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai įrodo, jog butas ir žemės sklypas buvo įsigytas L. J. asmeniniam valdymui, panaudojant tik jos ir sūnaus asmenines lėšas, nes priešingų duomenų byloje nėra.
14. CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti faktą patvirtinančius dokumentus.
15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir remdamasis nurodyti teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, kad nekilnojamąjį turtą – butą, esantį Šiauliai, (duomenys neskelbtini), ir 0,0738 ha ploto žemės sklypą, esantį Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), L. J. įgijo už savo ir sūnaus asmenines lėšas, faktiškai negyvenant su sutuoktiniu, ji jame gyveno ir juo naudojosi iki pat mirties, mokėjo mokesčius, sudarė dėl to sutartis su paslaugų tiekėjais, darė remontą, savo lėšomis pagerino, turtas viešame registre įregistruotas jos vardu, taip išreiškiant valią įsigyti asmeninėn nuosavybėn, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad Y. N. būtų aktyviai dalyvavęs valdant turtą ar būtų naudojęsis turtu, ar prisidėjęs jį įgyjant, ar pareiškęs pretenzijas į minėtą turtą, todėl pareiškėjo reikalavimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu bei tenkintinas, nustatytini šie juridinę reikšmę turintys faktai (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įgijo pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir iki mirties valdė butą, esantį Šiauliai, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įgijo pagal (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir iki mirties valdė 0,0738 ha ploto žemės sklypą, esantį Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.