Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-06-23 · Byla Nr. Iv-2685-815/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-23
Bylos Nr.
Iv-2685-815/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Advokatai
Stefanija Bukelienė
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2685-815/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00906-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Aistei Lunienei, dalyvaujant pareiškėjo – R. K. atstovei – advokatei Stefanijai Bukelienei, atsakovės – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei – šios institucijos Teisinio atstovavimo skyriaus vedėjai Julianai Ostrouch, trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui – šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui Mariui Vainauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – R. K. skundą atsakovei – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas – R. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-3) ir patikslintu skundu (b. l. 100-102) (toliau šiame sprendime skundo ir patikslinto skundo prasme vartojama skundo sąvoka) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę – Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir atsakovė, ir Ministerija) atleisti pareiškėją iš užimamų Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus pareigų, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos Centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ligos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 31 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjas nuo 2004 m. sausio 15 d. dirba Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriumi. CMEK Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) siuntimu atliko pareiškėjo tinkamumo pareigūno tarnybai specializuotąją medicininę ekspertizę ir 2011 m. balandžio 14 d. (laikas 8.30 val.) išdavė ligos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas CMEK sprendimas, kad pareiškėjas yra netinkamas tolesnei tarnybai pagal sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis.

2.2. Pareiškėjas, gavęs ligos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną, 2011 m. balandžio 14 d. (9.00 val.) atvyko į Ministeriją pas Personalo skyriaus vedėją S. V., tačiau kabinete jos nerado; užėjęs į kitą šio skyriaus kabinetą, kuriame dirbo specialistės R. K. ir D. K., parašė prašymą Teisingumo ministrui dėl atleidimo iš darbo, kadangi jo, R. K., sveikatos būklė nebeleidžia eiti užimamų pareigų, prašymą pateikė Ministerijos kanceliarijai. Pasak pareiškėjo, Personalo skyriuje jis buvo apie valandą, tačiau jo niekas neinformavo apie kokius nors jo atžvilgiu vykdomus tarnybinius tyrimus ar jo nušalinimą nuo einamų pareigų. Tą pačią dieną 11.30 val. pareiškėjas atvyko į Pravieniškių gydymo ir pataisos namus (nuo 2011 m. vasario 2 d. reorganizuota į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL)), savo darbo kabinete buvo iki 17.00 val. Penktadienį, 2011 m. balandžio 15 d., pareiškėjas nuo 8.00 iki 16.00 val. buvo savo darbo vietoje, bendravo su įstaigos darbuotojais; darbo dienos pabaigoje paprašė ir gavo dokumentą, patvirtinantį dirbtą laiką (Laisvės atėmimo vietų ligoninės vadovaujančio personalo 2011 m. balandžio 15 d. balandžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis Nr. (duomenys neskelbtini)). 2011 m. balandžio 15 d. 14.30 val. 1. e. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojo pareigas A. A. pateikė pareiškėjui Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. 1P-160 „Dėl R. K. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir įsakymas Nr. 1P-160), ir paprašė, kad pasirašytų, jog susipažino su šiuo įsakymu. Pareiškėjas atsisakė susipažinti su įsakymu Nr. 1P-160, kadangi A. A. nepateikė įgaliojimo, jog turi teisę supažindinti pareiškėją su įsakymu Nr. 1P-160, o įsakyme nurodyta, jog pareiškėją pasirašytinai supažindinti su įsakymu pavedama Ministerijos Personalo ir komunikacijos departamento Personalo skyriui.

Pareiškėjas 2011 m. balandžio 18 d. 8.00 val. buvo darbo vietoje, darbo kabinete, apie 9.00 val. A. A. užėjęs į kabinetą paprašė pasirašytinai susipažinti su įsakymu Nr. 1P-160, o pareiškėjui atsisakius, pagrasino, kad bus sudaryta komisija, kuri konstatuos, kad jis, R. K., piktybiškai atsisako susipažinti su įsakymu; be to, buvo paprašyta., kad pareiškėjas pasirašytų, nurodydamas penktadienio datą (t. y. kada A. A. pateikė pareiškėjui įsakymą Nr. 1P-160, neturėdamas tam būtino įgaliojimo). Pasak pareiškėjo, jis pajutęs daromą psichologinį spaudimą ir priėmė sprendimą pasirašytinai susipažinti su įsakymu Nr. 1P-160 ir neteisingai parašė susipažinimo datą ir laiką (nes buvo spaudžiamas tai padaryti); tai įvyko 2011 m. balandžio 18 d. 9.30 val., tą gali patvirtinti LAVL darbuotoja D. G., tuo metu dirbusi raštvedės darbo vietoje). Prieš pasirašydamas, pareiškėjas A. A. akivaizdoje dėl šio fakto skambino į Ministerijos Personalo skyrių S. V., po to – viceministrui G. A., kurie nieko konkretaus neatsakė; be to, pareiškėjas šių pareigūnų klausė, kodėl nėra įsakymo dėl jo atleidimo iš pareigų dėl netinkamos sveikatos: viceministras G.A. pažadėjo pasikalbėti su Teisingumo ministru dėl šio įsakymo ir informuoti pareiškėją telefonu, tačiau pareiškėjas skambučio nesulaukė (iki 2011 m. balandžio 21 d. , skundo apdavimo teismui dienos). Susipažinęs su įsakymu, pareiškėjas A. A. grąžino Kalėjimų departamento pareigūno pažymėjimą, atidavė direktoriaus kabineto raktus ir išvyko namo.

2.3. Remiantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 31 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, kai negali eiti savo kaip pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose dėl sveikatos būklės (kai yra atitinkama Medicinos centro išvada), o perkelti pareigūną į kitas pareigas, kurias jis pagal sveikatos būklę ir kvalifikaciją galėtų eiti, nėra galimybės; remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, pareigūnų atleidimo iš tarnybos tvarką nustato Teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-116 patvirtintose Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustatyti bendrieji reikalavimai dėl pareigūnų atleidimo iš tarnybos, tačiau nenustatytas terminas, per kurį pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, kai negali eiti savo kaip pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose dėl sveikatos būklės (kai yra atitinkama Medicinos centro išvada) (Taisyklėse tik nustatyta, kad konkursą paskelbusiai įstaigai gavus Medicinos centro pažymą, kurioje nurodyta, kad pretendentas pagal sveikatos būklę yra netinkamas tarnybai, šiam pretendentui dalyvauti konkurse neleidžiama ir apie tai per 2 darbo dienas nuo Medicinos centro pažymos gavimo pretendentui išsiunčiamas pranešimas (20 punktas), kad sprendimas atleisti pareigūną iš tarnybos, kai atestacijos komisijos išvadoje nurodoma, kad atestuotas pareigūnas netinkamas eiti pareigūno pareigas Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje, ir jį rekomenduojama atleisti iš tarnybos, priimamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po atestacijos lapo gavimo (123.2 punktas)).

Remiantis Vidaus tarnybos statutu, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai (53 straipsnio 1 dalies 4 punktas); esant Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 2-10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos, esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu (56 straipsnio 1 dalis).

Kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, reglamentuojančiuose kitų statutinių pareigūnų atleidimo tvarką, nurodoma, kad gavus CMEK išvadą dėl pareigūno netinkamumo tarnybai dėl sveikatos būklės, jis atleidžiamas per vieną darbo dieną nuo išvados gavimo momento arba nuo prašymo atleisti parašymo dienos.

Atsižvelgiant į paminėtų įstatymų nuostatas bei pagrindinius teisės principus (teisingumo, protingumo, sąžiningumo), pareiškėjas 2011 m. balandžio 15 d. Teisingumo ministro įsakymu turėjo būti atleistas iš einamų pareigų, tačiau tokio įsakymo nebuvo; vietoj to, kad būtų patenkintas pareiškėjo prašymas atleisti iš einamų pareigų dėl sveikatos būklės, pareiškėjui 2011 m. balandžio 18 d. įteiktas įsakymas Nr. 1P-160, nors apie įsakyme minimą tarnybinį patikrinimą iki 2011 m. balandžio 15 d. (14.30 val.) pareiškėjui nebuvo pranešta.

2.4. Nušalinimo nuo darbo faktas ir statutinio pareigūno negalėjimas dėl ligos eiti savo pareigų yra iš esmės skirtingi pagal savo pasekmes. Nušalinimas nuo darbo – tai atsiradus tam tikrai aplinkybei, valstybės įgalioto organo patvarkymas laikinai neleisti darbuotojui dirbti, eiti tarnybinių pareigų, sustabdant jam atlyginimo išmokėjimą; nušalinimas pasekmių atžvilgiu reiškia, jog palankiai pasibaigus tam tikrai aplinkybei, dėl kurios darbuotojas buvo laikinai nušalintas, laikinai nušalintas pareigūnas vėl toliau eis savo pareigas. Tuo tarpu nustačius ligą statutiniam pareigūnui, eiti statutinių pareigų visiškai negalima (Vidaus tarnybos statuto 11 straipsnio 1 dalies l punktas); esant Centrinės medicinos ekspertizės komisijos nustatytam ligos faktui, pareigūnas turi būti nedelsiant atleistas iš tarnybos, remiantis Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nepriklausomai nuo jokių kitų aplinkybių, t. y. nelaukiant tarnybinio tyrimo palankios ar nepalankios baigties.

Taigi, nušalinimas nuo pareigų, kai yra konstatuotas faktas, jog pareiškėjas yra netinkamas šioms pareigoms dėl ligos, prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principui ir pažeidžia pareiškėjo teises (be kita ko, teisę į kitą lengvesnį darbą). Pareiškėjo nuomone, esant CMEK išvadai (ligos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), jog jis, R. K., yra netinkamas tolesnei tarnybai pagal sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis, jis turi būti atleistas iš tarnybos dėl ligos, nes tam nėra jokių kliūčių: galioja nekaltumo prezumpcijos principas ir joks tarnybinis nusižengimas nėra nustatytas, juolab, kad pareiškėjas daug metų tik su pagyrimais dirbo šioje sistemoje ir dėl labai sunkaus bei psichologiškai įtempto darbo neteko sveikatos (daug metų vartojo vaistus, taigi, liga vystėsi seniai).

II

Atsakovė – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 13-15) nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

1. Dėl faktinių aplinkybių

1.1. Ministerijoje 2010 m. gruodžio 1 d. buvo registruotas įspėjimas Nr. (2.41.)7R-10148 R.K., kuriame R. K. informuojamas apie jo pareigybės panaikinimą dėl reorganizacijos (Teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. 1R-231), tačiau minėtas įspėjimas dėl pareiškėjo ligos jam nebuvo įteiktas iš karto.

1.2. Teisingumo ministras 2010 m. gruodžio 6 d. įsakyme Nr. 1R-264 „Dėl komisijos galimam Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus R. K. tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 1R-264) sudarė komisiją Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus R. K. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija Nr. 1) bei 2010 m. gruodžio 6 d. įsakyme Nr. 1P-160 nušalino pareiškėją nuo pareigų dėl teisės aktų pažeidimų vykdant Pravieniškių gydymo ir pataisos namų ligoninės rekonstrukcijos darbus, nušalinimo pagrindas – Išplėstinės vidaus audito grupės 2010 m. lapkričio 24 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie išvadas dėl Pravieniškių gydymo ir pataisos namuose 2007–2009 m. vykdytų rekonstrukcijos darbų“ (toliau – ir pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad pareiškėjas su įsakymu Nr. 1P-160 susipažino 2011 m. balandžio 15 d., tačiau atsisakė susipažinti su kitais dokumentais (LAVL 2011 m. balandžio 19 d. raštas Nr. S-1501).

1.3. Ministerija 2010 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. (5.10)7R-10278 kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl pareiškėjo veiklos einant įstaigos vadovo pareigas, t. y. dėl galimai apgaulingai tvarkytos apskaitos, piktnaudžiavimo tarnyba ir netinkamai atliktų pareigų; 2010 m. gruodžio 13 d. Ministerija gavo Generalinės prokuratūros 2010 m. gruodžio 10 d. raštą (reg. Nr. 6R-16797), kuriame pranešama, kad ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir 229 straipsnį pradėtas, jį pavesta atlikti Kauno apygardos prokuratūrai. Atsižvelgiant į pradėtą ikiteisminį tyrimą, pagal Komisijos Nr. 1 2010 m. gruodžio 17 d. teikimą Nr. (3.14)5R-876 Teisingumo ministro 2010 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr. 1R-293 tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas.

1.4. Teisingumo ministras 2011 m. sausio 11 d. įsakyme Nr. 1R-9 „Dėl komisijos galimam Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus R. K. tarnybiniam nusižengimui tirti“ (toliau – ir įsakymas Nr. 1R-9) sudarė komisiją antram galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui – dėl išskirtinių bausmių vykdymo sąlygų pataisos įstaigoje sudarymo – tirti (toliau – ir Komisija Nr. 2), tyrimo pagrindas – Kalėjimų departamento 2001 m. sausio 10 d pažyma Nr. LV-75 „Apie nuteistųjų laikymo sąlygų tyrimą“ (toliau – ir pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)).

1.5. Ministerijoje 2010 m. vasario 1 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl siuntimo sveikatos būklei įvertinti išdavimo. Ministerija 2011 m. vasario 21 d. rašte Nr. (2.41)7R-1498 pavedė Kalėjimų departamentui išduoti minėtą siuntimą. Ministerija Kalėjimų departamento 2011 m. kovo 30 d. rašte Nr. 1 S-1200 bei 2011 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 1S-1545 buvo informuota apie 2011 m. balandžio 14 d. pareiškėjui išduotą Lietuvos ligos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) . Pareiškėjas 2011 m. balandžio 14 d. rašte pateikė prašymą Teisingumo ministrui išspręsti klausimą dėl jo, R. K., tolimesnės tarnybos, t. y. atleisti jį iš darbo dėl netinkamumo tarnybai.

Pažymėtina, kad pareiškėjas apie jo ligos metu jo atžvilgiu priimtus visus sprendimus buvo informuotas po ligos Teisingumo ministerijos 2011 m. balandžio 15 d. rašte Nr. (2.41.)7R-3185, kuris buvo išsiųstas registruotu laišku.

2. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareigūno atleidimo pagrindas priklauso nuo pagrindų atsiradimo eiliškumo. Nustatytų reikšmingų tarnybos santykiams faktų (veikų bei įvykių) teisinis vertinimas pagal teisės taikymo taisykles reiškia nuoseklų veiksmų (įvykių) kvalifikavimą pagal jų padarymo (vykimo) laiką. Todėl tuo atveju, kai dėl anksčiau vykusių veiksmų taikant teisę yra pagrindas neigiamoms pasekmėms kilti – panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančią informacija ir atleisti pareigūną iš tarnybos – kitų, vėlesnių pagrindų, įvykių teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas (2005 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-481-05).

3. Pareigūnų statusą, tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarką, socialines garantijas ir kt. nustato Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas. Ginčo atveju pareiškėjas gali būti atleistas iš tarnybos arba dėl reorganizacijos, arba pagal dviejų tarnybinių nusižengimų tyrimų rezultatus, arba dėl netinkamumo tarnybai pagal sveikatos būklę. Pirmu atveju, įvertinus tai, jog dėl atleidimo dėl įstaigos reorganizacijos pareiškėjas buvo informuotas įspėjimo terminui pasibaigus, kai bus panaikinta pareiškėjo užimama pareigybė, jis gali būti paskirtas į kitas to paties lygio ir kategorijos statutinio valstybės tarnautojo pareigas, jeigu tokių pareigų nėra ir pareiškėjas sutiks – į žemesnes pareigas; tuo atveju, jeigu pareiškėjas į kitas pareigas nebus pakirtas, jis bus atleistas.

Taigi, įvertinus tarnybinių nusižengimų tyrimo rezultatus (per teisės aktuose nustatytus terminus), jeigu nebus pagrindo tarnybinei nuobaudai – atleidimui iš darbo, pareiškėjas gali būti atleistas dėl įstaigos reorganizacijos, išlaikant visas Statute nustatytas garantijas.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjo– R. K. atstovė – advokatė Stefanija Bukelienė (2011 m. birželio 8 d. atstovavimo sutartis (b. l. 104)), remdamasi pareiškėjo skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti, pateikė papildomus rašytinius įrodymus (b. l. 110-138), be kita ko, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro epikrizes Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 134), Nr. 600 (b. l. 135), VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Galvos smegenų chirurgijos skyriaus medicinos dokumentų išrašą A-1128029 (2010 m.) (b. l. 136).

Atsiliepimas

2. Teismo posėdyje atsakovės – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovė – šios institucijos Teisinio atstovavimo skyriaus vedėja J. O. (2011 m. kovo 21 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 108)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė pareiškėjo skundo netenkinti, taip pat pateikė Teisingumo ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. 1P-98 „Dėl pripažinimo R. K. padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (b. l. 139).

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas – šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas M. V. (2010 m. spalio 11 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 109)) pritarė atsakovės atstovės pozicijai, su pareiškėjo skundu nesutiko ir pašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Nagrinėjamoje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Kalėjimų departamento Išplėstinė vidaus audito grupė 2010 m. lapkričio 24 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie išvadas dėl Pravieniškių gydymo ir pataisos namuose 2007–2009 m. vykdytų rekonstrukcijos darbų“ (b. l. 20-28, 78-86) pateikė tokias išvadas ir rekomendacijas:

1.1. Išvados:

1.1.1. Nepildant Statybos darbų žurnalo, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 straipsnio, 43 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos, Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtintų statybos reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 23 punkto nuostatos bei Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo (2005 m. liepos 15 d. redakcija) nuostatos, tuo sudarytos kliūtys tinkamai vykdyti Statybos įstatymo 16 straipsnyje nustatytas statinio statybos techniniam prižiūrėtojui priskirtas pareigas, įvertinti statybos atlikimo darbų laiką ir sąlygas bei faktinį finansinių įsipareigojimų rangovui dydį, kurį lemia ne tik atliktų statybos darbų, panaudotų produktų kiekis, bet ir kokybė.

1.1.2. Užsakovas (Pravieniškių gydymo ir pataisos namai, atstovaujami direktoriaus), nepranešdamas (netinkami vykdydamas savo pareigas) statinio techninės priežiūros vadovui A. B. apie 2009 m. pradėtus vykdyti ligoninės atskirų korpusų statybos darbus, nesudarė sąlygų tinkamai ir laiku vykdyti priskirtas techninės priežiūros funkcijas bei pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą.

1.1.3. Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktorius, neteikdamas informacijos (netinkami vykdydamas savo pareigas) apie jo vadovaujamos įstaigos galimą kreditinį įsiskolinimą, pažeidė Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 punktus, sudarė kliūtis Kalėjimų departamento direktoriui tinkamai vykdyti Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas asignavimų valdytojų pareigas.

1.1.4. Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus 2010 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 2-1032 „Dėl komisijos sudarymo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 2-1032) sudaryta komisija, neįvertindama atliktų darbų masto, nepagrįstai nustatė, kad atliktų darbų akte A001 nurodyti darbai atlikti.

1.1.5. Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktorius, Kalėjimų departamentui teikdamas klaidinančius duomenis apie jo vadovaujamos įstaigos galimą kreditinį įsiskolinimą ir su UAB „Struktūra“ susitardamas dėl vėlesnio atliktų darbų aktų pateikimo, nesant atsakingų asmenų (komisijos, patvirtintos įsakymu Nr. 2-1032, narių ir techninę priežiūrą vykdančio asmens) parašų, patvirtindamas dokumentus, kurių pagrindu valstybė prisiima finansinius įsipareigojimus trečiųjų asmenų atžvilgiu, netinkamai atliko savo pareigas. Dėl šių veikų valstybė galimai patirs papildomų išlaidų, nustatant (galimų nustatyti) suteiktų paslaugų (atliktų darbų) vertę.

1.2. Rekomendacijos, be kita ko:

1.2.1. Atlikti tarnybinį tyrimą, įvertinant Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus veiklą.

1.2.2. Atlikti tarnybinį tyrimą, įvertinant įsakymu Nr. 2-1032 sudarytos komisijos narių veiklą.

2. Ministerijos Vidaus audito skyriaus vedėja D. B. (Kalėjimų departamento Išplėstinės vidaus audito grupės narė stebėtojo teisėmis) 2010 m. lapkričio 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. (3.14.)5R-6909 „Dėl Išplėstinės vidaus audito grupės pažymos“ (toliau – ir tarnybinis pranešimas Nr. (3.14.)5R-6909) (b. l. 29-30), be kita ko, nurodė, jog Išplėstinės vidaus audito grupės nariams teikė tokius pasiūlymus:

2.1. Į pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukti išvadą: „Pravieniškių GPN direktorius, Kalėjimų departamentui teikdamas klaidinančius duomenis apie jo vadovaujamos įstaigos faktinį kreditinį įsiskolinimą ir su UAB „Struktūra“ susitardamas dėl vėlesnio atliktų darbų aktų pateikimo, neturėdamas atsakingų asmenų išvadų patvirtindamas dokumentus, kurių pagrindu valstybė prisiima finansinius įsipareigojimus trečiųjų asmenų atžvilgiu, galimai padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str., 228 str. ir 229 str. numatytas nusikalstamas veikas, t. y. apgaulingai tvarkė apskaitą, piktnaudžiavo tarnyba ir netinkamai atliko savo pareigas. Dėl šių veikų valstybė galimai patyrė ir patirs didelės žalos, kadangi dėl suteiktų paslaugų (atliktų darbų) specifikos (ne visų atliktų darbų ir panaudotų medžiagų vertę įmanoma nustatyti) valstybė neturi objektyvių galimybių nustatyti realaus įsipareigojimų trečiajam asmeniui dydžio. Taip pat valstybė patirs papildomų išlaidų nustatinėjant (galimų nustatyti) suteiktų paslaugų (atliktų darbų) vertę.“, tačiau ši išvada nebuvo įtraukta į pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

2.2. Į pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukti rekomendaciją: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 8 straipsnio 6 dalies nuostata, kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas prašant pradėti ikiteisminį tyrimą, siekiant įvertinti ar Pravieniškių GPN direktoriaus padarytuose pažeidimuose (veiksmuose) nėra nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamajame kodekse, sudėties požymių.“, tačiau ši rekomendacija nebuvo įtraukta į pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

2.3. Į pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukti pastabas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, t. y. Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus veiksmų, organizuojant tinkamą / netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, vertinimą: „PGPN direktorius nesudarydamas objektyvių galimybių tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, susitardamas su UAB „Struktūra“ dėl atliktų darbų aktų ir sąskaitų faktūrų neteikimo teisės aktuose ir sutartyse nustatytais terminais, nesudarė už buhalterinės apskaitos tvarkymo funkciją atsakingiems darbuotojams objektyvių galimybių tinkamai vykdyti savo pareigas ir tinkamai fiksuoti kreditinį įsiskolinimą, dėl ko už tinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę atsakinga įstaiga (šiuo atveju – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) neturėjo objektyvios informacijos apie faktinį įsipareigojimų dydį. Pavėluotai pateikus įsipareigojimų dydį pagrindžiančius dokumentus, už tinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę atsakinga įstaiga neturi objektyvių galimybių nustatyti visų pateiktuose dokumentuose nurodytų įsipareigojimų dydžio realumo. Tokiais veiksmais (neveikimu) PGPN direktorius galimai padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. numatytą nusikalstamą veiką.“, tačiau šios pastabos nebuvo įtrauktos į pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Ministerijos 2010 m. gruodžio 1 d. įspėjime Nr. (2.41.)7R-10148 R. K. (b. l. 17, 92) nurodyta, jog, vadovaujantis Statuto 31 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 1R-231 „Dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namų reorganizavimo ir Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų, Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų reorganizavimo“, nuo 2011 m. vasario 1 d. bus panaikinta R. K. pareigybė ir jis bus paskirtas į kitas to paties lygio ir kategorijos statutinio valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokių pareigų nebus ir R. K. sutiks – į žemesnės kategorijos pareigas; jeigu iki pareigybės panaikinimo nebus paskirtas į kitas pareigas, R. K. bus atleistas 2011 m. sausio 31 d. ir su juo bus atsiskaityta teisės aktuose nustatyta tvarka.

4. Teisingumo ministras, vadovaudamasis Statuto 26 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Taisyklių 66 punktu, atsižvelgdamas į pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1R-264 „Dėl komisijos galimam Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus R. K. tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ (b. l. 18, 89) sudarė komisiją Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus R. K. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti bei įpareigojo Komisiją iki 2011 m. sausio 7 d. pateikti išvadą dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo.

5. Teisingumo ministras, vadovaudamasis Statuto 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 2 punktu, atsižvelgdamas į pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei tarnybinį pranešimą Nr. (3.14.)5R-6909, 2010 m. gruodžio 6 d. įsakyme Nr. 1P-160 (b. l. 6, 19, 69, 90) nušalino pareiškėją nuo pareigų, kol bus atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas, bei pavedė Ministerijos Personalo ir komunikacijos departamento Personalo skyriui su šiuo įsakymu R. K. supažindinti pasirašytinai.

6. Ministerija 2010 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. (5.10)7R-10278 „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ (toliau – ir raštas Nr. (5.10)7R-10278) (b. l. 31-32) kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą, siekiant įvertinti, ar Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus ir kitų atsakingų darbuotojų padarytuose pažeidimuose (veiksmuose) nėra nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamajame kodekse, sudėties požymių. Rašte Nr. (5.10)7R-10278, be kita ko, nurodyta, jog atižvelgiant į Išplėstinės vidaus audito grupės darbo metu gautos informacijos ir dokumentų vertinimą pažymėtina, kad dėl Pravieniškių gydymo ir pataisos namų darbuotojų veiksmų, kurie galimai turi nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 222, 228 ir 229 straipsniuose, požymių, visumos valstybė neturi objektyvių galimybių nustatyti realaus įsipareigojimų trečiajam asmeniui dydžio, t. y. dėl pagaulingai tvarkytos apskaitos, piktnaudžiavimo tarnyba ir netinkamai atliktų pareigų valstybė galimai patyrė ir patirs didelės žalos, taip pat dėl suteiktų paslaugų (atliktų darbų) specifikos (ne visų atliktų darbų ir panaudotų medžiagų vertę įmanoma nustatyti) valstybė patirs papildomų išlaidų, nustatinėdama (galimų nustatyti) sutektų paslaugų (atliktų darbų) vertę.

7. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2010 m. gruodžio 10 d. rašte Nr. 17.2.-22068 „Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00208-10“ (reg. Nr. 6R-16797) (toliau – ir raštas Nr. 17.2.-22068) (b. l. 35) informavo Ministeriją, kad 2010 m. gruodžio 9 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir 229 straipsnį dėl galimų nusikalstamų veikų padarymo, vykdant Pravieniškių gydymo ir pataisos namų rekonstrukciją, ikiteisminį tyrimą pavesta organizuoti Kauno apygardos prokuratūrai.

8. Komisija Nr. 1 2010 m. gruodžio 17 d. teikime Nr. (3.14.)5R-876 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo sustabdymo“ (toliau – ir teikimas Nr. (3.14.)5R-876) (b. l. 33-34) pateikė siūlymą Teisingumo ministrui sustabdyti tarnybinio nusižengimo tyrimą Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus R. K. atžvilgiu iki baudžiamojo proceso pabaigos.

9. Ministerija 2010 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. (2.41.)7R-10808 „Dėl informacijos“ (b. l. 36) Pravieniškių gydymo ir pataisos namams, be kita ko, nurodė, jog 2010 m. gruodžio 7 d. Teisingumo ministras ir viceministras lankėsi Pravieniškių gydymo ir pataisos namuose bei rado R. K. savo darbo vietoje, jog 2010 m. gruodžio 17 d. Pravieniškių gydymo ir pataisos namai rašte Nr. 8-2566 „Dėl atsisakymo pasirašyti“ konstatavo, kad R. K. atsisakė pasirašyti ant įsakymo dėl nušalinimo nuo pareigų, jog prašo užtikrinti, kad nedarbingumo metu bei esant priimtam sprendimui nušalinti R. K. nuo pareigų, jis neturėtų galimybės būti darbo vietoje, atlikti darbo ar su jomis susijusias funkcijas, nebūtų sudarytos prielaidos trukdyti jo atžvilgiu atliekamiems tyrimams.

10. Teisingumo ministras, vadovaudamasis Statuto 26 straipsnio 3 dalimi, Taisyklių 73 punktu, atsižvelgdamas į pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), Generalinės prokuratūros raštą Nr. 17.2.-22068, Komisijos Nr. 1 teikimą Nr. (3.14.)5R-876, 2010 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr. 1R-293 „Dėl Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus R. K. galimo tarnybinio nusižengimo sustabdymo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 1R-293) (b. l. 37, 91) sustabdė įsakyme Nr. 1R-264 sudarytos komisijos dėl Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus R. K. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimą iki baudžiamojo proceso pabaigos bei pavedė Ministerijos Personalo ir komunikacijos departamento Personalo skyriui organizuoti raštišką pranešimą apie tarnybinio nusižengimo tyrimo sustabdymą R. K.

11. Kalėjimų departamentas 2011 m. sausio 10 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie išskirtinių laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų sudarymą Pravieniškių GPN ir pateikimo į šią įstaigą aplinkybes“ (toliau – ir pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 42-54) pateikė šias išvadas bei siūlymus:

11.1. Išvados, inter alia:

11.1.1. Keturi nuteistieji Pravieniškių gydymo ir pataisos namuose gyveno pažeidžiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio (nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principas) nuostatas, nes 3 nuteistiesiems buvo skirti daugiau kaip 3 kartus didesni plotai negu kitiems dirbantiems nuteistiesiems, gyvenusiems būrio Nr. 4 patalpose, trims nuteistiesiems nebuvo užtikrintos gyvenimo sąlygos, nustatytos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 19 punkto reikalavimuose (laisvės atėmimo vielose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik apgyvendinimui skirtose patalpose).

11.1.2. Vienas nuteistasis iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Pravieniškių gydymo ir pataisos namus konvojuotas nepagrįstai, kadangi jam nebuvo patvirtinta plaučių tuberkuliozės diagnozė ar plaučių tuberkuliozės padariniai. Tokiais Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojų veiksmais pažeistos Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d, įsakymu Nr. 4/07-71 (Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 4/07-97 redakcija) patvirtintų Nuteistųjų, kuriems įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę taisyklių 1.7 punkto nuostatos.

11.1.3. Dviejų nuteistųjų patekimo į Pravieniškių gydymo ir pataisos namus teisėtumo šiuo metu negalima įvertinti iki nebus atlikti pakartotiniai tuberkuliozės ar jos padarinių diagnozę patvirtinantys tyrimai.

11.2. Siūlymai, inter alia:

11.2.1. Informuoti Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos apie galimai neteisėtų medicininių pažymų išdavimą šioje pažymoje nurodytose įstaigose ir įmonėse bei prašyti įvertinti, be kita ko, Pravieniškių gydymo ir pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos specialistų sprendimų pagrįstumą.

11.2.2. Teisingumo ministrui inicijuoti tarnybinį tyrimą dėl Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus R. K. galimai netinkamo tarnybinių funkcijų vykdymo.

11.2.3. Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriui organizuoti kitų Pravieniškių gydymo ir pataisos namuose atliekančių laisvės atėmimo bausmę nuteistųjų gydymo ir nukreipimo į šiuos pataisos namus pagrįstumą.

11.2.4. Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriui nurodyti, kad šios įstaigos Socialinės reabilitacijos skyrius neatidėliotinai pradėtų vykdyti Bausmių vykdymo kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, keičiant individualaus darbo su nuteistaisiais stilių, daugiau dėmesio skiriant programų rengimui, vykdymui, kontrolei ir įforminimui teisės aktuose nustatyta tvarka. Užtikrinti, kad paskatinimai nuteistiesiems būtų skiriami vadovaujantis aiškiu ir pagrįstu nuteistojo elgesio vertinimu.

12. Teisingumo ministras, vadovaudamasis Statuto 26 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Taisyklių 66 punktu, atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento 2001 m. sausio 10 d pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie nuteistųjų laikymo sąlygų tyrimą“, 2011 m. sausio 11 d. įsakyme Nr. 1R-9 „Dėl komisijos galimam Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus R. K. tarnybiniam nusižengimui tirti“ (b. l. 55, 94) sudarė komisiją Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus R. K. galimam tarnybiniam nusižengimui dėl išskirtinių bausmės vykdymo sąlygų sudarymo tirti ir įpareigojo Komisiją Nr. 2 iki 2011 m. vasario 10 d. pateikti išvadą dėl Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus R. K. galimo tarnybinio nusižengimo.

13. Ministerija 2011 m. vasario 21 d. rašte Nr. (2.41.)7R-148 „Dėl siuntimo į Medicinos centrą“ (b. l. 56) Kalėjimų departamentui (kopija išsiųsta R. Kalendrai) prašė išduoti Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriui R. K. siuntimą į CMEK šio pareigūno sveikatos patikrinimui teisės aktuose nustatyta tvarka, pažymėjo, jog pagal Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų taisyklių 12 punktą, jeigu pareigūnas yra laikinai nedarbingas, sveikatos patikrinimas turėtų būti atidedamas iki pareigūnas taps darbingas.

14. CMEK 2011 m. kovo 17 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 59) nusprendė atnaujinti R. K. sveikatos būklės ekspertizę CMEK po to, kai bus baigtas ištyrimas (gydymas).

15. CMEK 2011 m. kovo 23 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 58) nurodė, jog rekomenduota pratęsti R. K. laikinąjį nedarbingumą 20 dienų ir atnaujinti ekspertizę CMEK.

16. CMEK, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380-V-618 patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado 10 punktu, 2011 m. balandžio 14 d. specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijime Nr. 849 (b. l. 4, 61, 62, 66) priėmė sprendimą, jog R. K. netinkamas tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis, jog liga ar sveikatos problema nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu (diagnozės (pagrindinių ir gretutinių ligų ir (ar) sveikatos problemų kodai) pagal TLK-10: G40.2, I69.0, I11.9., H35.0, E78.5, R73.0, E66.9, M42.16, J34.2, D22.9).

17. Pareiškėjas 2011 m. balandžio 14 d. pateikė Teisingumo ministrui prašymą (b. l. 5, 65), vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, nedelsiant priimti sprendimą dėl tolimesnės jo, R. K., tarnybos bausmių vykdymo sistemoje bei pateikė ligos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

18. Ministerija 2011 m. balandžio 15 d. rašte Nr. (2.41.)7R-3185 „Dėl supažindinimo“ (b. l. 73-74) l. e. LAVL direktoriaus pareigas A. D. nurodė, jog, Ministerijos duomenimis, 2011 m. balandžio 13 d. baigėsi Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus R. K. nedarbingumo laikotarpis, todėl prašo užtikrinti, kad R. K. būtų nedelsiant įteikti ir jis pasirašytinai susipažintų su kartu su šiuo raštu siunčiamais dokumentais (2011 m. balandžio 15 d. pranešimai apie galimus tarnybinius nusižengimus, įsakymai Nr. 1R-264, Nr. 1P-160, Nr. 1R-293, Nr. 1R-9, įspėjimas Nr. (2.41.)7R-10148).

19. Ministerijos 2011 m. balandžio 15 d. pranešime Nr. (2.41)7R-3182 „Apie galimą tarnybinį nusižengimą“ (toliau – ir pranešimas Nr. (2.41)7R-3182) (b. l. 75-76, 87-88) R. K., be kita ko, nurodyta, jog yra duomenų, kad R. K. yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą – galimai pažeidęs Lietuvos Respublikos statybos ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymų nuostatas, galimai netinkamai atlikęs savo pareigas, teikdamas Kalėjimų departamentui klaidinančius duomenis apie vadovaujamos įstaigos galimą kreditinį įsiskolinimą, su UAB „Struktūra“ susitardamas dėl vėlesnio atliktų darbų aktų pateikimo, nesant atsakingų asmenų parašų, bei patvirtindamas dokumentus, kurių pagrindu valstybė prisiima finansinius įsipareigojimus trečiųjų asmenų atžvilgiu, jog įvertinusi surinktą informaciją, Kalėjimų departamento išplėstinė vidaus audito grupė nustatė, kad jis, R. K.:

19.1. Neužtikrindamas Statybos darbų žurnalo pildymo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 straipsnį, 43 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtintų statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 23 punkto nuostatas, Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo (2005 m. liepos 15 d. redakcija) nuostatas.

19.2. Nepranešdamas statinio techninės priežiūros vadovui A. B. apie 2009 m. pradėtus vykdyti ligoninės atskirų korpusų statybos darbus, nesudarė sąlygų tinkamai ir laiku vykdyti priskirtas techninės priežiūros funkcijas bei pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą.

19.3. Neteikdamas informacijos apie vadovaujamos įstaigos galimą kreditinį įsiskolinimą, pažeidė Biudžeto sandaros įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 punktus, sudarė kliūtis Kalėjimų departamento direktoriui tinkamai vykdyti Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose asignavimų valdytojams nurodytas pareigas.

19.4. Kalėjimų departamentui teikdamas klaidinančius duomenis apie vadovaujamos įstaigos galimą kreditinį įsiskolinimą ir su UAB „Struktūra“ susitardamas dėl vėlesnio atliktų darbų aktų pateikimo, nesant atsakingų asmenų (komisijos, patvirtintos Pravieniškių GPN direktoriaus 2010 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 2-1032 narių ir techninę priežiūrą vykdančio asmens) parašų, patvirtindamas dokumentus, kurių pagrindu valstybė prisiima finansinius įsipareigojimus trečiųjų asmenų atžvilgiu, netinkamai atliko savo pareigas.

Pranešime Nr. (2.41)7R-3182 R. K. prašomas per 3 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos pateikti Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-264 sudarytai komisijai rašytinį paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo.

20. Ministerijos 2011 m. balandžio 15 d. pranešime Nr. (2.41)7R-3183 „Apie galimą tarnybinį nusižengimą“ (toliau – ir pranešimas Nr. (2.41)7R-3183) (b. l. 77), be kita ko, nurodyta:

20.1. yra duomenų, kad R. K. yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą – galimai pažeidęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 19 punkto nuostatas;

20.2. įvertinusi surinktą informaciją, Kalėjimų departamente sudaryta komisija nustatė, kad R. K. pagal keturių nuteistųjų 2010 m. spalio 29 d. prašymus (visi prašymai įstaigos dokumentų apskaitos sistemoje neįregistruoti) leido jiems gyventi klubo patalpose visą parą, užrašydamas rezoliucijas „Leidžiu“, tuo tarpu Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 19 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik apgyvendinimui skirtose patalpose.

20.3. Pravieniškių gydymo ir pataisos namų pareigūnų (tame tarpe ir R. K.), leidusių ir neprieštaravusių, kad nuteistieji gyventų didelėse, tačiau tam nepritaikytose patalpose, veiksmuose nustatytas Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio (nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principas) pažeidimas ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 19 punkto nuostatų nevykdymas, nes trims nuteistiesiems buvo skirti daugiau kaip 3 kartus didesni plotai negu kitiems dirbantiems nuteistiesiems, gyvenusiems būrio Nr. 4 patalpose, ir galimai neužtikrinta saugi sveikatai aplinka.

Pranešime Nr. (2.41)7R-3183 R. K. prašomas per 3 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos pateikti Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-9 sudarytai komisijai rašytinį paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo.

21. Ministerijos 2011 m. balandžio 15 d. informaciniame pranešime Nr. (2.41.)7R-3186 „Dėl datos patikslinimo“ (toliau – ir pranešimas Nr. (2.41.)7R-3186) (b. l. 93) nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. balandžio 13 d. pasibaigė Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus R. K. nedarbingumo laikotarpis, 2010 m. gruodžio 1 d. įspėjime Nr. (2.41.)7R-10148 vietoje datos „2011 m. sausio 31 d.“ įrašomi žodžiai „po keturių mėnesių nuo šio įspėjimo įteikimo dienos“.

22. Pareiškėjas 2011 m. balandžio 15 d. 14.30 val. susipažino su įsakymu Nr. 1P-160 bei grąžino tarnybinį pažymėjimą l. e. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojo pareigas A. A., tą patvirtino savo parašu (įsakymas Nr. 1P-160 (b. l. 69)).

23. Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2011 m. balandžio 18 d. akte Nr. 12-PR-188 „Dėl Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus R. K. atsisakymo pasirašytinai susipažinti su pateiktais įsakymais ir išvadomis“ (toliau – ir aktas Nr. 12-PR-188) (b. l. 68), be kita ko, nurodyta, jog 2011 m. balandžio 18 d. apie 13.05 val. R. K. buvo supažindintas su 2011 m. balandžio 15 d. pranešimais apie galimus tarnybinius nusižengimus, įsakymais Nr. 1R-264, Nr. 1R-293, Nr. 1R-9, įspėjimu Nr. (2.41.)7R-10148 ir pranešimu Nr. (2.41.)7R-3186, tačiau nepasirašė, kad susipažino su minėtais dokumentais, ir atsisakė paimti pateiktų dokumentų kopijas.

24. Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2011 m. balandžio 19 d. rašte Nr. S-1501 „Dėl R. K. susipažinimo su dokumentais“ (b. l. 67) informavo Teisingumo viceministrą G. A., jog Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktorius R. K. su įsakymu Nr. 1P-160 susipažino 2011 m. balandžio 15 d., tačiau atsisakė pasirašyti, jog susipažino su kitais Ministerijos 2011 m. balandžio 15 d. rašte Nr. (2.41.)7R-3185 (b. l. 73-74) išvardytais dokumentais.

25. Ministerija su 2011 m. balandžio 19 d. raštu Nr. (1.23.)7R-3266 „Dėl susipažinimo“ (b. l. 70) teikė R. K. susipažinimui 2011 m. balandžio 15 d. pranešimus apie galimus tarnybinius nusižengimus, įsakymus Nr. 1R-264, Nr. 1R-293, Nr. 1R-9, įspėjimą Nr. (2.41.)7R-10148 ir pranešimą Nr. (2.41.)7R-3186.

26. Teisingumo ministras, vadovaudamasis Statuto 24 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 7 dalimi, 26 straipsnio 8 dalimi, Taisyklių 80.1 ir 82 punktais, atsižvelgdamas į Komisijos Nr. 2 2011 m. birželio 7 d. tarnybinio tyrimo išvadą Nr. (3.14.)5R-470 „Dėl galimo Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus R. K. tarnybinio nusižengimo padarymo“, 2011 m. birželio 13 d. įsakyme Nr. 1P-98 „Dėl pripažinimo R. K. padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 1P-98) (b. l. 139) pripažino, kad Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktorius R. K. padarė tarnybinį nusižengimą, skyrė R. K. už Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 19 punkto nuostatų pažeidimą tarnybinę nuobaudą – papeikimą bei pavedė Ministerijos Strateginio valdymo departamento Personalo valdymo skyriui organizuoti rašytinį R. K. supažindinimą su šiuo įsakymu.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar pareiškėjo – R. K. prašymas įpareigoti atsakovę – Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją atleisti pareiškėją iš užimamų Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus pareigų, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos Centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 31 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra teisėtas ir pagrįstas.

2. Pabrėžtina, kad šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad CMEK 2011 m. balandžio 14 d. specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, 61, 62, 66) priėmė sprendimą, jog R. K. netinkamas tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis, jog liga ar sveikatos problema nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu (diagnozės (pagrindinių ir gretutinių ligų ir (ar) sveikatos problemų kodai) pagal TLK-10: G40.2, I69.0, I11.9., H35.0, E78.5, R73.0, E66.9, M42.16, J34.2, D22.9); kad pareiškėjas 2011 m. balandžio 14 d. pateikė Teisingumo ministrui prašymą (b. l. 5, 65), vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, nedelsiant priimti sprendimą dėl tolimesnės jo, R. K., tarnybos bausmių vykdymo sistemoje bei pateikė ligos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo laikinojo nedarbingumo metu (žr. teismo posėdžio protokolą) Teisingumo ministras 2010 m. gruodžio 6 d. įsakyme Nr. 1P-160 (b. l. 6, 19, 69, 90) nušalino pareiškėją nuo pareigų, kol bus atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas, bei pavedė Ministerijos Personalo ir komunikacijos departamento Personalo skyriui su šiuo įsakymu R. K. supažindinti pasirašytinai; kad Ministerija 2011 m. balandžio 15 d. rašte Nr. (2.41.)7R-3185 „Dėl supažindinimo“ (b. l. 73-74) l. e. LAVL direktoriaus pareigas A. D. nurodė, jog, Ministerijos duomenimis, 2011 m. balandžio 13 d. baigėsi Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus R. K. nedarbingumo laikotarpis, todėl prašo užtikrinti, kad R. K. būtų nedelsiant įteikti ir jis pasirašytinai susipažintų su kartu su šiuo raštu siunčiamais dokumentais (2011 m. balandžio 15 d. pranešimai apie galimus tarnybinius nusižengimus, įsakymai Nr. 1R-264, Nr. 1P-160, Nr. 1R-293, Nr. 1R-9, įspėjimas Nr. (2.41.)7R-10148); kad pareiškėjas 2011 m. balandžio 15 d. 14.30 val. susipažino su įsakymu Nr. 1P-160 bei grąžino tarnybinį pažymėjimą l. e. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojo pareigas A. A., tą patvirtino savo parašu (įsakymas Nr. 1P-160 (b. l. 69)).

3. Pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 31 straipsnio 2 dalį pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos: 1) jo paties prašymu; 2) kai netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; 3) kai atsisako prisiekti arba prisiekęs atsisako priesaikos; 4) kai negali eiti savo kaip pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose dėl sveikatos būklės (kai yra atitinkama Medicinos centro išvada), o perkelti pareigūną į kitas pareigas, kurias jis pagal sveikatos būklę ir kvalifikaciją galėtų eiti, nėra galimybės; 5) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo; 6) kai išbandymo rezultatai įvertinami nepatenkinamai; 7) kai atestacijos komisijos sprendimu pripažįstamas netinkamu eiti pareigūno pareigas Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje; 8) kai pereina į renkamas pareigas arba pareigas, į kurias skiriama konkurso būdu; 9) kai paaiškėjo šio statuto 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose negali būti priimtas ir kurios asmens priėmimo į tarnybą metu nebuvo žinomos; 10) kai paaiškėjo, kad priimant į tarnybą buvo pateikti suklastoti dokumentai; 11) kai paaiškėjo, kad priimant į tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys tikrovės duomenys, dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą; 12) kai po atleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas; 13) kai jam sukanka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius; 14) kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos; 15) jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją; 16) kai jam sukanka 50 metų, jeigu jo tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje nebuvo pratęsta šio statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 17) kai baigėsi šio statuto 32 straipsnyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos pratęsimo terminas arba tarnybos laikas ir jo tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje nebuvo pratęsta šio statuto 32 straipsnyje nustatyta tvarka; 18) kai likviduojamas Kalėjimų departamentas arba jam pavaldi įstaiga; 19) kai pasibaigė pakaitinio pareigūno paskyrimo į laikinai negalinčio eiti pareigų pareigūno pareigas laikas. Pagal šio statuto 31 straipsnio 3 dalį pareigūnų atleidimo iš tarnybos tvarką nustato teisingumo ministras. Pabrėžtina ir tai, kad Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-116 patvirtintose Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklėse nėra nurodyta, per kokį laiko tarpą asmuo turi būti atleistas iš pareigų, kai negali eiti savo kaip pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose dėl sveikatos būklės (kai yra atitinkama Medicinos centro išvada), o perkelti pareigūną į kitas pareigas, kurias jis pagal sveikatos būklę ir kvalifikaciją galėtų eiti, nėra galimybės.

Teismas pabrėžia, kad identiškas atleidimo iš pareigų pagrindas yra numatytas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad pareigūnas iš vidaus tarnybos yra atleidžiamas tada, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-1831/2006 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartimi prašymas dėl proceso atnaujinimo šioje byloje buvo atmestas (administracinė byla Nr. P-556-32/2008)), 2008 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-346/2008 (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 4(14), 2008. P. 44-51), 2008 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-374/2008, 2008 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248-376/2008, 2008 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-670/2008) konstatavo, jog atleidimas tokiu pagrindu, kai pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, priskiriamas prie teisinių pagrindų, nepriklausančių nuo šalių valios; kad ši teisės norma įpareigoja vidaus reikalų įstaigos vadovą ne tik atleisti pareigūną, bet ir nustato konkretų atleidimo iš darbo šiuo pagrindu terminą, kurio jis negali pakeisti (Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalis); kad vidaus tarnybos įstaigos teisinė elgsena, pagal įstatymų leidėjo apibrėžtas taisykles, egzistuojant sveikatos būklės sutrikimams, patvirtintiems kompetentingos institucijos – imperatyvi; kad pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos nepriklausomai nuo jo bei vidaus tarnybos įstaigos valinės išraiškos; kad atleidimą Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kaip taisyklė, sąlygoja objektyvios priežastys, kurios nei nuo darbdavio, nei nuo atleidžiamo pareigūno valios nepriklauso. Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, esant Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytam atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Teismo vertinimu, šios doktrininės nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir šioje administracinėje byloje pareiškėjo atžvilgiu.

4. Vadinasi, esant imperatyviam įstatymo reikalavimui atleisti pareiškėją – pareigūną pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 31 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kai CMEK 2011 m. balandžio 14 d. specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, 61, 62, 66) priėmė sprendimą, jog R. K. netinkamas tolesnei tarnybai, kai pareiškėjas 2011 m. balandžio 14 d. pateikė Teisingumo ministrui prašymą (b. l. 5, 65), vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, nedelsiant priimti sprendimą dėl tolimesnės jo, R. K., tarnybos bausmių vykdymo sistemoje bei pateikė ligos liudijimą Nr. 849, atsakovė turėjo atleisti pareiškėją iš pareigų 2011 m. balandžio 15 d. Juolab, kad apie tarnybinį patikrinimą bei nušalinimą nuo pareigų pareiškėjas buvo supažindintas tik po 2011 m. balandžio 14 d. pateikto savo prašymo: Ministerija 2011 m. balandžio 15 d. rašte Nr. (2.41.)7R-3185 „Dėl supažindinimo“ (b. l. 73-74) l. e. LAVL direktoriaus pareigas A. D. nurodė, jog, Ministerijos duomenimis, 2011 m. balandžio 13 d. baigėsi Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus R. K. nedarbingumo laikotarpis, todėl prašo užtikrinti, kad R. K. būtų nedelsiant įteikti ir jis pasirašytinai susipažintų su kartu su šiuo raštu siunčiamais dokumentais (2011 m. balandžio 15 d. pranešimai apie galimus tarnybinius nusižengimus, įsakymai Nr. 1R-264, Nr. 1P-160, Nr. 1R-293, Nr. 1R-9, įspėjimas Nr. (2.41.)7R-10148); kad pareiškėjas 2011 m. balandžio 15 d. 14.30 val. susipažino su įsakymu Nr. 1P-160 bei grąžino tarnybinį pažymėjimą l. e. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojo pareigas A. A., tą patvirtino savo parašu (įsakymas Nr. 1P-160 (b. l. 69)). Vadinasi, jokio pagrindo neatleisti pareiškėjo 2011 m. balandžio 15 d. atsakovė neturėjo, nes šis pagrindas yra nepriklausantis tiek nuo pareiškėjo, tiek nuo atsakovės valios.

5. Ypač pabrėžtina, kad atsakovės pateikti argumentai, jog, „remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareigūno atleidimo pagrindas priklauso nuo pagrindų atsiradimo eiliškumo. Nustatytų reikšmingų tarnybos santykiams faktų (veikų bei įvykių) teisinis vertinimas pagal teisės taikymo taisykles reiškia nuoseklų veiksmų (įvykių) kvalifikavimą pagal jų padarymo (vykimo) laiką. Todėl tuo atveju, kai dėl anksčiau vykusių veiksmų taikant teisę yra pagrindas neigiamoms pasekmėms kilti – panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančią informacija ir atleisti pareigūną iš tarnybos – kitų, vėlesnių pagrindų, įvykių teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-481/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, 2006. P. 289-309), yra nepagrįsti, nes pagal precedentų taikymo taisykles, suformuluotas Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime, šioje byloje taikytina naujesnė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, be to, teismo vertinimu, imperatyvus atleidimo pagrindas pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 31 straipsnio 2 dalies 4 punktą nukonkuruoja apskritai visus kitus galimus pagrindus. Dar daugiau, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas, nustatantis imperatyvų pareigūnų atleidimo pagrindą, turi būti vertinamas kaip saugantis bet kokį pareigūną (nepaisant, ar dėl jo veikų atliekamas baudžiamasis tyrimas) nuo galimo nepagrįstų pareigūnų darboviečių veiksmų.

Ypač pabrėžtina, kad net taikant minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-481/2005 suformuluotas doktrinines nuostatas (o to, teismo vertinimu, šioje byloje negalima daryti), pažymėtina, kad 2011 m. balandžio 15 d. pareiškėją galima buvo atleisti tik pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 31 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes pareiškėjas nebuvo informuotas apie nušalinimą nuo pareigų, o taip pat jis nebuvo įstatyme nustatyta tvarka (žr. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 34 straipsnio 2 dalį) įspėtas apie tai, kad Ministerijoje 2010 m. gruodžio 1 d. buvo registruotas įspėjimas Nr. (2.41.)7R-10148 R. K., kuriame R. K. informuojamas apie jo pareigybės panaikinimą dėl reorganizacijos (Teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. 1R-231), nes minėtas įspėjimas dėl pareiškėjo ligos jam nebuvo įteiktas iš karto (žr. atsakovės atsiliepimą į skundą (b. l. 13-15)).

6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo skundas tenkintinas, o atsakovė – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija įpareigojama atleisti pareiškėją iš užimamų Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus pareigų, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos Centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 31 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, kaip atleidimo pagrindas, negali būti nurodomos, nes jos dubliuoja specialiąją pareiškėjo atžvilgiu normą – Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 31 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

7. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo atleidimas pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 31 straipsnio 2 dalies 4 punktą niekaip negali kliudyti baudžiamajam pareiškėjo veikų tyrimui bei galimam jo atžvilgiu atliekamam baudžiamajam persekiojimui ateityje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo – R. K. skundą tenkinti.

Atsakovę – Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją įpareigoti atleisti pareiškėją R. K. iš užimamų Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus pareigų, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos Centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 31 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis