Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant Nijolei Blaževič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., jos atstovui adv. Algiui Lukoševičiui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B., skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2013-07-04 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 87N-2733547-13 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-07-04 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato nutarimu Nr. 87N-2733547-13 A. B. yra skirta administracinė 100 litų bauda už LR ATPK 181 str. 1 pažeidimą dėl to, kad ji sistemingai suteikia savo valdomas patalpas už atlyginimą ar veltui įvairiems asmenims vartoti alkoholinius gėrimus bei kitaip pažeidinėti viešąją tvarką (viešąją rimtį)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus aps. VPK) Trakų rajono policijos komisariato (toliau - Trakų r. PK) pareigūnas Tadas Burba, A. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 87AN-2669001-13, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 182 str. 1 d., už tai, kad A. B. 2013-05-11 apie 22.35 val, adresu (duomenys neskelbtini), Markutiškių k., Trakų r., sistemingai suteikia savo valdomas patalpas už atlyginimą ar veltui įvairiems asmenims vartoti alkoholinius gėrimus bei kitaip pažeidinėti viešąją tvarką (viešąją rimtį). Tokiais savo veiksmais A. B. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 182 str. 1 d. A. B. buvo siūloma iki 2013-06-27 sumokėti 50 litų baudą tačiau asmuo minėtos baudos iki nurodyto termino nesumokėjo.

Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK pareigūnas T. Burba, 2013 m. liepos 4 d. nutarimu administracinėje medžiagoje Nr. 07-13-7591292, A. B. už administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 182 str. 1 d., skyrė minimalią sankcijoje numatytą 100 Lt baudą.

Nurodo, kad priimant nutarimą buvo laikomasi ATPK 256 str., 257 str. reikalavimų, renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, buvo įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai bei jų visuma.

Nurodo, kad LVAT 2001 m. balandžio 17 d. pateikė konsultaciją Nr. 57 „dėl ATPK 182 straipsnio numatančio administracinę atsakomybę už lindynių laikymą". Konsultacijoje konstatuojama, kad lindyne gali būti pripažinta bet kokia patalpa, tiek gyvenamoji (namas, butas ir pan.), tiek negyvenamoji (kavinė, restoranas, klubas ir pan.) arba kita patalpa (palėpė, rūsys, sodo namelis ir pan.), kuri nuolat naudojama azartiniams lošimams, ištvirkavimui, alkoholinių gėrimų vartojimui. Atsakomybė už lindynių laikymą galima tik nustačius kaltininko tyčią daryti tokį pažeidimą (ATPK 10 str., BK 9 str. 1 d.). Todėl panašių veikų (alkoholinių gėrimų gėrimas, azartiniai košimai ir pan.) atlikimas atitinkamoje patalpoje nuo aptariamo pažeidimo atribojamas ir pagal kaltininko tyčios turinį.

Nurodo, kad tiriant įvykio aplinkybes ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo medžiagą buvo nustatyta, jog nuo 2012 metų iki šio laikotarpio (tai yra 2013 metų birželio mėnesio), į A. B. priklausančią sodybą esančią (duomenys neskelbtini), Markutiškių k., Trakų r., buvo 12 kartų kviesta policija dėl viešosios tvarkos pažeidimų (triukšmo, konfliktų viešoje vietoje), iš jų net 5 asmenims surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai už administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 183 str. (viešosios rimties trikdymas) bei 1 administracinio teisės pažeidimo protokolas už administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 183 str., surašytas pačiai A. B..

Taip pat pažymį, jog minėti administraciniai teisės pažeidimai numatyti LR ATPK 183 str., buvo padaryti viešoje vietoje, pažeidžiant viešąją tvarką. Viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Teismų praktikoje viešąja vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1183/2002; 2004 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-352/2004; 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2800/2010).

Nurodo, kad viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Nurodo, kad tokiais savo nepriimtinas visuomenei veiksmais asmuo (šiuo atveju apeliantas) netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei. Juolab, asmuo (šiuo atveju apeliantas) buvo informuotas ir žinojo apie daromus administraciniu teisės pažeidimus dėl viešosios tvarkos pažeidimų, tačiau nesiėmė jokių priemonių užkardyti šių pažeidimų padarymui.

Nurodo, kad apelianto teiginys, jog policijos pareigūnai nebuvo atvykę į įvykio vietą nesurinko jokios įrodomosios medžiagos dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo numatyto 182 str. 1 d. yra neigtinas ir vertinamas kritiškai. Į kiekvieną gautą pranešimą ar rašytinį pareiškimą buvo reaguota principingai, kiekvienu atveju buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie tikrino gautą informaciją kuriai pasitvirtinus asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn. Kitos specialiosios technikos priemonės (vaizdo, garso įrašai, fotonuotraukos) yra tik pagalbinė medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Nurodo, kad ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta įrodymų įvertinimo taisyklė, pagal kurią organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš nurodytos teisės normos galima daryti išvadą kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. administracinėje byloje Nr. N575 -91/2012). Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-88/2012).

Nurodo, kad A. B. padaryta veika yra viena iš opiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams, darančių veikų. LR ATPK 182 str. nustatytos gan plačios galimos baudos ribos, taip sudarant galimybę kiekvienu atveju individualizuoti bausmę, o jei yra lengvinančių aplinkybių, baudos dydį sumažinti iki minimumo.

Nurodo, kad šio teisės pažeidimo pobūdis rodo, kad nėra pagrindo pažeidėjui švelninti administracinę atsakomybę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, ne kartą yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Aplinkybės, kurias galima būtų pripažinti švelninančiomis pažeidėjo atsakomybę (visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą) nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, į jas galima būtų atsižvelgti tik individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą sankcijos ribose.

Nurodo, kad apibendrinusi išdėstytą Institucija sprendžia, kad tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą kurio panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Prašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato nutarimą palikti nepakeistą.

Skundas tenkintinas

ATPK 301 straipsnis numato, kad Teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu pareiškėjas yra kaltinamas, ar pareiškėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinė atsakomybė galima, tik nustačius visus keturis būtinus teisės pažeidimo sudėties elementus, kurie organiškai tarp savęs susiję: objektą, objektyviąją pusę, subjektą, subjektyviąją pusę.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. (ATPK 9 str.)

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.(ATPK 256 str.)

Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.).

Kaip matyti iš turimos byloje medžiagos A. B. 2013-07-04 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato nutarimu Nr. 87N-2733547-13 yra skirta administracinė 100 litų bauda už LR ATPK 181 str. 1 pažeidimą dėl to, kad ji sistemingai suteikia savo valdomas patalpas už atlyginimą ar veltui įvairiems asmenims vartoti alkoholinius gėrimus bei kitaip pažeidinėti viešąją tvarką (viešąją rimtį). Iš byloje esančios kaupiamosios bylos Nr. 10-87-2-13 matyti, kad A. B. 2012-06 21 d. už LR ATPK 183 str. 1d pažeidimą (viešosios rimties trikdymą) buvo paskirtas įspėjimas. Kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos pareiškėja A. B. nuo 2012 metų verčiasi kaimo turizmo paslaugų bei nakvynės ir pusryčių paslaugų teikimu. Šiuo tikslu nuomoja jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą. Dėl to pareiškėja nuo 2012 metų reguliariai ir teisės aktų nustatyta tvarka turi verslo liudijimus minėtai veiklai vykdyti.

LR ATPK 182 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už azartinių lošimų, ištvirkavimo arba alkoholinių gėrimų vartojimo lindynių laikymą. Lindyne gali būti pripažinta bet kokia patalpa, tiek gyvenamoji (namas, butas ir pan.), tiek negyvenamoji (kavinė, restoranas, klubas ir pan.) arba kita patalpa (palėpė, rūsys, sodo namelis ir pan.), kuri nuolat naudojama azartiniams lošimams, ištvirkavimui, alkoholinių gėrimų vartojimui. Atsakomybė už lindynių laikymą galima tik nustačius kaltininko tyčią daryti tokį pažeidimą (ATPK 10 str.; BK 9 str. 1 d.). Todėl panašių veikų (alkoholinių gėrimų gėrimas, azartiniai lošimai ir pan.) atlikimas atitinkamoje patalpoje nuo aptariamo pažeidimo atribojamas ir pagal kaltininko tyčios turinį. Kaltininko tyčią daryti aptariamą pažeidimą atskleidžia jo ilgą laiką ir nuolat atliekamų konkrečių veiksmų pobūdis. Šie veiksmai gali pasireikšti daugkartiniu, sistemingu (sistemingumas – tai atitinkamas faktas oficialiai užfiksuotas ne mažiau kaip 3 kartus) pažeidėjo valdomos patalpos už atlyginimą ar veltui suteikimu įvairiems asmenims lošti azartinius žaidimus, ištvirkauti ar vartoti alkoholinius gėrimus; šių patalpų, turint tikslą atlikti minėtus veiksmus, tvarkymu, klientų priėmimu, reikalingų jiems sąlygų sukūrimu, aprūpinimu atitinkamais reikmenimis ir pan. Skiriamasis lindynės požymis yra tas, kad tokioje patalpoje lankosi neapibrėžtas asmenų ratas, pašaliniai asmenys gali ateiti be atskiro kvietimo. Jei patalpos šeimininkas arba jo įgalioti asmenys lošti azartinius lošimus, ištvirkauti arba vartoti alkoholinius gėrimus kviečia tik konkrečius asmenis, tokia patalpa neturėtų būti laikoma lindyne. Tokiais atvejais teisinė atsakomybe gali kilti tuomet, kai pažeidžiamos kitos teisės normos: triukšmaujama nakties metu, apdergiamos ar sugadinamos bendrojo naudojimo patalpos – už šių konkrečių normų pažeidimą pagal atitinkamą ATPK straipsnį.

Kaip paminėta aukščiau pareiškėja nuo 2012 metų reguliariai ir teisės aktų nustatyta tvarka turi verslo liudijimus kaimo turizmo paslaugų bei nakvynės ir pusryčių paslaugų teikimo veiklai vykdyti. Kaip matyti iš byloje esamos medžiagos pareiškėja nuomodama gyvenamąjį namą, su nuomininkais sudaro pavyzdinę patalpų nuomos sutartį, kurios 2.2 papunktis nustato, jog nuomininkas (-ai) įsipareigoja laikytis vidaus tvarkos. Taigi kaip matyti pareiškėja, įspėjusi nuomininkus, nuomoja gyvenamąjį namą už atlygį poilsiui gamtoje. Tokiu būdu teismas mano, kad pareiškėjos nuomojamas gyvenamasis namas negali būti laikomas lindyne. Tai reiškia, kad gyvenamasis namas nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 182 straipsnyje, dalykas. Taip pat teismas pažymį, kad jeigu ir būtų požymių kurie atitiktų lydinės sampratai – A. B. pagal ATPK 182 str. atsakomybė negalima dėl jos veiksmuose tyčios bei pažeidimo sistemiškumo požymio nebuvimo (administracine tvarka ji bausta tik vieną kartą). Dėl nurodyto darytina išvada, kad pareiškėjos veiksmuose nėra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl teismas mano, kad 2013-07-04 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato nutarimu Nr. 87N-2733547-13 administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 182 str. 1 d. A. B. yra patraukta nepagrįstai, todėl šis nutarimas yra naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302 str. str., teismas

nutaria:

Skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2013-07-04 nutarimą Nr. 87N-2733547-13 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.