Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-31 · Byla Nr. N-822-1625-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-31
Bylos Nr.
N-822-1625-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Anatolijaus Baranovas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N822-1625/2008Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. nutarties pagal R. R. skundą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. R. skundu prašė panaikinti Panevėžio m. VPK VP EPS AAVP viršininko 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą. R. R. prašė tenkinti skundą ir paaiškino, kad jis Panevėžio m. VPK VP EPS AAVP viršininko 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu nubaustas nepagrįstai. R. R. nurodė, kad automobiliu „Mercedes Benz 11“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 40 km/h greičiu Ramygalos gatve važiavo Basanavičiaus gatvės link ir sankryžoje norėjo pasukti į kairę. Likus apie 200 m iki sankryžos, važiuodamas Ramygalos gatvės viduriu, jis įjungė kairio posūkio signalą. Pravažiavus Ramygalos gatvėje esančią paskutiniąją pėsčiųjų perėją, nuo kurios sankryža yra apie 18 metrų atstumu, per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo iš paskos važiuojantį ir nuo jo automobilio apie 10 metrų nutolusį automobilį „BMW“. Kadangi šio automobilio vairuotojas buvo įjungęs kairiojo posūkio signalą, R. R. supratęs, kad jis taip pat ruošiasi sukti į kairę. Įvažiavęs į sankryžą, R. R. sustojo apie 1 m atstumu nuo šalia sankryžos esančios nukreipimo salelės. Kadangi R. R. automobilio ratai buvo susukti į kairę pusę, iš paskos važiavęs automobilis „BMW“, pravažiuodamas jam iš kairės, atsitrenkė į jo automobilio kairįjį ratą. Po smūgio automobilis „BMW“ pavažiavo ir sustojo ant salelės, o jo automobilis iš vietos nepajudėjo. R. R. pripažino, kad jam norint atlikti kairįjį posūkį, reikėjo pasitraukti arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto, tačiau važiuodamas Ramygalos gatve ties pėsčiųjų perėja jis matė kelio ženklus „Pėsčiųjų perėja“, „Vienpusio eismo pabaiga“ ir “Priešpriešinio eismo pradžia“ . Jis manęs, kad nuo tos vietos prasideda priešpriešinis eismas ir automobilio „BMW“ vairuotojas atlieka lenkimo manevrą, kuris toje situacijoje negalimas. R. R. nuomone, dėl eismo įvykio yra kaltas automobilio „BMW“ vairuotojas.

Nutarimą priėmusią instituciją Panevėžio m. VPK VP EPS AAVP atstovavęs T. Grimaliauskas 2007-12-18 teismo posėdyje prašė netenkinti skundo ir paaiškino, kad R. R., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, prieš darydamas kairįjį posūkį iš Ramygalos gatvės į J.B. gatvę, turėjo pasitraukti arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto. R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 150 punktus, dėl to susidūrė su kairiau jo tiesiai važiavusiu kitu automobiliu. Nei kelio ženklai, nei kelio ženklinimas nenurodė, kad R.R. gali posūkį į kairę daryti iš važiuojamosios dalies vidurio. R. R. kaltė buvo nustatyta, remiantis eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų paaiškinimais, schemomis, įvertinus automobiliams padarytus sugadinimus. V.P. automobiliui padaryti apgadinimai negalėjo atsirasti vien nuo R. R. susukto priekinio kairiojo rato, jie rodo, jog automobiliai eismo įvykyje kontaktavo šonais. Nutarimą priėmusios institucijos Panevėžio m. VPK VP EPS AAVP atstovas E. Kudžma papildomai paaiškino, kad minėta sankryža yra labai sudėtinga, nes J.Basanavičiaus gatvė yra pagrindinė miesto gatvė, posūkis iš Ramygalos gatvės į J. Basanavičiaus gatvę galimas tik pasitraukus prie kairės važiuojamosios dalies krašto. R. R., norėdamas atlikti nurodytą manevrą, sustojo gatvės viduryje, o turėjo pasitraukti kairiau, prieš tai įsitikinęs, ar iš paskos nevažiuoja kitas automobilis.

Nukentėjusysis V. P. prašė netenkinti skundo ir paaiškino, kad jis 2007 m. birželio 29 d., apie 13 val. 40 min. važiavo Ramygalos gatve Basanavičiaus gatvės link. Jis važiavo arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto leistinu 50 km/h greičiu. Kirsdamas pėsčiųjų perėją, iki sankryžos likus apie 18 m, jis pamatė sankryžoje, gatvės viduryje stovintį R. R. automobilį. Šis automobilis nerodė jokio posūkio signalo, todėl jis toliau važiavo tiesiai. Tuo metu automobilis „Mercedes Benz“ pradėjo daryti posūkio manevrą į kairę. Siekdamas išvengti susidūrimo, nukentėjusysis dar bandė sukti kairiau, bet susidūrimo neišvengė. Važiuodamas Ramygalos gatve suprato, kad juda vienpusio eismo juosta ir vienpusis eismas tęsiasi iki pat Ramygalos gatvės susikirtimo su J.Basanavičiaus gatve, todėl jam lenkimas nebuvo draudžiamas. Kairiojo posūkio jis nerodė, nes važiavo tiesiai Kauno link ir sukti į kairę neketino.

II.

Panevėžio apygardos administracinio teismas 2008 m. sausio 31 d. nutartimi skundo netenkino ir paliko nepakeistą Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus analizės ir administracinės veiklos poskyrio viršininko 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą, kuriuo R. R. pagal LR ATPK 127 str. 2 d. paskirta 170 Lt administracinė bauda.

Nurodyta nuobauda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta už tai, kad jis 2007 m. birželio 29 d., apie 13 val. 40 min., Panevėžyje, Ramygalos gatvėje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė KET 53 p. ir 150 p. reikalavimų ir prieš sukdamas į kairę iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies kairiojo krašto, skirto važiuoti ta kryptimi, ir susidūrė su kairiau jo tiesiai važiavusiu kitu automobiliu, kurį vairavo V.P., eismo įvykio metu apgadindamas abu automobilius.

LR ATPK 127 str. 2 d. numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių ar kitokio turto sugadinimą. R. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl KET pažeidimų, kurie nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių ( KET 53 p.) ir kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto( KET 150 p.).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir jas surinktus įrodymus, daro išvadą, kad R. R. pagal LR ATPK 127 str. 2 d. nubaustas pagrįstai ir teisėtai.

Remdamasis byloje surinktais įrodymais, teismas daro išvadą, kad R. R., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, neįsitikinęs, ar tai nekelia pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, sukdamas į kairę pusę, nepasitraukė arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto, dėl to V. P., važiuodamas automobiliu „BMW tiesiai, nebeturėjo galimybės išvengti susidūrimo su R. R. vairuojamu automobiliu. Teismo nuomone, tokią išvadą, pirmiausia, patvirtina nukentėjusiojo V. P. paaiškinimai, kuriais netikėti teismas nenustatė pagrindo. Nukentėjusiojo pateikti paaiškinimai neprieštarauja byloje esančių rašytinių įrodymų – administracinio teisės pažeidimo, eismo įvykio ir eismo įvykio vietos schemų ir kitų įrodymų - duomenims, be to, jie vertintini kaip nuoseklūs. Šio asmens paaiškinimai nekelia abejonių ir dėl jų objektyvumo, nes nagrinėjant bylą nustatyta, kad eismo dalyviai iki įvykio nebuvo pažįstami.

Teismas nesiremia R. Riboko paaiškinimais, kad jis negalėjęs pasitraukti arčiau kairiojo Ramygalos gatvės važiuojamosios dalies krašto, nes taip būtų atsidūręs priešpriešinėje eismo juostoje, taip pat, kad jis buvo sustojęs prie sankryžoje esančios salelės apie 1 m atstumu, kad jo automobilis tik stovėjo susuktais ratais, o ne darė kairiojo posūkio manevrą ir kad dėl to V.P. vairuojamas automobilis kliudė tik šį ratą.

Teismas įvertinęs byloje esančių eismo įvykio ir papildomai sudarytos vietos schemų duomenis bei UAB „Eismas“ pateiktus duomenis, daro išvadą, kad pagal eismo įvykio metu Ramygalos – J.Basanavičiaus gatvių sankryžoje buvusius kelio ženklus Ramygalos gatvės dalyje nuo pėsčiųjų perėjos iki šios gatvės susikirtimo su J. Basanavičiaus gatve priešpriešinis eismas buvo negalimas. Tokią išvadą leidžia daryti nurodytoje sankryžoje eismo įvykio metu buvusių kelio ženklų pastatymas. Nors Ramygalos gatvėje kelio ženklas Nr. 126 „Dvipusis eismas“, reiškiantis važiuojamosios kelio dalies ruožo su priešpriešiniu eismu pradžią, buvo pastatytas tik po 2007-07-31 d., tačiau įvykio metu Ramygalos gatvėje prie pėsčiųjų perėjos, esančios prieš sankryžą su J.Basanavičiaus gatve, stovėjo kelio ženklai Nr. 504 „Vienpusio eismo pabaiga“ (schemoje pažymėtas Nr.2) ir Nr.534 „Pėsčiųjų perėja“ (schemoje pažymėtas Nr.1), o Ramygalos gatvėje, važiuojamosios dalies kairėje pusėje, žaliojoje vejoje, stovėjo ženklas Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ (schemoje pažymėtas Nr. 6).

Be to, R.R. valdytos transporto priemonės padėtis, užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje, leidžia daryti išvadą, kad R.R. pasirinktą kairiojo posūkio manevrą rengėsi atlikti ne nuo Ramygalos gatvės važiuojamosios dalies kairiojo krašto, kaip to reikalauja KET 150 p. Šiems duomenims neprieštarauja ir liudytojos J.Vaivadienės parodymai, kad Ramygalos gatve J. Basanavičiaus gatvės link važiavęs R.R. autobusiukas buvo sustojo sustojęs ties Ramygalos gatvės važiuojamojoje dalyje esančiu kanalizacijos dangčiu, kuris yra užfiksuotas prie bylos pateiktoje nuotraukoje, į toje vietoje sustojusį autobusiuką ir atsitrenkė atvažiavęs lengvasis automobilis. Iš duomenų apie automobilių apgadinimus matyti, kad R. R. valdytam automobiliui „Mercedes Benz“ buvo apgadinta priekinė apdaila, priekinis bamperis, priekinis kairysis sparnas ir priekinis kairės pusės žibintas, o V. P. valdyto automobilio „BMW“ sužalojimai nustatyti ant dešinės pusės sparno, priekinio dešinės pusės rato, priekinės dešinės pusės durų, galinės dešinės pusės durų, galinio sparno, galinio bamperio.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių R. R. pateiktus paaiškinimus apie eismo įvykio kilimo aplinkybes.

Vertindamas R. R. pateiktus paaiškinimus, kad jis rengėsi atlikti įsijungė kairio posūkio manevrą ir įjungė įspėjamąjį signalą, teismas atsižvelgia į KET 132 p. nuostatas, numatančias, kad įspėjamąjį signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės. Tokiu būdu, R.R., kaip jis pats pripažino, galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjęs iš paskos važiuojantį ir nuo jo automobilio apie 10 metrų nutolusį automobilį „BMW“, privalėjo elgtis atsargiai ir įsitikinti, kad jis pasirinktą manevrą atliks saugiai, nepriversdamas iš paskos važiuojančio kito eismo dalyvio keiti judėjimo krypties ar greičio.

III.

2008 m. vasario 11 d. apeliaciniu skundu R. R. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl toliau išdėstytų priežasčių. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jo paaiškinimų apie tai, kad nukentėjusysis V. P. pažeidė eilę KET reikalavimų. Jis važiavo žymiai viršydamas leistiną greitį, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusi institucija buvo surašiusi protokolą nukentėjusiajam V. P., kaltinat jį pažeidus KET 53 ir 184 punktų reikalavimus, ir šio protokolo nepanaikino; pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jis pažeidė KET 132 p. reikalavimus, taip išeidamas už kaltinimo ribų; nagrinėjant bylą buvo būtina gauti specialių žinių, reikalingų visapusiškam bylos išnagrinėjimui ir objektyvaus sprendimo priėmimui. Šie trūkumai šalintini tik atliekant papildomą faktinių aplinkybių tyrimą. Teismas netinkamai įvertino jo paaiškinimus bei liudytojų J. M. ir J. J. parodymus, nes šie patvirtino R. R. skunde nurodytas aplinkybes. Teismas, vadovaudamasis LR ABTĮ 57 str. 4 d. galėjo pasiūlyti papildomų įrodymų arba savo iniciatyva skirti autotechninę ekspertizę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimas (nustatymas) sietinas su teisingu šių teisės aktų normų aiškinimu bei taikymu. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą materialinės teisės normų taikymo aspektu, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai bei šiuo klausimu padarytos išvados yra teisingi, t. y. teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu taikytinu šioje byloje teisės normų aiškinimu.

Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas byloje esančių įrodymų vertinimo jų patikimumo bei pakankamumo aspektais klausimas. Patikrinusi bylą apelianto nurodytų argumentų pagrįstumo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ATPK 297 straipsnį pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas yra laikomas pagrįstu, kai yra išaiškintos (nustatytos) faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kolegija pažymi, kad bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 str.). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Pirmosios instancijos teismo išvados, kolegijos manymu, padarytos pakankamai argumentuotai ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismo išvardinti įrodymai, vertinant juos chronologiško atsiradimo bei jų šaltinių (įrodinėjimo priemonių) įvairumo aspektais, neturi esminių tarpusavio prieštaravimų, todėl pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis kolegija nenustatė. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kolegijos manymu, nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė ir kitų pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRoma Sabina AlimienėAnatolijaus BaranovasSkirgailė Žalimienė