Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės „Ignalinos statyba“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarties, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį civilinėje byloje Nr. 2-507-227/2013, kurioje ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Ignalinos statyba“ pareiškė ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VIA Unic“ dėl susitarimo dalies pripažinimo negaliojančiu, pinigų sumos priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

Byloje sprendžiamas klausimas, ar nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Ignalinos statyba“ už pareikštą ieškinį yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu..

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo ieškovą už paduotą ieškinį sumokėti 4 153,52 Lt žyminio mokesčio. Ginčo dėl šio žyminio mokesčio dydžio nėra, tačiau ieškovas atskiruoju skundu teigia, jog jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, nes ieškinio išsiuntimo momentu jis turėjo restruktūrizuojamo juridinio asmens statusą.

Informacinės teismų sistemos Liteko duomenų pagrindu nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi ieškovui UAB „Ignalinos statyba“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, o 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi restruktūrizavimo bylą nutraukė. Ši nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi palikta nepakeista. Taigi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartis, kuria UAB „Ignalinos statyba“ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, įsiteisėjo 2013 m. vasario 14 d.

Ieškovas prie atskirojo skundo pateikė duomenis apie tai, kad ieškinį šioje byloje pašto įteikimo paslaugas teikiančiam subjektui – AB Lietuvos paštui jis įteikė 2013 m. vasario 14 d. (12 b. l.), t. y. tą pačią dieną, kai ieškovui buvo panaikintas restruktūrizuojamo juridinio asmens statusas (įsiteisėjo apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria nutarta palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį nepakeistą).

Pagal suformuotą teismų praktiką, pirmoji civilinio proceso stadija – civilinės bylos iškėlimas prasideda ne nuo ieškinio priėmimo klausimo teisme išsprendimo, bet nuo ieškinio pateikimo teismui momento. Dėl to tuo atveju, kai ieškinys teismui pagal civilinio proceso įstatymą yra paduotas teismui (įteikimo pašto paslaugas teikiančiam subjektui), jo priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas ir išspręstas remiantis šio procesinio dokumento padavimo metu galiojusiomis CPK normomis. Ieškinį padavusio ieškovo atžvilgiu šiuo atveju turi būti taikoma taip vadinama civilinio proceso teisės normų galiojimo laike civilinio proceso stadijos teorija. Tai reiškia, kad ieškinio priėmimo klausimas turi būti išspręstas pagal jo padavimo metu galiojusias civilinio proceso įstatymo normas, o ne pagal teismo procesinio sprendimo dėl ieškinio priėmimo metu galiojantį įstatymą (CPK 3 str. 1, 8 d.) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-23/2012). Teismas sprendžia, jog ieškinio priėmimo klausimo teisingam išsprendimui svarbu nustatyti ne tik tai, kokios civilinio proceso įstatymo normos galiojo ieškinio padavimo momentu, bet ir nustatyti, ar tuo momentu nebuvo teisinio pagrindo ieškovą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalėjo nustatyti, ar ieškovas ieškinio pateikimo pašto įteikimo paslaugas teikiančiam subjektui dieną turėjo restruktūrizuojamo juridinio asmens statusą.

Šioje nutartyje jau nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartis, kuria UAB „Ignalinos statyba“ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, įsiteisėjo 2013 m. vasario 14 d. Taigi, yra pagrindas teigti, jog tą dieną, kai ieškovas AB Lietuvos paštui pateikė ieškinį šioje byloje, jis nebeturėjo restruktūrizuojamos įmonės statuso, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir konstatuoti, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimus.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo atžvilgiu pagrįstai netaikė civilinio proceso teisės normos, nustatančios, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista įmonė, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, todėl skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį nepakeistą.