Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2021-04-23 · Civilinė byla Nr. 2-4588-804/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-23
Bylos Nr.
2-4588-804/2021
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00782-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Ieškovas
V. A.
Atsakovas
V. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-4588-804/2021Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00782-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.; 3.2.3.2.; 3.2.7.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 23 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas, rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovės V. A. ieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės atsakovui V. A. priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė V. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės atsakovui V. A., prašydama nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai bei išlaikymo įsiskolinimą, padalinti tarp šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė reiškia ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir teisinių pasekmių išsprendimo ginčo teisena.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo pataisos, kurios numato privalomą ikiteisminę mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktas).

Išaiškintina, jog inicijuojant šeimos ginčą, nagrinėjamą ginčo teisena, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija, t. y. ginčų sprendimo procedūra, kurios metu šalims taikiai spręsti ginčą padeda mediatorius – Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis trečiasis nešališkas fizinis asmuo, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 2 straipsnis).

Dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo ginčo šalys arba viena iš ginčo šalių turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (Odminių g. 3, Vilnius). Kai kreipiasi abi ginčo šalys, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parenka mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Kai kreipiasi viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo (ginčo šalies prašymo forma pateikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos internetiniame tinklalapyje). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydama, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. Jeigu negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija, o privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą.

Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, jog prieš kreipiantis su ieškiniu į teismą, buvo pasinaudota privalomąja mediacija. Tokiu būdu teismas atsisako priimti ieškinį CPK137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Išaiškintina, jog teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Bylos duomenimis, ieškovė, reikšdama ieškinį, sumokėjo 394,50 Eur žyminio mokesčio, kuris nagrinėjamoje byloje nebuvo įskaitytas ir gali būti įskaitytas kaip žyminio mokesčio įmoka už naują procesinį dokumentą (CPK 87 straipsnio 6 dalis).

Ieškovės dėmesys atkreipiamas, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, kiekviena piniginė prievolė apvalinama taip: 49 ir mažiau centų apvalinami mažinant (atmetant), 50 ir daugiau centų – didinant iki euro. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 13 str. 10 p. pagal šį įstatymą administruojamas ir žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 290- 292 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės V. A. ieškinį atsakovui V. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir teisinių pasekmių išsprendimo.

Išaiškinti ieškovei V. A., kad, prieš kreipiantis į teismą dėl šeimos ginčo, nagrinėjamo ginčo teisena, privaloma pasinaudoti ikiteismine mediacija.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas