Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos Liaudies Respublikos pilietis, azerbaidžanietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis G. G. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad yra Ukrainos pilietis, į Lietuvą pirmą kartą atvyko 2022 m. liepos 11 d., įsidarbino UAB „P.“, dirbo iki 2024 m. spalio mėnesio, paskui išvyko iš šalies, bet 2025 m. balandžio 9 d. grįžo į Lietuvą. Nuo to laiko jis niekur nedirba, gyvena įmonei, kurios pavadinimo neprisimena, priklausančiame automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvena iš santaupų, pinigus jam perveda ir tėvai, pažįstami, kartais dirba pavėžėju. 2025 m. birželio 13 d., apie 19.30 val., važiavo link kazino, esančio Brolių gatvėje, sustojo degalinėje „Viada“ netoli stoties. Praeivių paprašė kelių cigarečių ir važiavo toliau. Iš karto pastebėjo, kad paskui jį važiuoja policijos automobilis. Sustojus prie kazino, prie jo automobilio privažiavo policijos automobilis, priėjęs pareigūnas paprašė pateikti dokumentus, paklausė, ar prie savęs turi draudžiamų daiktų, jis atsakė, kad neturi. Išlipo iš automobilio, pareigūnai paviršutiniškai apžiūrėjo jo rūbus, kita pareigūnė apžiūrėjo automobilio vidų. Pareigūnė jam parodė maišelį su jame esančiu turiniu, jis pasakė, kad tai yra „marihuana“. Pareigūnai jį pasodino į tarnybinį automobilį, po visų atliktų veiksmų buvo pristatytas į policijos įstaigą. Narkotines medžiagas įsigijo asmeniniam naudojimui per programėlę „Telegram“, tikslios grupės pasakyti negali, nes jų ten buvo labai daug, bet kanalas veikia „internetinio boto“ principu – išsirenkama prekė, už ją sumokama kriptovaliuta, tuomet atsiunčiamos koordinatės su nuotrauka. Jam atsiųstos koordinatės buvo kažkur Naujojoje Vilnioje, tikslios vietos pasakyti negali, prekė buvo užkasta, su pardavėju tiesioginio kontakto nebuvo. Nėra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, bet kartais parūkydavo kanapių. Ateityje narkotikų nevartos, jam tai yra pamoka. Gailisi, kad taip pasielgė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

3. VA VPK Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo skyriaus tyrėjos tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. birželio 13 d., apie 19.28 val., patruliuojant kartu su VA VPK Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėju K. S., stoties mikrorajono Šv. Stepono gatvėje, Vilniuje, pastebėjo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rytietiškos išvaizdos vairuotojas juos pastebėjęs pradėjo įtartinai elgtis. Pavažiavus paskui nurodytą automobilį, buvo nuspręsta jį sustabdyti ir patikrinti vairuotojo duomenis. Automobilis buvo sustabdytas prie pastato, esančio Brolių g. 4, Vilniuje, nustatyta, kad automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo G. G.. Paklausus asmens, ar neturi draudžiamų daiktų, asmuo pradėjo žvalgytis, muistytis, todėl buvo nuspręsta apžiūrėti automobilio vidų. Patikrinus automobilio saloną, daiktadėžėje tarp vairuotojo ir keleivio sėdynės buvo rasta pakuotė su galimai narkotine medžiaga – „marihuana“.

4. 2025 m. birželio 13 d. kratos protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad atliekant automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratą, salone, priekinėje daiktadėžėje tarp vairuotojo ir keleivio sėdynės buvo rastas polietileninis maišelis su galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga viduje, aštuoni tušti polietileniniai maišeliai su specifiniu kvapu.

5. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. liepos 3 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1804336-25, kurioje nurodyta, kad:

5.1. žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio užspaudžiamo maišelio, 2025 m. birželio 13 d. rasto patikrinimui sustabdžius automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Brolių g. 4, Vilniuje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,249 g, ?9?tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 10,8%;

5.2. 7 vnt. iš 8 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių, 2025 m. birželio 13 d. rastų patikrinimui sustabdžius automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Brolių g. 4, Vilniuje, rasta narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

6. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Vadovaujantis I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga (1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašas, 2¹ punktas).

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir Rekomendacijos) 3¹ punktu, kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytinas ne didesnis nei 5 g šios medžiagos kiekis. Kanapių (antžeminių dalių) kiekis, kuriuo neteisėtai disponavo G. G., yra 0,249 g. Taigi, toks kiekis neviršija nedidelio kiekio.

9. G. G. yra kaltinamas neteisėtai įgijęs, laikęs ir gabenęs narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis). Gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, jos gali būti gabenamos jas transportuojant, nešant su savimi ir pan. Nagrinėjamu atveju matyti, kad narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys) buvo rasta automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daiktadėžėje. Nors kaltinamasis buvo sustabdytas vežantis minėtą narkotinę medžiagą, vis tik iš jo parodymų matyti, kad jis šiame automobilyje gyvena, į ką atsižvelgdamas teismas daro išvadą, jog narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys) buvo tiesiog laikoma G. G. gyvenamojoje vietoje – automobilyje, o ją veždamasis su savimi kaltinamasis nesiekė pakeisti jos buvimo ar laikymo vietos, kas yra gabenimo esmė, todėl šis nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis (gabenimas) yra šalinamas iš kaltinimo kaip perteklinis ir neįrodytas.

10. Taip pat iš kaltinimo turi būti šalinamos aplinkybės dėl narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) įgijimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo draudžiamas medžiagas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 ir kt.). Tokių medžiagų įgijimas negali būti preziumuojamas vadovaujantis vien nustatytu jų laikymo faktu, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas vadovaujantis vien kaltinamojo prisipažinimu, nenustačius kitų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų. Šioje baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių G. G. inkriminuotą draudžiamų medžiagų įgijimo faktą. Kaltinime nurodytos aplinkybės, susijusios draudžiamų medžiagų įgijimu, nėra pagrįstos įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų visuma, iš esmės jos nustatytos tik iš kaltinamojo parodymų, kurių nėra galimybės patikrinti, ir preziumuojamos vadovaujantis nustatytu jų radimo pas kaltinamąjį faktu. Svarbu pažymėti ir tai, kad kaltinamojo parodymai dėl draudžiamų medžiagų įgijimo yra abstraktūs, jis negalėjo tiksliai nurodyti kada, iš kokio asmens ir už kiek įgijo šias medžiagas. Taigi matyti, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai įrodančių narkotinės medžiagos įgijimo aplinkybes – laiką, vietą, būdą, šaltinį ir kitas aplinkybes, vien kaltinamojo parodymų nagrinėjamu atveju nepakanka, todėl šios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo kaip neįrodytos. Vis tik net ir pašalinus du iš G. G. inkriminuotų neteisėtų veiksmų (narkotinės medžiagos įgijimą ir gabenimą), jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas nesikeičia, nes šios medžiagos laikymas yra neginčijamai įrodytas.

11. Taigi teismas, ištyręs surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje yra neginčijamai įrodyta, jog kaltinamasis G. G., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai laikė ne mažiau kaip 0,249 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kol šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai, todėl jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo kaltė padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodyta jo paties prisipažinimu, tarnybiniame pranešime, kratos protokole ir specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis, kurie patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu, todėl jais vadovaujasi.

12. Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl draudžiamų medžiagų laikymo (nurodė, kad rastos kanapės priklauso jam, jas laikė savo reikmėms, retkarčiais vartoja šias narkotines medžiagas), taip pat kaltinamojo elgesį automobilio sustabdymo metu (ėmė žvalgytis, muistytis), teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, jog neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

13. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą G. G. skirti 30 MGL (1 500 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. G. 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą.

14. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

15. G. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės. Kaltinamasis neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

16. Spręsdamas dėl kaltinamajam G. G. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad jis tyčia padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika baigta, žala nepadaryta. G. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. G. praeityje neteistas, per pastaruosius trejus metus aštuonis kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, visos paskirtos baudos yra sumokėtos. Kaltinamasis nevedęs, aukštojo išsilavinimo, šiuo metu oficialiai nedirbantis, paties teigimu, kartais dirbantis pavėžėju. G. G. yra Ukrainos Liaudies Respublikos pilietis, Lietuvoje neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena automobilyje, nurodė pragyvenimui turintis santaupų, finansiškai padeda tėvai. Bylos duomenimis, kaltinamojo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebegalioja. G. G. apklaustas teigė neturintis priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kartais vartodavęs kanapes, tačiau pasimokęs ir po įvykio jų nebevartosiantis. Taigi, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. G. skyrus prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui, t. y. skyrus 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.

17. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, G. G. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu ir G. G. skirtina 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda.

V. Kiti klausimai

18. Ikiteisminio tyrimo metu G. G. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Ukrainos pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos.

19. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, G. G. į bausmės laiką įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. birželio 13 d. 20.50 val. iki 2025 m. birželio 14 d. 12.22 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai.

20. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) po objektų tyrimo likusios 0,168 g kanapių (antžeminių dalių), supakuotos į skaidrų plastikinį užspaudžiamą maišelį, perduotos saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilniuje, sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) po objektų tyrimo likę tyrimo objektai (maišeliai, vatos tamponai) ir jų pakuotės (3 vnt. vokų), supakuoti į baltos spalvos voką, perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, G. G. į bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. birželio 13 d. 20.50 val. iki 2025 m. birželio 14 d. 12.22 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai ir konstatuojant, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda.

Ikiteisminio tyrimo metu G. G. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Ukrainos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) po objektų tyrimo likusias 0,168 g kanapių (antžeminių dalių), supakuotas į skaidrų plastikinį užspaudžiamą maišelį, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilniuje, sunaikinti; 2) po objektų tyrimo likusius tyrimo objektus (maišeliai, vatos tamponai) ir jų pakuotes (3 vnt. vokų), supakuotus į baltos spalvos voką, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., sunaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-2998-1201/2025), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“, banko kodas 72900. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.