- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-14
- Bylos Nr.
- N-662-590-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
- 47.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus teritorinės muitinės įgaliotas pareigūnas A. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2007 m. kovo 16 d., 16.45 val., kelyje A1 Vilnius-Kaunas, Grigiškių gyvenvietėje, automobilio Citroen C5 bagažinėje gabeno 6 maišus su įvairių formų metalo dirbiniais, kurių vertė 22260 Lt, be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų. Tuo A. V. pažeidė Kelių transporto kodekso 38 straipsnį. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163¹¹ straipsnio 3 dalyje.
II.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. spalio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nurodė Kelių transporto kodekso 7 straipsnio 2 dalį ir pažymėjo, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens, vežančio sau priklausančius daiktus ar prekes, nelaiko vežėju. Atkreipė dėmesį, kad pagal Kelių transporto kodekso 26 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias krovinių vežimo sąvoką, krovinių (prekių) vežimas yra jų gabenimas už atlyginimą iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą transporto priemonėmis. Konstatavo, jog pateiktoje administracinio teisės pažeidimo medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad krovinys (prekės) būtų gabenamos iš siuntėjo gavėjui už atlygį ir kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų atlikęs vežėjo funkciją. Teismas priėjo išvadą, kad A. V. nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje, subjektas.
III.
Vilniaus teritorinė muitinė apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme arba iš naujo tirti institucijai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 5 d. nutartimi apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti teisme iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismas sutiko su apelianto argumentais, kad A. V. yra tinkamas atsakomybės subjektas pagal jam pareikštą kaltinimą. Sprendė, kad ATPK 163¹¹ straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė atsiranda asmeniui realiai gabenančiam prekes (krovinį) be įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais. Pabrėžė, kad ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalies dispozicija yra išsami ir nenukreipia į Kelių transporto kodeksą ar kitą teisės aktą, todėl negali būti laikoma pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiame straipsnyje numatyto teisės pažeidimo subjektu gali būti tik vežėjas. Atkreipė dėmesį, kad minėto straipsnio „Pastaboje“ pažymėta, jog administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį netraukiami asmenys, gabenantys šio kodekso 163² straipsnyje nurodytas prekes, taip pat fiziniai asmenys, gabenantys savo pačių Lietuvoje pagamintas prekes, bei fiziniai asmenys (vartotojai), gabenantys prekes, iš kurių kiekio (svorio, dydžio) akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. vasario 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą A. V. atžvilgiu nutraukė ir konfiskavo Vilniaus teritorinės muitinės sulaikytų prekių sandėlyje VF0312 pagal 2007 m. rugsėjo 17 d. sulaikytų prekių perdavimo aktą saugomą 122,50 kg metalo laužą. Konstatavo, kad pasibaigė ATPK 35 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos skyrimo terminai.
IV.
A. V. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį, kuria nutarta konfiskuoti Vilniaus teritorinės muitinės sulaikytų prekių sandėlyje VF0312 pagal 2007 m. rugsėjo 17 d. sulaikytų prekių perdavimo aktą saugomo 122,50 kg metalo laužo, panaikinti. Nurodo, kad jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, todėl nebuvo pagrindo konfiskuoti muitinės sulaikytų prekių.
Atsiliepimas
Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad A. V. veiksmuose yra ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo požymių. Teigia, kad jo prašymas nagrinėjamoje byloje skirti metalo mėginių spektrinę analizę ir pavesti ją atlikti neakredituotai tyrimo laboratorijai vertintinas kaip siekis vilkinti bylos nagrinėjimo procesą. Pažymi, kad ne kartą ėmėsi iniciatyvos, primindama teismui apie nuobaudos skyrimo terminų suėjimą, ir daro išvadą, kad nuobaudos skyrimo terminas pasibaigė ne dėl muitinės kaltės. Nurodo, kad bylos nutraukimas sąlygojo nuobaudos tikslų nepasiekimą ir administracinės atsakomybės principų pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatu o j a:
V.
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos.
ATPK 250 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtintos aplinkybės, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalima. Skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą pagrįstai nutraukė minėto straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai). Atsižvelgusi į išdėstytas teisės aktų nuostatas bei faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjamu atveju pasibaigus administracinės atsakomybės taikymo senaties terminui, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo procesas nebegali vykti. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius pažeidimą nebėra įrodinėjama ir inkriminuotą pažeidimą reglamentuojančios normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda tokiu atveju nebegali būti skiriama, net jei, kaip nurodo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra jam inkriminuoto pažeidimo požymių. Pažymėtina, kad skirti administracinę nuobaudą taip pat nesudaro pagrindo aplinkybė, jog senaties terminas buvo praleistas ne dėl administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos kaltės. Teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus teritorinės muitinės teiginiu, kad nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą dėl suėjusio administracinės atsakomybės taikymo senaties termino galimai nėra pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, neįgyvendinami administracinės atsakomybės taikymo principai (pvz., administracinės atsakomybės neišvengiamumo principas). Tačiau pabrėžtina, kad esant imperatyviai įtvirtintai administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminų suėjimo pasekmei (ATPK 250 str. 1 d. 7 p.), administracinės atsakomybės taikymas tokiu atveju šiurkščiai pažeidžia, visų pirma, teisėtumo principą, reikalaujantį, kad poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą būtų taikoma tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, o administracinių teisės pažeidimų bylų teisena būtų vykdoma griežtai laikantis teisėtumo (ATPK 7 str. 1, 2 d.), kitus teisės principus, reikšmingus taikant administracinę atsakomybę.
Iš A. V. inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje, sankcijos matyti, kad už minėto pažeidimo padarymą greta baudos numatyta privaloma administracinė nuobauda - prekių (krovinio) konfiskavimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nepagrįstai A. V. paskyrė administracinę nuobaudą už pažeidimo, kurio bylos nagrinėjimas nutrauktas, padarymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. V. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarimo dalį, kuria nutarta konfiskuoti Vilniaus teritorinės muitinės sulaikytų prekių sandėlyje VF0312 pagal 2007 m. rugsėjo 17 d. sulaikytų prekių perdavimo aktą saugomo 122,50 kg metalo laužo, pakeisti – šią nutarimo dalį panaikinti. Kitoje dalyje teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.