- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-26
- Bylos Nr.
- I-908-739/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00433-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- T. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas ir atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujančio Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK) atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko. Šalims apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos AVPK, priteisti 8 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Utenos AVPK Anykščių rajono policijos komisariato areštinėje (toliau – ir Anykščių r. PK areštinė, ir areštinė) (2-7 b. l.).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2010 m. gruodžio 13 d. periodiškai buvo laikomas Anykščių r. PK areštinės (senojoje) kamerose antisanitarinėmis, nežmoniškomis, žiauriomis ir kankinančiomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, neturtinė žala jam pasireiškė tuo, kad buvo laikomas perpildytose areštinės kamerose – jose buvo laikomas su daugiau nei 2-5 asmenimis, todėl nebuvo galimybės pajudėti, nuolat truko oro, vargino galvos skausmai. Pareiškėjas nurodė, kad areštinės kameroje Nr. 2 nebuvo praustuvės, tualeto, normalaus apšvietimo, vandens, lango, lovos, spintelės indams susidėti, veidrodžio, pakabų drabužiams pasikabinti, tinkamos ventiliacijos, areštinės kamerose grindų, sienų ir lubų apdailai naudojamos medžiagos buvo netinkamos, jų nebuvo galimybės nuvalyti, dezinfekuoti. Teigė, kad areštinėje nebuvo paisoma higienos normų reikalavimų, areštinės administracija visiškai nesistengė pašalinti šių pažeidimų, todėl kalinimo sąlygos buvo antisanitarinės. Pareiškėjas tvirtino, kad jis daug kartų žodžiu kreipėsi į areštinės administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau į jo skundus nebuvo reaguojama, jie nebuvo registruojami. Pareiškėjas nurodė, kad areštinėje jis siekė pasinaudoti psichologo ar psichiatro paslaugomis, tačiau tokios paslaugos jam nebuvo suteikiamos. Pareiškėjo teigimu, areštinės kamerose jis gamtinius reikalus turėdavo atlikti į kibirą ir kęsti šlapimo bei fekalijų kvapus. Be to areštinėje buvo pažeista jo teisė būti kartu su nerūkančiais asmenimis. Pareiškėjo teigimu, dėl tokių laikymo sąlygų Anykščių r. PK areštinėje jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 8 000 Eur suma, todėl prašė teismo jo skundą tenkinti (2-7 b. l.). Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (27-30 b. l.) pareiškėjas nesutiko su atsakovo atstovo prašymu jo reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju senaties terminas negali būti taikomas, nes Utenos AVPK nesuteikė jam informacijos apie jo teises, taip slėpdamas nuolat daromus pažeidimus. Tvirtino, kad sužinojęs apie galimybę kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, šia teise pasinaudojo. Teigė, kad Anykščių r. PK areštinėje jis patyrė neturtinę žalą dėl kankinančių, žeminančių laikymo sąlygų, todėl Anykščių r. PK areštinės administracija, nuolat piktybiškai pažeidinėdama teisės aktų reikalavimus, dėl to yra atsakinga.
Atsiliepimas
Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujantis Utenos AVPK atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundo reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašė skundą atmesti. Teigė, kad įvairūs areštinių dokumentai yra saugomi trejus metus, todėl Utenos AVPK negali pateikti duomenų apie pareiškėjo buvimą Anykščių r. PK areštinėje skunde nurodytu laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2010 m. gruodžio 13 d., nes to laikotarpio dokumentai buvo sunaikinti. Nurodė, kad pareiškėjas dėl savo pažeistų teisių kreipėsi praėjus trejiems metams nuo jo manymu buvusių pažeidimų, todėl atsakovo atstovas pareiškėjo skundo reikalavimams prašė taikyti senaties terminą. Be to, teigė, kad Anykščių r. PK areštinė veikė tuo metu galiojančių teisės normų ribose, buvo reguliariai tikrinama ir dėl pareiškėjo skunde išdėstytų faktų nebuvo uždaryta. Pažymėjo, kad nuo 2008 m. spalio 1 d. pasikeitė Anykščių r. PK statusas ir jis tapo Utenos AVPK struktūriniu padaliniu, pavaldžiu Utenos AVPK. 2011 m. buvo baigtas statyti Utenos AVPK Anykščių r. PK pastatas ir areštinė. 2013 m. visi persikėlė į naujas patalpas, esančias naujai pastatytame Anykščių r. PK pastate ir šiuo metu Utenos AVPK senomis patalpomis nedisponuoja. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas skunde nepateikė įrodymų, kad jis dėl netinkamų sąlygų areštinėje susirgo, patyrė traumą ir pan., todėl mano, kad pareiškėjas tai turėtų įrodyti rašytiniais įrodymais (pažymos iš gydymo įstaigų ir pan.). Tvirtino, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl turėtų būti atmesti (15-17 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos, kurią jis kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Anykščių r. PK areštinėje nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2010 m. gruodžio 13 d., atlyginimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra tai, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė. Toks subjekto ypatumas lemia, kad valstybės civilinei atsakomybei atsirasti kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė, įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nagrinėjant ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos (2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-850/2010). Ieškinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Tai reiškia kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės gynimą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą bei suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Taigi, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kitai teisinio santykio šaliai atsiranda pagrindas tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, arba nemano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą siejo su jo laikymu Anykščių r. PK areštinėje nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2010 m. gruodžio 13 d. Pareiškėjas skundą dėl žalos atlyginimo teismui per pašto įstaigą išsiuntė 2015 m. lapkričio 10 d., t. y. praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo jo nurodytos - 2010 m. gruodžio 13 d. – išvykimo iš areštinės dienos (11 b. l.). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo Anykščių r. PK areštinėje sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodytų pažeidimų pobūdį, konstatuojama, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Dėl šių priežasčių nuo to momento ir skaičiuojamas senaties terminas. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą senaties taikymą reguliuojančių teisės normų nuostatų taikymą (2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).
Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos valstybei atstovaujantis Utenos AVPK atsiliepime pateikė prašymą taikyti ieškinio senatį (16 b. l.). CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas senaties terminą reguliuojančių normų taikymą, yra pažymėjęs, kad tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1295-575/2015, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1408-575/2015). Ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, sprendžiama vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgus į ieškinio senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).
Išanalizavus pareiškėjo skundo turinį ir pareiškėjo pateiktus papildomus paaiškinimus, daroma išvada, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad tuo laikotarpiu, kai, jo vertinimu, Anykščių r. PK areštinės administracija neužtikrino tinkamų laikymo sąlygų ir tokiu būdu galimai pažeidė jo teises, jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo ir turėjo žinoti apie jo teisių pažeidimus. Pažymėtina, kad 2000 m. liepos 18 d. priimtas ir 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs CK užtikrino asmenims galimybę, remiantis šio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis, ginti pažeistas teises ir kelti ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to, nuo 1999 m. gegužės 1 d. veikiantiems apygardų administraciniams teismams, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo priskirta spręsti bylas pagal pareiškėjų skundus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Teismo vertinimu, nuo paties pareiškėjo valios ir apsisprendimo priklausė, kokį elgesio modelį pasirinks pareiškėjas, t. y. ar, būdamas rūpestingas ir aktyvus, nedels ir per CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą sieks įstatymo nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ir įstatymo saugomus interesus, ar elgsis aplaidžiai, neapdairiai ir taip praleis nurodytą ieškinio senaties terminą.
Pareiškėjas kreipimąsi į teismą, praleidus trijų metų senaties terminą, grindė aplinkybe, kad Utenos AVPK nesuteikė jam informacijos apie jo teises, taip slėpdamas nuolat daromus pažeidimus. Tvirtino, kad sužinojęs apie galimybę kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, šia teise pasinaudojo (27-28 b. l.). Tokia pareiškėjo nurodyta aplinkybė pripažįstama nesvarbia senaties termino praleidimo priežastimi. Tokio nurodyto pobūdžio priežasčių vertinimo laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio klausimus (2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1319-442/2015; 2015 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1998-662/2015). Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę ar laikomi kardomojo kalinimo vietose, turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal laisvės atėmimo vietą dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo. Pareiškėjas duomenų, kad jis, ketindamas apginti, jo teigimu, galimai pažeistas teises, būtų aktyviais veiksmais siekęs pasinaudoti šia teise ir gauti teisinę informaciją ar konsultaciją, nepateikė. Įvertinus pareiškėjo skundą ir jo teiktus papildomus paaiškinimus, daroma išvada, kad pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl neturtinės žalos, už 2009 m. spalio 24 d. -2010 m. gruodžio 13 d. laikotarpį, atlyginimo. Pareiškėjui nenurodžius aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, bei tokių aplinkybių nenustačius teismui ir ex officio, nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui praleistą ieškinio senaties terminą skundui dėl neturtinės žalos atlyginimo paduoti.
Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, ir esant atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujančio Utenos AVPK prašymui, pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą taikomas ieškinio senaties terminas ir jo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.