- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-10
- Bylos Nr.
- Iv-2507-171/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00678-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- I. P.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 186,80 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (b. l. 1–2).
Nurodo, kad vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 23 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir apskaičiuodamas 2007 bei 2008 metų jos darbo užmokestį, atsakovas taikė bendrą priedų ir priemokų dydžio ribojimą, todėl nurodytu laikotarpiu jam neišmokėta 186,80 Lt darbo užmokesčio.
Nurodo, kad apie teisės į teisingą apmokėjimą už darbą pažeidimą sužinojo Konstituciniam Teismui paskelbus nutarimą. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika ir nurodo, kad sprendimas nesumokėti darbo užmokesčio dalies nelaikomas įvykdytu, kadangi ji turi teisę į pažeistų teisių gynybą teisme. Prašoma priteisti suma neviršija Darbo kodekso (toliau – DK) 298 straipsnyje nustatyto trejų metų laikotarpio.
Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 11–12) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad neišmokėdami pareiškėjo minimos darbo užmokesčio dalies vykdė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, todėl elgėsi pagrįstai ir teisėtai. Įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Išimtinė kompetencija spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, todėl, kol nustatyta tvarka nebuvo nustatyta ir pripažinta, kad VTĮ 23 straipsnio 2 dalies nuostata dėl pareigūnams mokamų priedų ir priemokų ribojimo prieštarauja Konstitucijai, šie įstatymo reikalavimai buvo teisėti ir privalomai vykdomi valstybės institucijų.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl dalis jos prašoma suma negali būti priteista.
Atstovas 2012-08-28 pateikė teismui prašymą taikyti ieškinio senaties terminą visų pareiškėjos reikalavimų atžvilgiu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai 2007–2008 metais neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl to, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjai buvo taikyta tuo metu galiojusi VTĮ 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.
Pagal LVAT suformuotą praktiką (žr., pvz., 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011), teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susiję su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis).
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 straipsnis). DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maksimalus bendrasis ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iš darbo teisinių santykių, yra treji metai, jei darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieškinio senaties terminų atskiriems reikalavimams. DK 27 str. 5 dalyje nustatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu DK ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų.
Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis 3 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiškėjo skundo padavimo teismui dienos (žr. LVAT 2011-11-14 nutartį a. b. Nr. A575-1839/2011), t. y. pareiškėja turėtų teisę į darbo užmokesčio nepriemokos priteisimą nuo 2009-03-02 iki 2012-03-02.
Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į skundą bei 2012-08-28 prašyme prašė taikyti senaties terminą pareiškėjos skundo reikalavimui.
Pareiškėja prašo teismo priteisti dėl priedų ir priemokų sumai taikyto 70 procentų pareiginės algos ribojimo neišmokėtą darbo užmokestį, susidariusį nuo 2007 metų gruodžio mėnesio iki 2008 metų gruodžio mėnesio (b. l. 2, 3–6). Į teismą su skundu pareiškėja kreipėsi 2012-03-02. Atsižvelgiant į laikotarpį, už kurį pareiškėja prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, darytina išvada, kad ji praleido valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytiną Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą.
Pagal Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalį, ieškinio senaties terminas atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis), turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiama į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 3-4 dalys) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).
Teismo vertinimu, vien ta aplinkybe, kad pareiškėjos atžvilgiu taikytas darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieštaraujančiu konstitucinėms nuostatoms ir bylai aktualiu laikotarpiu šis reglamentavimas nebuvo keičiamas taip, jog neprieštarautų Konstitucijos nuostatoms negali būti pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1839/2011, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-577/2011). Nurodyta aplinkybė nebuvo kliūtis kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo kitiems suinteresuotiems asmenims (valstybės tarnautojams ir statutiniams pareigūnams). Kaip matyti iš Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ šie asmenys teisminės gynybos kreipėsi dar 2007–2008 metais. Kitų svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas ieškinio senaties terminas, byloje nenustatyta.
Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis). Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimui priteisti 186,80 Lt neišmokėto darbo užmokesčio taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas, todėl jos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos I. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.