- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-24
- Bylos Nr.
- e2-487-904/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01568-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- D. T.
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- V. I.
- Advokatai
- Marina Saveljeva, Zigmas Burba
dalyvaujant ieškovei D. T., jos atstovui advokatui Zigmui Burbai, atsakovei A. S., jos atstovei advokatei Marinai Saveljevai, trečiajam asmeniui V. I.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovei A. S. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo V. I. bei atsakovės A. S. priešieškinį ieškovei D. T. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pagal ieškovės D. T. (toliau - ieškovė) ieškinį teisme iškelta civilinė byla. Ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: atidalinti bendrasavininkus iš bendrosios dalinės nuosavybės:
1. priteisti atsakovei A. S. natūra 5/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 60,50 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), 20 562,5 Eur vidutinės rinkos vertės, asmeninės nuosavybės teise priklausančias ieškovei D. T..
2. ieškovei D. T. priteisti natūra asmenines nuosavybės teises priklausančias atsakovei A. S.:
2.1. 11/16 dalių garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20,20 kv. m. bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini), 1 065,62 Eur vidutinės rinkos vertės;
2.2. 11/16 dalių žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0630 ha bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini), 4 276,25 Eur vidutinės rinkos vertės;
2.3. 11/16 dalių žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0611 ha bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini), 5 156,25 Eur vidutinės rinkos vertės.
3. priteisti iš atsakovės A. S. ieškovei D. T. 10 064,38 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tekusią didesnę atidalintino turto dalį. Šios kompensacijos išmokėjimą išdėstant lygiomis per 3 metų laikotarpį.
4. Iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindu nurodė, jog ieškovė ir atsakovė yra aukščiau paminėtų nekilnojamųjų daiktų: buto (toliau – ginčo butas), garažo (toliau – ginčo garažas), žemės sklypų bendrasavininkės. Atsakovė A. S. viena gyvena bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute ir viena naudojasi visu butu. Taip pat viena naudojasi garažu, jį nuomoja bei gauna nuomos pajamas. Tarp šalių yra nesutarimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo, naudojimosi bei disponavimo jais. Ieškovė siūlė atsakovei įvairius atidalinimo būdus, tačiau atsakovė buvo kategoriška, nurodė, kad jokių pokyčių dėl nekilnojamųjų daiktų valdomų bendrosios dalinės nuosavybės teise neketinanti daryti. Norinti ir toliau gyventi bute, nes kitos gyvenamosios vietos neturinti, ir nieko dėl kitų nekilnojamųjų daiktų naudojimo keisti neketinanti. Ieškovė pateikė ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Klaipėdos rajono rūmuose atsakovei buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-6787-l025/2018. Atsakovė pradėjo bendradarbiauti ir šalys susitarė dėl pasidalijimo tvarkos, buto pardavimo, todėl nelikus ginčo ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo. Teismas ieškovės prašymą tenkino ir 2018-07-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6787-1025/2018, ieškinį paliko nenagrinėtu. Tik nutraukus bylą, atsakovės A. S. pozicija dėl nekilnojamųjų daiktų pasidalijimo iš esmės pasikeitė, atsakovė nutraukė bendradarbiavimą, todėl ieškovė siekdama išspręsti kilusius nesutarimus buvo priversta iš naujo kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovė A. S. pateiktu atsiliepimu į ieškinį, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog neturi galimybių išmokėti ieškovei jokios piniginės kompensacijos, nes gauna minimalų darbo užmokestį. Pažymėjo, jog dėl sunkios turtinės padėties neturi galimybių išlaikyti trijų kambarių butą. Prašo patenkinti jos patikslintą priešieškinį dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo.
Atsakovė A. S. pateikė priešieškinį, kuriuos parašo nustatyti naudojimosi butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką sekančiai - atsakovė A. S. naudojasi 41/100 buto dalimi, ieškovė D. T. naudojasi 59/100 buto dalimi, tai yra:
1. ieškovė D. T. asmeniškai naudojasi 13,89 kv. m. ploto kambariu (ind. 28-5), 13,80 kv. m. ploto kambariu (ind. 28-7);
3. ieškovė D. T. ir atsakovė A. S. bendrai naudojasi bendro naudojimosi patalpomis - 5,97 kv. m. ploto koridoriumi (ind. 28-1), 1,01 kv. m, ploto tualetu (ind. 28-2 ), 2,05 kv. m. ploto vonia (ind. 28-3), 6,72 kv. m. ploto virtuve (ind. 28-4).
Atsiliepimas
Ieškovė D. T. pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp šalių kyla ginčai dėl apmokėjimo už butą. Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog negalinti išlaikyti tokio didelio buto bei negalinti sumokėti prašomos priteisti kompensacijos, yra nepagrįstos, nes atsakovė tapusi viso buto savininke, galės turimą didesnį butą mainyti su priemoka į mažesnį, arba parduoti ir pirkti mažesnio ploto gyvenamąsias patalpas. Ieškovė atsakovei teikė įvairius siūlymus, kaip šią problemą spręsti iš esmės, užtikrinant abiejų šalių interesus, sudarant taikos sutartį. Pažymi, kad atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti tik naudojimosi butu tvarką, tačiau nesprendžiami klausimai dėl garažo, žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovės patikslintu priešieškiniu siūloma naudojimosi butu tvarka neatitinka šalių turimos nuosavybės dalių bute. Atsakovė pageidauja naudotis 41/100 dalimi buto, kas iš esmės sudaro 41 procentą buto, kai jos nuosavybės dalis bute yra tik 3/8 dalys, kas faktiškai sudaro tik 37,5 procento viso buto. Todėl atsakovės siūloma nustatyti naudojimosi butu tvarka pažeidžia ieškovės kaip buto bendrasavininkės nuosavybės teises, nes atsakovė pageidauja naudotis butu didesne dalimi nei turi faktiškai nuosavybės teise.
Teismo posėdžio metu ieškovė D. T. paaiškino, jog apie 40 metų gyvena Šiauliuose, ginčo butu bei garažu niekada nesinaudojo, tačiau, kaip šio turto bendrasavininkė moka mokesčius. Sesuo A. S. po tėvų mirties viena naudojasi ginčo butu bei garažu. Po tėvų mirties seserys taip pat paveldėjo ir du žemės sklypus. Tėvas viename žemės sklype leido savo broliui V. I. pasistatyti vasarnamį – kilnojamąjį namelį. Šis namelis yra kilnojamas ir bet kada gali būti išvežtas. Abu žemės sklypai galinėmis kraštinėmis tarpusavy ribojasi. Viename iš sklypų yra šulinys ir bevertis šiltnamis. Prieš pusę metų lankėsi ginčo bute. Butas atrodė kaip landynė. Butas buvo išniokotas - plytelės, laidai, durų spynos ir staktos išdraskytos, tapetai nuplėšyti. Atsakovė A. S. grasino ateityje išardyti parketą ir išdaužyti buto langus. Pagrasino, jog jei ieškovė sumanys apsigyventi ginčo bute, tai atsakovė A. S. sudarys nepalankias ieškovei gyvenimo sąlygas - kvies be pagrindo policiją, kitaip ieškovei kenks. Anksčiau norėjus parduoti ginčo butą, atsakovė A. S. savo elgesiu ir buto priežiūra atgrasydavo būsimus pirkėjus, kurie atsisakydavo pirkti butą. Ieškovė D. T. nurodė, jog atsakovė A. S. savo agresyviu elgesiu, tyčia siekia ir toliau neatlygintinai naudotis visu butu bei garažu.
Teismo posėdžio metu atsakovė A. S. patvirtino priešieškinyje nurodytas aplinkybes. Paaiškino, jog viena naudojasi ginčo butu ir garažu. Garažą yra išnuomojusi savo pažįstamui. Sesuo D. T. gyvena Šiauliuose ir butu bei garažu nesinaudoja. Atsakovė buto naudojimosi tvarką prašo nustatyti tik tam, kad atsakovei reiktų mažiau mokėti komunalinių ir kitų mokesčių už buto išlaikymą. Iš buto A. S. kraustytis neketina, nes prie jo yra labai pripratusi. Mažesnį butą įsigyti neketina. A. S. žemės sklypais nesinaudoja. Šie sklypai tarpusavyje ribojasi. Juose yra apleistas šiltnamis, šulinys bei V. I. pastatytas namelis, kuriame jis gyvena.
Atsakovės A. S. atstovė advokatė Marina Saveljeva teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovės pateiktų bendrosios dalinės nuosavybės objektų nurodytų turto verčių neginčija.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. I. nurodė, jog neturi nuomonės dėl bylos baigties. Paaiškino, kad žemės sklype yra pasistatęs jam priklausantį neregistruotą kilnojamąjį namelį (apšildytą vagonėlį). Brolio leidimu gyveno žemės sklype iki 2019 m. gruodžio mėnesio, ateityje šiuo nameliu nebesinaudos. Planuoja namelį parduoti, kartu parduodant žemės sklypą.
Ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei D. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso:
5/8 dalys buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 60,50 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), 20562,50 Eur vidutinės rinkos vertės;
5/16 dalys garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20,20 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), 484,38 Eur vidutinės rinkos vertės;
5/16 dalys žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0630 ha bendro ploto, esančios (duomenys neskelbtini), 1943,75 Eur vidutinės rinkos vertės;
5/16 dalys žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0611 ha bendro ploto, esančios (duomenys neskelbtini), 2343,75 Eur vidutinės rinkos vertės;
Šių nekilnojamųjų daiktų dalys teisiškai registruotos ieškovės D. T. vardu, ir visų šių nekilnojamųjų daiktų dalių vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centras vertinimą 2019 m. sausio 1 d. - 25334,38 Eur (t. 1, b. l. 116-119).
3/8 dalys buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 60,50 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), 12337,50 Eur vidutinės rinkos vertės;
11/16 dalių garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20,20 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), 1065,62 Eur vidutinės rinkos vertės;
11/16 dalių žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0630 ha bendro ploto, esančios (duomenys neskelbtini), 4276,25 Eur vidutinės rinkos vertės;
11/16 dalių žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0611 ha bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini), 5156,25 Eur vidutinės rinkos vertės.
Šių atsakovei priklausančių nekilnojamųjų daiktų dalių vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centras vertinimą 2019 m. sausio 1 d. - 22835,62 Eur (t. 1, b. l. 116-119).
Dėl ieškinio.
Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog po tėvų mirties, seserys D. T. ir atsakovė A. S., tapo paveldėto turto bendrasavininkėms. Ieškovė D. T. teismui paaiškino, jog pastaruosius 40 metų gyvena Šiauliuose, paveldėtu butu bei garažu visiškai nesinaudoja, tačiau proporcingai turimai nuosavybės daliai, moka mokesčius susijusius su šio turto išlaikymu. Ginčo butu bei garažu po tėvų mirties naudojasi viena atsakovė A. S.. Teismo posėdžio metu atsakovė A. S. neginčijo aplinkybių, jog ieškovė D. T. visiškai nesinaudoja ginčo butu bei garažu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 452/2014 nurodyta, kad CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J. , bylos Nr. 3IC-3-459/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R. , bylos Nr. 3K-7-466/2008; teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B. , bylos Nr. 3K-3-482/2009). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir k., bylos Nr. 3K-3-638/2005; 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. B. v. Kaimo miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3- 421/2012; kt.).
Pažymėtina, jog abi šalys sutinka, kad ginčo butas atitektų atsakovei A. S., be to atsakovė A. S. neginčija ieškovės nurodytos ginčo buto rinkos vertės, kuri grindžiama VĮ Registrų centras vidutinės rinkos vertės skaičiavimu – 2019-01-01. Atsakovė A. S. taip pat neginčija ir kito bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausančio nekilnojamojo turto rinkos verčių. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovei A. S. teismo buvo pasiūlyta teikti įrodymus (fotonuotraukas, turto vertinimus) pagrindžiančius žemės sklype esančio kito kilnojamojo (vaismedžių) ar nekilnojamojo turto (šulinio, šiltnamio) vertes, tačiau atsakovė šių įrodymų neteikė su ieškovės pateiktomis turto rinkos vertėmis sutiko.
Pagal pateiktas turto rinkos vertes, brangiausias turtas yra ginčo butas, kuris įkainuotas 32900 Eur, kito likusio turto (garažo ir dviejų žemės sklypų) rinkos vertė yra 15270 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė iki šiol naudojasi ginčo butu ir šalys neginčija, kad šis butas būtų priteistas atsakovei A. S., todėl teismas ieškovės 5/8 nuosavybės teisės dalis į šį butą priteisia atsakovei, panaikinant bendrą dalinę nuosavybę į šį butą ir nustatant, jog viso buto savininkė yra atsakovė A. S..
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovei D. T. priteistinos natūra 11/16 dalių garažo, 1 065,62 Eur vidutinės rinkos vertės; 11/16 dalių žemės sklypo 0,0630 ha bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini), 4 276,25 Eur vidutinės rinkos vertės; 11/16 dalių žemės sklypo 0,0611 ha bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini), 5 156,25 Eur vidutinės rinkos vertės, priklausančios asmeninės nuosavybės teise atsakovei A. S..
Matematiškai apskaičiuojant idealiųjų turto dalių vertes pagal viso turto vertinimą, pripažintina, jog atsakovė A. S. ieškovei D. T. privalo sumokėti 10 064,38 Eur piniginę kompensaciją už jai priteistą didesnės vertės turto dalį. Teismas pripažįsta, jog ieškovės siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, jis nepažeis atsakovės teisių ir teisėtų interesų bei nepadarys neproporcingos žalos daiktams bei jų paskirtims. Nebeliks tarp šalių ginčų dėl bendro turto naudojimo.
Patenkinus ieškinį, priešieškinis negali būti tenkinamas, nes teismo sprendimu panaikinama bendroji dalinė nuosavybė, todėl atsakovės priešieškinis dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius priėmė sprendimą ieškovei D. T. suteikti 50 procentų antrinę teisinę pagalbą. Šią pagalbą teikti paskirtas advokatas Zigmas Burba.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius priėmė sprendimą atsakovei A. S. suteikti 100 procentų antrinę teisinę pagalbą. Šią pagalbą teikti paskirta advokatė Marina Saveljeva.
2018-09-18 teismas priėmė nutartį ieškovę D. T. atleisti nuo 218 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo paduodant ieškinį. Ieškovė D. T. pateikė rašytinius dokumentus patvirtinančius apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 50 Eur sumokėtas žyminis mokestis.
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei D. T. priteistina iš atsakovės A. S. 50 Eur žyminio mokesčio.
Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 4 d. numatyta, jog jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Atsižvelgiant į tai, jog atsakovei A. S. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų, todėl ieškovei D. T. suteiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus teisinės atstovavimo išlaidos iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 – 260, 263 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.
1. Priteisti atsakovei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) natūra iš ieškovės D. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 5/8 dalis buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 60,50 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), 20562,5 Eur vidutinės rinkos vertės, asmeninės nuosavybės teise priklausančias ieškovei D. T..
2. ieškovei D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) natūra asmenines nuosavybės teises priklausančias atsakovei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini):
2.1. 11/16 dalių garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20,20 kv. m. bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini), 1065,62 Eur vidutinės rinkos vertės;
2.2. 11/16 dalių žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0630 ha bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini), 4276,25 Eur vidutinės rinkos vertės;
2.3. 11/16 dalių žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0611 ha bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini), 5156,25 Eur vidutinės rinkos vertės.
3. priteisti iš atsakovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 10064,38 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tekusią didesnę atidalintino turto dalį. Kompensacijos mokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis per trijų metų laikotarpį, įpareigojant atsakovę A. S. nuo sprendimo įsiteisėjimo, iki kiekvieno mėnesio 15 dienos į ieškovės D. T. sąskaitą pervesti po 279,57 Eur įmokas.
Priteisti iš atsakovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 50 Eur bylinėjimo išlaidų ieškovei D. T., a. k. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.