- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-25
- Bylos Nr.
- ATP-413-300/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. K. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarimo, kuriuo J. K. pripažintas kaltu padaręs pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas:
pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams;
pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį įspėjimu.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtus nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda paskirta 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. nubaustas už tai, kad 2014 m. balandžio 17 d., apie 20 val. 19 min., (duomenys neskelbtini) rajone, kelio „Kiti keliai“ (duomenys neskelbtini) kilometre, būdamas neblaivus, esant 2,05 promilės girtumui, t. y. vidutiniam neblaivumo laipsniui, vairavo automobilį „Kia Motors Sephia“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) bei vairuodamas tiesiame kelio ruože automobilio nesuvaldė, apsivertė, apgadino automobilį ir susižalojo pats, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 14 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui J. K. prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarimą ir taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį, ir neskirti papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Skunde nurodo manantis, kad teismas nepakankamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl padarė neteisingas išvadas. Teigia, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, atvirai papasakojo visas įvykio aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi, todėl, pasak apelianto, teismas turėjo pagrindą šią aplinkybę priskirti prie jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažeidėjo įsitikinimu, teismas neįvertino to, kad pažymėjimas vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalingas, jis globoja tetą L. Z., kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga, ją reikia nuvežti pas gydytojus į (duomenys neskelbtini), ligoninę, o ir jis pats turi vidutinio laipsnio neįgalumą, ir jam pačiam reikia nuvykti pas gydytojus, vaistines. Taip pat nurodo, kad jam 2014-05-08 buvo įvestas placebo preparatas „Torpedo“ ir jis alkoholio nebenaudoja, charakterizuojamas gerai. Todėl apeliantas mano, kad visos šios jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra svarbios ir priskirtinos prie išimtinių, suteikiančių teismui teisę sušvelninti man nuobaudą taikant ATPK 30¹ str. nuostatas. Teigia, kad jis jau pakankamai nubaustas, paskiriant jam baudą, nes yra pensininkas, neįgalus, globoja slaugos reikalingą asmenį. Apibendrindamas tai, kas paminėta, nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė įstatymą ir paskyrė savo dydžiu per griežtą nuobaudą, todėl teismo nutarimas turi būti panaikintas, o administracinė nuobauda sušvelnintina, nepaskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į J. K. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatas prašo J. K. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Ginčo byloje dėl administracinio teisės pažeidimų padarymų fakto nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus. Administracine tvarka nubausto asmens – J. K. – apeliaciniu skundu yra keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad J. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirta 2000,00 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejiems) metams.
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Taigi J. K. skirta minimalaus dydžio bauda ir minimalios trukmės jo padaryto pažeidimo sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Tokia nuobauda jam paskirta atsižvelgiant į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės.
ATPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama pagal norminį aktą, numatantį atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino J. K. atsakomybę apibūdinančias aplinkybes, todėl jam pagrįstai nebuvo paskirta švelnesnė nei ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta nuobauda, ją švelninti ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo.
Pirma, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Antra, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Trečia, tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kuri jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą pažeidimą. Ketvirta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. K. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda, o teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-3042/2011, N261-3553/2011). Penkta, J. K. praeityje, t. y. 2006 m., net du kartus buvo baustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (27–28 b. l.). Taigi visos šios aplinkybės neigiamai apibūdina nubaustojo asmenybę ir leidžia daryti išvadą, kad pažeidėjas yra linkusi pažeidinėti visuomenėje nustatytas taisykles asmenybė, nes praeityje jam taikytos administracinės nuobaudos nepadarė jokios teigiamos įtakos. Dėl nurodytų aplinkybių mažesnės administracinės nuobaudos nei sankcijoje numatyta paskyrimas neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės atsakomybės taikymo tikslų. Kartu nagrinėjamoje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Todėl apelianto argumentai, susiję su jo neįgalumu, nuolatinės priežiūros ir slaugos būtinumu, važiavimu pas gydytojus, nėra ir negali būti vertinami kaip absoliutūs visas kitas aplinkybes nurungiantys duomenys, dėl kurių būtų galima švelninti jam skirtą nuobaudą. Taigi tai, kad J. K. pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Joniškio rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. birželio 10 d. nutarimą, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti J. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarimą nepakeistą ir J. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.