Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei A. J. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 1123,87 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad 2016-01-04 – 2016-01-08, 2016-01-20 atsakovei buvo suteiktos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 1123,87 EUR. Atsakovė nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-02-27. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovę per 2016 m. sausio mėnesį nebuvo sumokėta. Atsakovė, nesumokėjusi draudimo įmokos už 2016 m. sausio mėn., ir vėliau neatlygindama PSDF biudžeto išlaidų dėl jai 2016-01-04 – 2016-01-08, 2016-01-20 suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko PSDF biudžetui buvo padaryta 1123,87 EUR turtinė žala. Atsakovei 2016-07-29 buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti žalą, tačiau atsakovė žalos iki šiol neatlygino.

Atsakovei ieškinio ir teismo pranešimo nuorašai įteikti Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016-01-04 – 2016-01-08, 2016-01-20 atsakovei A. J. buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 1123,87 EUR. Atsakovė laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-02-27 nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu. Ieškovo teigimu, sveikatos draudimo įmoka už atsakovę per 2016 m. sausio mėnesį nebuvo sumokėta. 2016-07-29 Pranešimu dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas per 20 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos atlyginti 1123,87 EUR dydžio turtinės žalos sumą, susidariusią dėl atsakovei suteiktų sveikatos priežiūros paslaugos laikotarpiu, kai atsakovė nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu. Duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovui 1123,87 EUR turtinę žalą, byloje nėra (CPK 178 str.).

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 2 str. 1 d., apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos įstatymo nustatyto dydžio įmokos. Pagal to paties įstatymo 8 str. 4 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF, gauna dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti įstatyme nustatyto dydžio įmokas. Aukščiau nurodyto straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas kurių išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai. Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, teritorinės ligonių kasos. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM viršininko 2012-11-30 įsakymu Nr. VA-103 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų privalomojo sveikatos draudimo administravimo taisyklių patvirtinimo“ 11 p. privalomojo sveikatos draudimo įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Atsakovė, nesumokėjusi draudimo įmokos už 2016 m. sausio mėn., ir vėliau neatlygindama PSDF biudžeto išlaidų dėl jai 2016-01-04 – 2016-01-08, 2016-01-20 suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko PSDF biudžetui buvo padaryta 1123,87 EUR turtinė žala (CK 6.246-6.249 str.) Duomenų apie tai, jog atsakovė būtų atlyginusi ieškovui žalą, byloje nėra (CPK 178 str.). Atsakovė pažeidė prievolę atlyginti savo veiksmais padarytą žalą ieškovui, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1123,87 EUR žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-09-30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d.).

Taip pat iš atsakovės valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, t.y. 25,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

Kadangi iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,16 Eur), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai, j.a.k. 188783796, iš atsakovės A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 1123,87 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt tris Eur 87 ct) skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1123,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-09-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 25,00 Eur (dvidešimt penkis Eur) žyminio mokesčio.

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.