Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2012-12-11 · Civilinė byla Nr. 2-2477-494/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-11
Bylos Nr.
2-2477-494/2012
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01814-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Pareiškėjas
T. M.
Suinteresuotas asmuo
VSDFV Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui, Lietuvos gyventojų
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2477-494/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01814-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 113.1; 114.9.1; 114.9.2; 114.9.3.1; 116.4; 128.2.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 11 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,sekretoriaujant Eglei Drungilaitei,dalyvaujant pareiškėjai T. M., jos atstovui adv. Kazimierui Baranauskui,suinteresuoto asmens VSDFV Vilniaus skyriaus atstovei J. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos T. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina J. P., senelė A. P. ir pareiškėja T. M. 1943 metų spalio mėnesį buvo vokiečių priverstinai išvežtos iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Baltarusijos, priverstiniams darbams pas ūkininkus (duomenys neskelbtini) kaime Lietuvoje, kur dirbo iki 1944 metų liepos mėnesio. Nurodė, kad pareiškėja T. M. (mergautinė pavardė (duomenys neskelbtini)) gimė (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje. 1943 metu spalio mėn. jos šeimą – pareiškėją, jos motiną J. P. ir senelę A. P., vokiečiai iš tuo metu okupuotos Baltarusijos priverstinai išvežė darbams į Alytaus lagerį. Tačiau geležinkelio traukiniui sustojus (duomenys neskelbtini), dėl nežinomų priežasčių jas išlaipino ir nukreipė priverstiniams darbams pas ūkininkus. Dirbo pas ūkininkus S. (Z. ir A.) (duomenys neskelbtini) kaime netoli (duomenys neskelbtini) iki 1944 metų liepos mėn. Vėliau iki 1945 metų dar gyveno šiame ūkyje, o tais pačiais 1945 m. persikėlė gyventi i (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 7 str. 1 d. 8 p. „g“ papunktį nuo okupacijos nukentėjusiais asmenimis pripažįstami asmenys, paimti priversti indras darbams, taip pat su jais buvę nepilnamečiai vaikai, broliai ir seserys ir išlaikytiniai. Nuo okupacinio režimo nukentėjo visa pareiškėjos šeima – pareiškėja, jos motina J. P. ir senelė A. P. išvežant seimą priverstiniams darbams. Todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-06-12 nutarimu Nr. 230 „Dėl dokumentų išdavimo Lietuvos Respublikos gyventojams apie jų išvežimą Antrojo pasaulinio karo metais priverstiniams darbams, buvimą getuose bei kitose laisvės atėmimo vietose Antrojo pasaulinio karo metais tvarkos“, pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą dėl pažymėjimo išdavimo apie išvežimą priverstiniams darbams. Tačiau prašymas nebuvo patenkintas tuo pagrindu, kad dokumentų apie 1943 m. išvežimą priverstiniams darbams nėra, taip pat nėra tokių dokumentų ir archyvų saugomuose fonduose. Šiuo klausimu kreipėsi ir į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, prašymas nebuvo patenkintas ir buvo rekomenduota kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismine tvarka. Lietuvos Ypatingasis archyvas nurodė, kad archyvo saugomuose fonduose dokumentai apie atvežimą Antrojo pasaulinio karo metais iš buvusių Tarybų Sąjungos Respublikų priverstiniams darbams į Lietuvą nesaugomi. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo paruoštas sutinkamai su CPK 444-447 straipsniu reikalavimais bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“, nuostatas. Šis juridinę reikšmę turintis faktas turi juridinę reikšmę, nes sukurs teisinius padarinius – t.y. finansinių teisių atsiradimą, nes sutinkamai su teisės aktais pareiškėja turės teisę gauti papildomas lėšas iš Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritorinio skyriaus, kaip nukentėjusioji nuo okupacinio režimo (CPK 447 str. l d. l p.). Pareiškėjai nepavyko gauti dokumento, kad jos šeima buvo priverstinai išvežta priverstiniams darbams, nors kreipėsi į minėtas institucijas, archyvus. Tokie duomenys galėjo neišlikti arba išvis nebuvo fiksuojami (CPK 447 str. 1 d.2 p.). Todėl kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančius dokumentus nėra galimybės. Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo 3 str. „e“ punkte nurodoma „Suinteresuoti asmenys bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, kurių pagrindu asmuo gali būti pripažįstamas nukentėjusiu 1939-1990 metų okupacijų - Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritorinis skyrius“. Sutinkamai su „Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso 1997-06-30 Nr. VIII-342, su vėlesniais papildymais) įstatymo“ 9 str. nurodoma, kad asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, socialinės rūpybos ir valstybės paramos bei kompensacija ir lengvatų, skyrimo tvarką nustato įstatymai.

Posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, todėl byla nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str.). Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių dokumentų apie jos buvimą priverstiniuose darbuose. Tik teisminis pateiktų dokumentų nagrinėjimas ir liudytojų parodymai leistų daryti išvadą ar prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas buvo ar ne. Atkreipė dėmesį, kad Vokietijos fondas „Atmintis, atsakomybė ir ateitis“ 2001-2006 metais mokėjo kompensacijas asmenims Antrojo pasaulinio karo metais išvežtiems ir dirbusiems priverstinius darbus. Pareiškėja, jos motina ar senelė dėl kompensacijos nesikreipė. Prašo teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimti savo nuožiūra, bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b.l. 43).

Suinteresuoto asmens VSDFV atstovė su pareiškimu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 str. 1 d. 8 p. g pp. nustato, kad kitais nuo okupacijų nukentėjusiais asmenimis pripažįstami asmenys, paimti priverstiniams darbams, taip pat kartu su jais buvę nepilnamečiai – vaikai (įvaikiai), broliai ir seserys ar išlaikytiniai. Pagal šio įstatymo 8 str. 2 d. asmenims, kurie nukentėjo nuo Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos represinių režimų, neatsižvelgiant į jų pilietybę ir gyvenamąją vietą represavimo ar žalos padarymo metu, jeigu šiuo metu jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, yra pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas.

Byloje surinktų įrodymų visuma: pareiškėjos parodymai, bylos medžiaga (b.l. 4-20, 61-68), liudytojos V. V. parodymai, kad pareiškėjos šeima 1943 m. buvo išvežta iš (duomenys neskelbtini) iki Vilniaus, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja, jos motina J. P. ir senelė A. P. 1943 metų spalio mėnesį buvo vokiečių priverstinai išvežtos iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Baltarusijos, priverstiniams darbams pas ūkininkus (duomenys neskelbtini) kaime Lietuvoje, kur dirbo iki 1944 metų liepos mėnesio, todėl pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 176, 183, 186, 189, 191, 259, 263-270 ir 444 str., teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja T. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) jos motina J. P. ir senelė A. P. 1943 metų spalio mėnesį buvo vokiečių priverstinai išvežtos iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Baltarusijos, priverstiniams darbams pas ūkininkus (duomenys neskelbtini) kaime Lietuvoje, kur dirbo iki 1944 metų liepos mėnesio.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė