- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-22
- Bylos Nr.
- A2.6.-169-1011/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-18667-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Pažeidėjas
- A. S.
- Nukentėjusysis
- P. G.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant A. P., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. S., jo atstovui advokato padėjėjui A. J. (A. J.), nukentėjusiajam P. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje
A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)
traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. 2015-12-01 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, kad jis 2015-11-22 apie 18.15 val. Bazilijonų g. 6, Vilniuje, vairuodama automobilį Mercedes-Benz C250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, neatsižvelgė į kelio ir metereologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į važiuojantį priekyje ir pristabdžiusį automobilį O. V., valst. Nr(duomenys neskelbtini) abu automobilius apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad tokiais veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 126 p., 220 p. bei padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad, nagrinėjamu atveju, važiavo kartu su draugu A. N. Bazilijonų gatve, buvo šlapdriba. Danga buvo slidi. Priešais važiavo nukentėjusysis su automobiliu O. V., kurį staigiai sustabdė, savo automobilio sustabdyti nespėjo, todėl atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį. Nurodo, kad jis ir nukentėjusysis išlipo iš automobilio. A. N. taip pat išlipo iš automobilio ir nuėjo rūkyti. Nukentėjusiojo automobiliui padaryti apgadinimai buvo nežymūs, todėl su O. V. vairuotoju buvo nuspręsta užpildyti įvykio deklaraciją. Kadangi nei jis, nei nukentėjusysis deklaracijos neturėjo, sutarė, kad ją užpildys susitikę vėliau, o O. V. vairuotojui paliko savo vizitinę kortelę ir su juo išsiskyrė. Nurodo, kad savo bendrakeleivį paleido Kauno gatvėje, o pats grįžo į namus, esančius Statybininkų gatvėje. Kadangi nesulaukė nukentėjusiojo skambučio, apie 21–22 val. vakaro grįžo į įvykio vietą, tačiau ten nieko nerado.
A. S. tvirtina, kad įvykio metu buvau blaivus. Prašė teismo administracinę bylą dalyje, kurioje jis kaltinamas neteisėtu pasitraukimu iš įvykio vietos, nutraukti.
Teismo posėdyje nukentėjusysis P. G. parodė, kad su žmona važiavo į Aušros vartų bažnyčią, kur turėjo vykti mišios. Pažymėjo, kad važiavo lėtai, nes ieškojo, kur pasistatyti automobilį. Prieš pajusdamas smūgį, pamatė už jų važiuojantį kitą automobilį, kuris buvo su neįjungtomis šviesomis. Šlapdribos nebuvo, šiek tiek linojo, buvo pliusinė temperatūra. Pajutęs smūgį, sustojo, išlipo pasižiūrėti, taip pat iš savo automobilio išlipo ir kaltinamasis, kuris buvo visiškai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Tvirtina, kad iš karto atmetė bet kokias susitarimo galimybes bei paprašė žmonos skambinti į Bendrą pagalbos centrą (toliau – ir BPC). Ji taip ir padarė. Tada A. S. pasakė „tau nieko neatsitiko“ sėdo į savo automobilį ir išvažiavo.
Nurodo, kad spėjo nufotografuoti A. S. vairuojamo automobilio numerius. Vėliau sulaukė policijos pareigūnų, o savo automobilio iš eismo įvykio nepatraukė.
Šalies argumentai
P. G. teigimu, visos kaltinamojo A. S. nurodytos aplinkybės, kad tartasi susitikti vėliau, A. S. davęs vizitinę kortelę, o eismo įvykyje dalyvavo dar vienas liudininkas – ciniškas melas. Pažymėjo, kad deklaracijų automobilyje visada turi, tačiau šio įvykio atveju deklaracijų užpildyti negalėjo dėl pažeidėjo neblaivumo. Kad liudininkas nesėdėjo automobilio priekyje – įrodo pateikta nuotrauka. Pabrėžė, kad įvykus įvykiui iš automobilių buvo išlipę trise – jis, žmona ir A. S.. Pokalbis truko apie 20–30 s. A. S. sėdus į savo automobilį, dingtelėjo, kad reikia nusifotografuoti jo automobilio numerius.
Liudytoja I. G. teismo posėdyje iš esmės patvirtino eismo įvykio kilimo aplinkybes, nurodytas nukentėjusiojo P. G.. Paaiškino, kad vyras (P. G.) išlipo iš automobilio pasižiūrėti ir labai greitai, t. y. kelių sekundžių bėgyje, grįžo atgal į automobilį, pasakė, kad skambinčiau į policija, kadangi kitas vairuotas girtas, nepastovi ant kojų. Pradėjus skambinti, vyras pradėjo šaukti, kad kaltininkas bėga iš įvykio vietos. Bekalbant su BPC operatorė, kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos, o mes likome laukti policijos.
Liudytojas A. N. teismo posėdyje paaiškino, kad, A. S. atsitrenkus į priekyje važiavusį automobilį, abiejų automobilių vairuotojai išlipo, pradėjo tartis kažką. A. S. padavė kitam vairuotojui, į kurį atsitrenkė, savo vizitinę kortelę, tada mes sėdom ir išvažiavom. A. S. pasakė, kad niekas iš vairuotojų neturi eismo įvykio deklaracijos, todėl jis turėjo laukti kito vairuotojo skambučio, tada kažkur susitikti mieste ir užsipildyti deklaraciją. Tvirtina, kad A. S. eismo įvykio metu buvo blaivus. Taip pat pažymėjo, kad A. S., kuris jo įmonėje tvarko buhalterinę apskaitą, pažįsta apie 10–15 metų.
ATPK 127 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog A. S. nagrinėjamu atveju vairuodamas automobilį Mercedes-Benz C250 bei važiuodamas Bazilijonų gatve, nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į priekyje važiavusį ir pristabdžiusį automobilį O. V. ir taip apgadino abu automobilius. Tokiais veiksmais jis pažeidė Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.195 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus, įpareigojančius eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, siekiant išvengti nuostolingų padarinių, taip pat 126 p. nuostatas, įpareigojančias transporto priemonės vairuotoją laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma.
Motyvuojamoji dalis
A. S. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta byloje surinkta medžiaga – teismo posėdžio metu nukentėjusiojo P. G., liudytojų I. G. ir A. N. duotais parodymais; Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio 2015-11-22 tarnybiniu pranešimu (b. l. 5); eismo įvykio vietos schema (b.l. 7); foto nuotraukomis (b. l. 16–17); paties A. S. 2015-11-25 duotais paaiškinimais (b. l. 13–14) bei teismo posėdžio metu duotais parodymais.
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad A. S. veikoje yra visi ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai. Taigi, 2015-12-01 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pagrįstai nurodoma, kad A. S. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį jis trauktinas administracinėn atsakomybėn.
ATPK 130 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia vairuotojams baudą nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.
Kelių eismo taisyklių 220 p. sakoma, kad, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Nustatyta, ir ginčo nėra dėl to, kad A. S. iš nagrinėjamo eismo įvykio vietos pasitraukė eismo įvykio dalyviams neužpildžius deklaracijos, taip pat nenubraižius eismo įvykio schemos, taigi ne taip, kaip numato Kelių eismo taisyklių 220 p. reikalavimai.
Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. kyla nustačius ne tik objektyvias pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybes, bet ir tiesioginę asmens tyčią padaryti šį pažeidimą, t. y. tai, kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys adm. b. Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.).
A. S. teigimu, jis iš eismo įvykio vietos pasišalino sutaręs su nukentėjusiuoju eismo įvykio deklaraciją užpildyti vėliau, buvo įsitikinęs, kad tokiais veiksmais nėra daromas administracinis pažeidimas. Todėl, vertinant byloje esančius įrodymus, būtina nustatyti ar A. S. iš eismo įvykio vietos pasitraukė sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, ar sąmoningai, galimai siekdamas išvengti gręsiančios atsakomybės.
Teismo vertinimu, nukentėjusiojo P. G. ir liudytojos I. G. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, patvirtinantys vieni kitus, taip pat policijos pareigūnams iškarto po eismo įvykio duotus paaiškinimus (b. l. 9–10). Nustatyta, kad A. S. su minėtais asmenimis ankščiau pažystamas nebuvo, taip pat jis nenurodė jokių kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgus galima būtų abejoti P. G. ir I. G. parodymų patikimu bei objektyvumu. Pažymėtina, kad A. S. pripažįstant savo kaltę dėl įvykio kilimo, P. G. ir I. G., jokio teisinio intereso šios administracinio pažeidimo bylos baigtimi neturi.
P. G. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad iš karto po eismo įvykio atsisakė pildyti eismo įvykio deklaraciją, nes A. S. buvo akivaizdžiai girtas. Tą aplinkybę, jog eismo įvykio dalyviai nebuvo pasiekę jokio susitarimo dėl šio įvykio įregistravimo vėliau, iš esmės patvirtina ir tai, jog A. S. dar esant eismo įvykio vietoje nedelsiant buvo kreiptasi telefonu į BPC, kuriam pranešta apie įvykį, prašoma atvykti policijos pareigūnų. Iš teismui pateikto telefoninio pokalbio su BPC darbuotojais garso įrašo matyti, kad A. S. iš įvykio vietos pasitraukia dar nepasibaigus pokalbiui.
Liudytojo A. N. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad A. S. perdavė nukentėjusiajam P. G. savo vizitinę kortelę, prieštarauja P. G. ir I. G. paaiškinimams, o taip pat nėra teisiškai reikšmingi, nes jais niekaip nepatvirtinamas kokio nors susitarimo tarp eismo dalyvių buvimo faktas.
Be to, A. S. teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija, kad jis išvažiavo iš eismo įvykio vietos pasiimti deklaracijos, laukė P. G. skambučio, vėliau grįžo į avarijos vietą, tačiau ten jau nieko nerado yra nelogiška, neįtikėtina, nes niekaip nepagrindžia tų aplinkybių, kodėl P. G. pasiliko eismo įvykio vietoje, taip pat nedelsdamas, dar neišvykus įvykio kaltininkui, kreipiasi pagalbos į policijos pareigūnus, fotografuoja pasišalinantį iš eismo įvykio vietos automobilį Mercedes-Benz. Vertinant aptartus įrodymus, teismui nekyla abejonių, kad A. S. nurodytų eismo įvykio ir vėliau buvusių aplinkybių dėstymas nėra objektyvus, todėl vertintinas kaip pažeidėjo gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad A. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, t. y. vengdamas objektyvaus su šiuo eismo įvykiu susijusių aplinkybių nustatymo bei atsakomybės, taip pat pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 220 p. reikalavimus, todėl jis yra trauktinas administracinėn atsakomybėn už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą.
A. S. administracinę atsakomybę ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo atveju lengvina tai, kad jis šio pažeidimo padarymo faktą pripažino (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).
A. S. per metus pakartotinai padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, t. y. pažeidimą, nurodytą ATPK 2 skyriaus 2 dalies X skirsnyje ir susijusį su transporto priemonių vairavimu, ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 6–14 psl.).
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, teismas sprendžia, kad A. S. skirtinos tokios administracinės nuobaudos: už ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą mažesnė negu sankcijoje numatyta vidutinė, t. y. 35 Eur, bauda; už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą šio straipsnio dalies sankcijoje numatyta vidutinio dydžio administracinė nuobauda, t. y. 1013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.
Vadovaujantis ABTĮ 33 str. 2 d., A. S. už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. paskirtos nuobaudos subendrinamos apėmimo būdu ir galutinai skiriama administracinė nuobauda – 1013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 24 str., 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 32 str. 1 d. 5p., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 304² str., teismas
nutaria:
Pripažinti A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą.
Pripažinti A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 1013 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 str., subendrinti minėtas nuobaudas apėmimo būdu bei paskirti galutinę nuobaudą – 1013 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Išaiškinti, kad specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo nutarimo priėmimo dienos, o bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo paskelbimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea B. F. Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke, nurodant įmokos kodą 1001. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK15053585061. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.