Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui Gediminui Bulotui, advokato padėjėjui Vykintui Bulotui, atsakovui R. N., atsakovo atstovui V. I., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Agrorodeo“ ieškinį atsakovui R. N. dėl nuostolių priteisimo ir atsakovo R. N. priešieškinį ieškovui UAB „Agrorodeo“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai reikalavimą palaikė. Papildomai paaiškino, kad aplinkybė, jog atsakovas negalės įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, buvo akivaizdi rugpjūčio mėn. Atsakovas su ieškovo reikalavimu nesutiko, paaiškino, kad ūkininkas yra nuo 2008 metų. Pirmą sutartį, sudarytą su ieškovu, įvykdė, ginčas kyla dėl antros sutarties nevykdymo. Ūkininkauja vienas, ūkį sudaro 66 hektarai žemės. Visa apyvarta per metus sudaro apie 100000 Lt. Dėl sutarties sudarymo tarėsi telefonu, vėliau telefonu buvo susitarta susitikti su ieškovo darbuotoju vadybininku. Susitikus, pastarasis pateikė sutartį. Sutartį perskaitė. Sudarant sutartį apie sankcijas nebuvo kalbama. Grūdų derlius buvo mažas, prikūlė apie 70 tonų. Grūdų pristatyti negalėjo, nes neturėjo reikiamo kiekio, jie neatitiko sutarties sąlygų. 2010 m. rugsėjo mėn. grūdų kainos buvo pakilusios. Ieškovo prašė pakeisti sutartį, pakeisti grūdų kiekį, pakelti kainą, į pasiūlymą nebuvo atsakyta. Buvo nuvykęs pas ieškovą, bendravo su ieškovo darbuotoja, vardu Olga. Ieškovas reikalavo kompensuoti nuostolius. Atsakovas nurodo, kad siūlė ieškovui sumokėti baudą už sutarties neįvykdymą. Atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad rugpjūčio 18-19 d. dalyvavo derybose su ieškovu, prašė pakeisti sutartyje esančią lentelę, kainas paliko spręsti ieškovo nuožiūra. Ieškovas atsisakė priimti mažesnį kiekį grūdų, paprašė pateikti rašytinį prašymą. Prašymą nusiuntė el. paštu, atsisakymas buvo išdėstytas žodžiu. Pas atsakovą rugsėjo pradžioje buvo nuvykęs ir pats atsakovas.

Liudytojas J. V. parodė, kad yra ieškovo direktoriaus pavaduotojas nuo įmonės įkūrimo. Derybose su atsakovu dėl sutarties sąlygų nedalyvo, tik kaip vienas iš vadovaujančių darbuotojų turi įgaliojimus pasirašyti sutartis. Dauguma sutarčių sąlygų yra standartinės. Liudytoja O. P. parodė, kad pas ieškovą dirba supirkimo skyriaus vadove nuo 2007 m. birželio 14 d. Ruošė sutartį, kurios sąlygas atsakovas derino su vadybininku. Pirmame susitikime rugpjūčio mėn. dalyvavo ji, atsakovo atstovas, ieškovo generalinis direktorius bei ieškovo atstovas advokatas. Atsakovo atstovas atvyko derėtis, tačiau jo prašymo nesuprato. Atsakovo atstovas nurodė, kad ūkininkas neturi sutartyje numatytos kokybės ir kiekio grūdų, todėl prašė leisti pristatyti kitos kokybės grūdus. Atsakovo atstovo prašymas buvo patenkintas, direktorius leido ūkininkui pristatyti turimus grūdus į sandėlį. Antrame susitikime rugsėjo viduryje dalyvavo pats atsakovas, buvo deramasi dėl sutarties sąlygų vykdymo pakeitimo. Ūkininkui pasiūlyti trys variantai, apie vieno iš kurių pasirinkimą buvo pasiūlyta informuoti telefonu: atlyginti nuostolius už nepristatytą grūdų kiekį, vežti grūdus bet kokios kokybės ir tuo atveju, jeigu nebus pristatytas visas grūdų kiekis, paskaičiuoti nuostolius arba pristatyti kitus grūdus (žirnius, rapsus ir pan.) ir laikyti, kad sutartis įvykdyta. Atsakovas sutartu terminu nepaskambino, todėl pati susisiekė su atsakovu. Atsakovas nė vieno iš pasiūlyto varianto nepasirinko. Prašymas iš atsakovo elektroniniu paštu buvo gautas, tačiau nežino, ar buvo pateiktas atsakymas. Ieškinius reiškia tada, kai negauna patvirtinimo apie sutarties įvykdymą. Vykstant deryboms ieškinys buvo pateiktas teismui. Su kitais ūkininkais buvo sudaryta tiek sutarčių, kad jos padengtų grūdų kiekio trūkumą. Grūdų supirkimui naudojami planai ir buvo planuojama supirkti 300000 tonų grūdų. Liudytojas R. L. parodė, kad yra ieškovo generalinis direktorius nuo 2007 m. Buvo susitikęs su atsakovo atstovu vieną kartą, kai 2010-08-20 atvyko derėtis dėl sutarties pakeitimo. Atstovas nežinojo apie grūdų kiekį ir kokybę, todėl derybų metu paskambino ūkininkui telefonu. Su ūkininku liudytojas pats kalbėjo. Atsakovas informavo, kad turi problemų ir grūdų tiekti neketina. Su atsakovu iš pradžių susitardavo, tačiau atsakovas vėliau susitarimo atsisakydavo. Atsakovui buvo siūlomi įvairūs variantai dėl sutarties vykdymo, tarp jų ir vežti turimus grūdus į sandėlį. Kadangi ieškovas pats turėjo įsipareigojimų, buvo sudarinėjamos naujos sutartys, siekiant sumažinti nuostolius. Nurodė, kad supirktų rinkos kaina bet kokius grūdus. Ieškinys buvo pareikštas tuomet, kai gavo atsakovo prašymus nutraukti sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2009-11-30 tarp šalių sudarytą grūdų pirkimo-pardavimo sutartį CK 1.90 straipsnio pagrindu kaip sudarytą iš esmės suklydus.

CK 1.90 straipsnio 1 dalis numato, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Įstatymas apibrėžia, kad suklydimas – klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas esminis tada, kai klystama dėl sandorio esmės, jo dalyko, kitų esminių sąlygų, kitos šalies statuso, jei normaliai atidus ir protingas asmuo sandorio nebūtų sudaręs ar jį sudaręs iš esmės kitomis sąlygomis. Suklydimas nelaikomas esminiu, jei šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo ar aplinkybių, dėl kurių buvo prisiėmusi riziką (CK 1.90 straipsnio 4-5 dalys).

Teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, apsvarstyti galimus teisinius padarinius. Vertinant, ar apskritai suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009, kt.).

Esminės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos yra dėl sutarties dalyko perdavimo ir priėmimo nuosavybėn už tam tikrą kainą (CK 6.305, 6.306 straipsniai). Sutarties dalyku gali būti derlius (CK 6.306 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju 2009-11-30 pirkimo-pardavimo sutarties esminės sąlygos yra tos, kuriomis atsakovas, būdamas ūkininku, įsipareigojo nuo 2009 m. derliaus nuėmimo pradžios iki 2010-09-15 perduoti ieškovo nuosavybėn 100 tonų II klasės kviečių, o ieškovas įsipareigojo šiuos grūdus priimti ir už juos sumokėti 40000 Lt be PVM kainą (400 Lt už 1 toną). Iš bylos medžiagos spręstina, kad šios esminės sutarties sąlygos sutarties sudarymo metu atitiko atsakovo tikrąją valią. Atsakovas yra ūkininkas, jis valdo augalininkystės ūkį, jo paaiškinimais, ūkį sudaro 66 ha žemės, ūkio apyvarta apie 100000 Lt per metus, jis yra PVM mokėtojas. Taigi atsakovas yra verslininkas, užsiimantis žemės ūkio veikla (CK 2.4 straipsnio 2 dalis). Matyti, kad atsakovas užaugintą produkciją realizuoja, sudarydamas atitinkamas pirkimo-pardavimo sutartis, iki ginčijamos sutarties sudarymo su ieškovu 2009-06-08 buvo sudaręs dar vieną sutartį, kuri buvo visiškai įvykdyta. Taigi ginčijama sutartis atitinka atsakovo vykdomos veiklos pobūdį, ja atsakovas siekė realizuoti būsimą 2009 m. kviečių derlių. Atsakovas, būdamas žemės ūkio veiklos profesionalas, neabejotinai suvokė rizikas būsimam derliui ir tai, kokį kiekį bei kokios kokybės grūdų gali įsipareigoti parduoti. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis ikisutartiniuose santykiuose su ieškovo atstovu vykdė derybas dėl sutarties sąlygų, prieš pasirašydamas sutartį, ją perskaitė. Sutarties dalykas aiškiai įvardintas pirmame sutarties puslapyje, sutarties 1.1 punkte esančioje lentelėje, šiame sutarties puslapyje yra atsakovo parašas (b. l. 7). Nėra duomenų, kad esminės sutarties sąlygos būtų buvę aiškiai nenaudingos atsakovui, ar kad atsakovas tokią sutartį būtų buvęs priverstas sudaryti dėl kokių nors nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Taigi vertintina, kad sandoris buvo abipusiai naudingas šalims, atsakovas tikėjosi turėti garanuotas pajamas už būsimą derlių, o ieškovas gauti naudos iš derliaus perpardavimo. Nėra duomenų, kad tokia sutartis būtų esminėmis sąlygomis kuo nors neįprasta ar neatitiktų praktikos žemės ūkio verslo santykiuose, ką patvirtina liudytojo J. V. parodymai. Atsakovas priešieškinyje nenurodo, kokias klaidingas prielaidas sutarties sudarymo metu turėjo dėl šių sandorio sąlygų ir dėl kokių esminių sandorio sąlygų sutarties sudarymo metu jis suklydo. Atsakovas tariamą suklydimą dėl sandorio esmės priešieškinyje grindžia tik aplinkybėmis, kad sutartyje numatytos sąlygos dėl šalių atsakomybės tariamai pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą. Tačiau sutarties sąlygos dėl šalių atsakomybės nėra esminės sutarties sąlygos. Nėra duomenų, kad atsakovas, būdamas verslininku ir turėdamas sutarčių sudarymo patirties, derybų metu nebūtų galėjęs dėl šių sąlygų derėtis. Be to, atsakovo argumentai dėl šalių lygiateisiškumo principo pažeidimo nėra pagrįsti, nes sutartyje yra numatytos sąlygos dėl atsakomybės tiek už pardavėjo, tiek už pirkėjo prievolių nevykdymą (atitinkamai, sutarties 5.3, 5.4 punktai ir 5.6 punktas). Neįrodyta, kad normaliai atidus ir protingas asmuo sandorio nebūtų sudaręs ar jį sudaręs iš esmės kitomis sąlygomis. Esant tokioms aplinkybėms, priešieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Kiekviena šalis privalo sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). CK 6.317 straipsnio 1 dalis numato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus. Pagal CK 6.319 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus pirkėjui sutartyje numatytu laiku. Jeigu pardavėjas nepagrįstai atsisako perduoti daiktus pirkėjui, šis turi teisę atsisakyti vykdyti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.324 straipsnio 1 dalis). Neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę asmuo privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo verslininkas, jis atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkami ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad sutartyje nustatytu terminu ir tvarka perdavė ieškovui prekes, todėl darytina išvada, kad atsakovas neįvykdė sutartinės prievolės. Kadangi atsakovas yra verslininkas ir jis nepateikė įrodymų, jog prievolės neįvykdė dėl nenugalimos jėgos, kyla atsakovo sutartinė atsakomybė už prievolės pažeidimu ieškovui padarytus nuostolius.

Iš byloje esančių įrodymų (ieškovo atstovo, atsakovo, jo atstovo paaiškinimų, liudytojų O. P., R. L. parodymų, derybų susitikimo, įvykusio 2010-08-20 Vilniuje, UAB „Agrorodeo“ patalpose, stenogramos) nustatyta, kad atsakovo atstovas apie tai, kad atsakovas negali pilnai įvykdyti sutartinių įsipareigojimų ir perduoti sutartyje numatyto kiekio ir kokybės grūdų, ieškovą informavo 2010-08-20 vykusio susitikimo metu. Ieškovas sutiko, kad atsakovas patiektų turimą kiekį prastesnės kokybės grūdų, atitinkamai perskaičiuojant kainą, tačiau atsakovas šalių derybų metu suderinto patvirtinimo, kad vykdys sutartį ir pristatys kitą produkciją, nepateikė, o 2010-08-21 el. paštu pateikė pranešimą, kad sutinka pristatyti grūdus pakeitus sutarties 1.1 punkte numatytus kiekius ir kainą. Iš šių aplinkybių matyti, kad ieškovui buvo pagrindas spręsti, jog atsakovas neketina vykdyti sutartinių įsipareigojimų ir perduoti sutarties dalyko ieškovui, arba spręsti susidariusią situaciją, pristatant turimą produkciją ir, atitinkamai, sudarant atskirą susitarimą dėl turimos produkcijos įkainojimo. Iš šalių paaiškinimų, 2010-08-25 sutarties su S. J. (b. l. 47) matyti, kad tuo metu grūdų rinkos kaina kilo, todėl ieškovas pagrįstai atsakovo nepristatytam grūdų kiekiui padengti, 2010-08-25 sudarė pakeičiančią grūdų pirkimo-pardavimo sutartį su S. J., kurios pagrindu S. J. 2010-08-25 ir 2010-08-30 perdavė ieškovui trūkstamą kiekį analogiškos kokybės kviečių (b. l. 49-50), o ieškovas už 1 toną šių kviečių sumokėjo 660 Lt be PVM kainą, viso už 100 tonų sumokėjo 66000 Lt (b. l. 51-52). Iš ieškovo atstovo paaiškinimų, liudytojų O. P., R. L. parodymų, ieškovo 2010-04-20 sutarties su Šveicarijos bendrove „Seagrain S. A.“ matyti, kad ieškovo veikla – produkcijos perpardavimas. Matyti, kad ieškovas turėjo įsipareigojimų kitiems grūdų pirkėjams, ieškovas ketino perparduoti apie 300000 tonų grūdų. Kadangi ieškovui 2010-08-21 tapo žinoma, jog atsakovas neturi reikiamo kiekio ir kokybės kviečių, neketina vykdyti sutartinių įsipareigojimų ir perduoti sutarties dalyko ieškovui, arba spręsti susidariusią situaciją, pristatant turimą produkciją, ieškovas, turėdamas sutartinių įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis ir siekdamas tinkamai juos įvykdyti, o taip pat esant grūdų brangimo tendencijoms rinkoje, veikdamas apdairiai ir protingai, operatyviai per protingą terminą sudarė pakeičiančią sutartį su S. J., kurios pagrindu įsigijo atsakovo nepristatytą grūdų kiekį. CK 6.258 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas specifinis nuostolių skaičiavimo principas – kainų skirtumo principas, jis taikomas, kai kreditoriui dėl kainų pasikeitimo, infliacijos kreditoriui už tokias pat prekes tenka mokėti daugiau. Sutarties 5.3.2 punkte taip pat numatyta pardavėjo prievolė padengti skirtumą tarp pirkėjo sudaryto pirkimo-pardavimo sandorio dėl pagal šią sutartį nepristatytų grūdų įsigijimo iš trečiųjų asmenų kainos ir šioje sutartyje numatytos nepristatytų grūdų kainos. Nagrinėjamu atveju matyti, kad kainos skirtumą lėmė pasikeitusios grūdų kainos rinkoje. Taikant kainų skirtumo principą, reikia atsižvelgti į kreditoriaus elgesį. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, kreditoriaus veiksmai buvo sąžiningi, operatyvūs, jais siekta kiek įmanomai mažesnių nuostolių. Yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai (prievolės perduoti prekes neįvykdymas), nuostoliai (didesnės ieškovo išlaidos dėl kainų skirtumo) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių (esant ieškovo įsipareigojimams prieš trečiuosius asmenis, atsakovui neperdavus prekių, ieškovas buvo priverstas sudaryti pakeičiančią sutartį, mokėdamas didesnę kainą). Atsakovui buvo žinoma, kad ieškovas užsiima grūdų perpardavimo veikla, kad turi įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis, kad grūdų kainos rinkoje gali kilti, todėl ieškovo patirtus nuostolius atsakovas numatė ir galėjo protingai numatyti kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę, juo labiau, kad tokia galima pasekmė aiškiai įvardinta sutarties 5.3.2 punkte (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl nuostolių, paskaičiuotų kainų skirtumo principą, pagrįstas ir tenkintinas. CK 6.37 ir 6.210 straipsnių pagrindu tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo priteistinas 780 Lt žyminis mokestis (b. l. 6). Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 6050 Lt su PVM išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 87-88). Matyti, kad su advokatu G. Bulotu atstovavimo sutartis sudaryta 2010-10-01 (b. l. 58), advokatas parengė dubliką (b. l. 42-46), atsiliepimą į priešieškinį (b. l. 62-65), atstovavo teismo posėdžiuose. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad byla nėra itin sudėtinga ar specifiška, joje sprendžiami klausimai dėl sutartinės atsakomybės taikymo, kurie nėra nauji, advokato ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, nėra pagrindo taikyti maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių ir priteistinos atstovavimo išlaidos mažintinos iki ribos, artimos Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių vidurkiui (Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.18 punktai), t. y. iki 1900 Lt už dokumentų parengimą ir 240 Lt Lt už atstovavimą (4 val. atstovavimas teismo posėdžiuose), viso – 2140 Lt. Viso iš atsakovo priteistinos 2920 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos procesiniams dokumentams įteikti (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui UAB „Agrorodeo“, juridinio asmens kodas 300613433, Lvovo g. 25, Vilnius iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 26000 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-09-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2920 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 20,62 Lt išlaidų procesiniams dokumentams įteikti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.