- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-19
- Bylos Nr.
- 1-1123-77/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00877-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eleonora Kvasauskienė
- Nukentėjusysis
- R. J., P. M., T. R.
- Kaltinamasis
- E. A.
- Advokatai
- Doloresa Sitnikienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2005-03-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., pritaikius LR BK 92 str. 1, 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., bausmę atlikęs 2006-10-13, teistumas išnykęs,
T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), 1 kartą teistas, 2009-11-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 259 str. 1 d. 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, 2010-09-07 bauda sumokėta, teistumas neišnykęs,
A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji E. A., M. B., T. S., A. Š. 2012 m. gegužės 26 d. apie 23:50 val. viešoje vietoje – Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, įžūliu elgesiu, tai yra T. S. su E. A. spyrė nukentėjusiajam P. M. į nugarą, dėl to P. M. nugriuvo, T. S. su E. A. ir M. B. spardė nukentėjusįjį P. M. į įvairias kūno vietas ir padarė nubrozdinimus kairiame ir dešiniame momenyje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, krūtinės ir pilvo sumušimus, sukėlusius lokalų skausmingumą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. M. sveikatą, po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, E. A. mesdamas 2 litrų talpos pilną alaus butelį į buto, esančio (duomenys neskelbtini), langą išdaužė stiklą, po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia A. Š. su E. A., M. B. ir T. S., mėtydami akmenis į nukentėjusiuosius P. M. ir R. J. ir akmeniu pataikydami nukentėjusiajam R. J. į galvos sritį, padarė nubrozdinimą kairio momens priekinėje dalyje ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu vandališkais veiksmais ir įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamasis E. A. teisme kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2012-05-26, apie 23 val., jis, T. S., M. B., A. Š. su draugais sėdėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie vandens kolonėlės, buvo išgėrę. Prie vandens kolonėlės atėjo R. J. pasisemti vandens. Dėl kažko tarp jų kompanijos ir R. J. prasidėjo žodinis konfliktas. R. J. pabėgo. Po to grįžo su P. M. ir pradėjo mėtyti į juos pagalius. Pataikė A. Š., suplėšė jam striukę. R. J. žmona pradėjo mėtyti į juos akmenis. P. M. lenkėsi paimti akmenį, tada jis jam vieną kartą spyrė. Nuo smūgio P. M. nugriuvo, jam gulint ant žemės, dar kartą spyrė. Ar kas nors kitas sudavė, nematė. Rankose turėjo alaus „bambalį“ 2 l talpos, todėl jį metė į namo langą, kuris išdužo. T. S. su M. B. į J. taip pat mėtė akmenis. Dėl išdaužto lango R. padarytą žalą atlygino, į nurodytą Ligonių kasos sąskaitą sumokėjo dalį pinigų už P. M. gydymą. Su T. S. buvo nuėję pas P. M., jo atsiprašė, tarėsi dėl žalos atlyginimo. P. M. užsiprašė 6000 litų. Jie neturi tiek pinigų. Nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, nukentėjusiojo P. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 1050, 00 Lt pripažįsta visiškai, o dėl neturtinės žalos atlyginimo-pripažįsta iš dalies.
Kaltinamasis M. B. teisme kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino analogiškai kaltinamajam E. A.. Jis taip pat aiškino, kad įvykio metu buvo neblaivus, tačiau įvykio aplinkybes prisimena. Prie vandens pompos su R. J. kilo žodinis konfliktas. J. J. parėjęs į namų kiemą ir tuoj pat išlėkė su kažkokiais pagaliais, kuriuos metė į juos. Tada jie ėjo link R. J., jis mėtė iš akmenų į R. J. pusę, ar kur nors pataikė nežino, kur buvo ir ką darė kiti vaikinai, nekreipė dėmesio. Iš kažkur išbėgo P. M., jis taip pat iš kažko metė į jo pusę. Jis konfliktavo su R. J., ir besibaigiant konfliktui pamatė, kad P. M. guli ant žemės. P. M. įspyrė į šoną ar nugarą vieną kartą. Kieme buvo didžiulis šurmulys, kur buvo ir ką darė kiti vaikinai visiškai nekreipė dėmesio, matė E. A., T. S., jie lakstė po kiemą, viskas vyko labai greitai. Tarp jo ir R. J. seniai tvyro nesutarimai. Ligonių kasai atlygino 120, 00 Lt žalos. P. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta visiškai, o dėl neturtinės žalos atlyginimo-pripažįsta iš dalies. Gailisi nusikaltęs.
Kaltinamasis T. S. teisme kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino analogiškai kaltinamiesiems E. A. ir M. B.. Be to, jis paaiškino, kad įvykio metu buvo girtas. Prie vandens kolonėlės atėjo pažįstamas R. J., kuris gyvena šalia kolonėlės. M. B. dėl kažko su R. J. tarpusavyje apsižodžiavo, tada R. J. nubėgo namo. Po to pamatė atbėgantį R. J. su pagaliais rankose, kuriuos paleido į juos. Jis du kartus į R. J. metė iš akmenų. Pamatė gulintį P. M., tiksliai neprisimena ar jam spyrė , pagal savo būdą galėjo spirti, dėl girtumo neprisimena. Išgirdo dūžtantį stiklą ir moters riksmą, kad iškvies policiją, tada greitai apsisukęs pabėgo. Kas išdaužė stiklą nematė, bet suprato, kad E. A., nes jis rankose turėjo alaus „bambalį“. Kur buvo ir ką darė M. B., A. Š. ir E. A. nematė, viskas vyko labai greitai. Būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs. Ligonių kasai dėl P. M. gydymo dalį pinigų sumokėjo. Su E. A. buvo nuėję pas P. M., jo atsiprašė, P. užsiprašė 6000 litų sumos. Jis civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta, dėl neturtinės žalos atlyginimo nepripažįsta. Gailisi nusikaltęs.
Kaltinamasis A. Š. teisme kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino analogiškai kaltinamiesiems E. A., M. B. ir T. S.. Jis aiškino, kad leisdamas iš pompos vandenį R. J. pradėjo su jais konfliktuoti, buvo nepatenkintas, kad jie sėdi prie pompos. Ką sakė R. J. nebeprisimena, visi su R. J. ginčijosi, liepė eiti namo. R. J. nuėjo namo ir nuo kalno pradėjo mėtyti į juos pagaliais. Jam pagalys pataikė į striukę ir ją įplėšė. Jie pradėjo mėtyti iš akmenų. Tada link R. J. namų ėjo jis, T. S., E. A., M. B.. Eidami mėtė iš akmenų, iš kiemo išėjo P. M., suprato, kad ateina muštis. Jis sukosi bėgti atgal, bet dar mėtė iš akmenų, pamatė, kad E. A. meta alaus „bambalį“ į namą ir tuo pačiu metu išgirdo stiklo dūžį. Bėgdamas matė ant žemės gulintį P. M.. Suprato, kad P. M. sumuštas, kas tokie jį sumušė nežino. Ar jo mesti akmenys kam nors pataikė nežino, nematė. Būdamas blaivus taip pasielgęs nebūtų. Ligonių kasos ieškinį ir P. M. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta, žada žalą atlyginti. P. M. ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nepripažįsta. Gailisi nusikaltęs.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų E. A., M. B., T. S., A. Š. prisipažinimų teisme, jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų duotais paaiškinimais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais:
Nukentėjusysis R. J. paaiškino, kad 2012-05-26 su žmona R. J., pažįstamais P. M. ir jo sugyventine A. J. kepė šašlykus. Apie 23.50 val., P. M. ir A. J. išėjo namo, po kelių minučių A. J. parbėgo atgal, pasakė, kad vaikinai, kurie sėdėjo prie vandens pompos, užpuolė P. M.. Jis suprato, kad jam vienam bus sunku apginti P. M., todėl pačiupo kieme buvusias dvi lentas ir išbėgo padėti. Išbėgęs pamatė, kaip 5-7 jaunuoliai muša P. M., gulintį ant žemės. P. M. gulėjo tarp jo namo ir vandens siurblio. Pribėgęs pradėjo mojuoti lentomis, vieną lentą paleido į jaunuolių būrį, ar kam pataikė, nematė, tačiau jaunuoliai nuo P. M. atsitraukė. Tada pačiupo P. M. už apykaklės ir nusitempė pas save į kiemą Jaunuoliai pradėjo mėtyti į jį iš akmenų. Vienas akmuo jam pataikė į galvą, prakirto kaktą. Vienas vaikinas metė plastmasinį butelį ir išdaužė langą. Konflikto vakarą jis buvo girtas ir nelabai prisimena visų aplinkybių. Neprisimena to momento, kai ėjo parsinešti vandens prie vandens kolonėlės. Dėl padaryto sužalojimo ligoninėje negulėjo, nedarbingumo pažyma išduota nebuvo. Civilinio ieškinio nei turtinei, nei neturtinei žalai nereiškia (I t., b. l. 41, 43-44, 50-51, 52).
Nukentėjusysis P. M. parodė, kad konflikto vakarą buvo girtas ir nelabai prisimena visų aplinkybių. Jis 2012-05-26 su drauge A. J. pas draugus J., gyvenančius (duomenys neskelbtini), kepė šašlykus, jis su R. J. gėrė alų. Prisimena, kad dar prieš jam einant namo tarp vaikinų būrio, kurie buvo prie vandens kolonėlės ir R. J. buvo įvykęs kažkoks konfliktas. Jis nekreipė dėmesio, sėdėjo namo kieme prie stalo, tik matė, kad į kiemo pusę buvo mėtomi akmenys, kurie vaikinai mėtė akmenis nežino. Kai akmenys nustojo skraidyti ėjo namo, A. J. buvo kažkur už jo. Nuo gatvės buvo pasisukęs šonu, staiga pajuto smūgį iš nugaros pusės, nuo šio smūgio nugriuvo ant žemės, griuvo ant pilvo, prisimena, kad rankomis dengėsi galvą, pajuto, kad jį spardo keli vaikinai, juto smūgius į galvą, į abu šonus, kojas. Dėl sumušimo gulėjo ligoninėje, nebuvo išduotas „biuletenis“, jokių piniginių išmokų negavo, dėl to patyrė 900 Lt žalą, nes nebuvo mokėtas atlyginimas. Po sumušimo pirko vaistus nuo skausmo, iš viso už vaistus sumokėjo 150 litų, pirkimo čekių neturi. Po sumušimo apie du mėnesius labai skaudėjo kairįjį šoną, gėrė vaistus ir tepėsi tepalu. Dėl skausmo negalėjo miegoti, nepailsėdavo, nepailsėjusiam reikėjo važiuoti į darbą dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 6000 litų. Iš viso byloje reiškia civilinį ieškinį dėl 7050 litų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (I t., b. l. 56, 62-63, 64-65).Teisme jis patikslino, kad 900, 00 Lt turtinę žalą sudaro už 5 dienas negautas atlyginimas ir dar tai, kad du mėnesius negalėjo sunkiai kelti, todėl mokėjo bendradarbiui, kuris už jį darbe atliko tuos darbus, 0 150 Lt- už vaistus. Viso turtinę žalą sudaro 1050, 00 Lt. Prašo priteisti iš kaltinamųjų turtinę ir neturtinę žalą.
Nukentėjusioji T. R. paaiškino, kad 2012-05-26, vakare ji su drauge I. D. buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Iš lauko išgirdo R. J. balsą, išėjo pasižiūrėti. Matė, kad jos pusbrolis R. J. atsistojęs ant žolyno tarpe tarp savo namo ir vandens kolonėlės šaukė „einam viens ant vieno“, prie vandens kolonėlės stovėjo būrys vaikinų, kuriuos pažįsta iš matymo – E. A., E. A., N. P., T. S., M. B., daugiau veidų neįžiūrėjo, nes buvo tamsu. Nei vienas vaikinas atskirai prie R. J. nėjo, ėjo visi kartu būriu, R. J. parbėgo namo. R. J. taip pat parbėgo į kiemą. Į kiemą pradėjo skristi akmenys, kas tokie juos mėtė, nematė. Draugė skambino pagalbos telefonui 112, kai tuo metu, išdauždamas lango stiklą, į kambarį įlėkė 2 l talpos „bambalis“ alaus. Išbėgusi į lauką pamatė, kad kieme, prie įėjimo į koridorių, P. M. guli be sąmonės, R. J. jį gaivino, vaikinų kieme jau nebebuvo. Netrukus atvažiavo greitoji med. pagalba. Išdaužtą lango stiklą ji sutvarkė iš savo pinigų, už stiklą mokėjo 20 litų, jį įdėjo brolis R.. Ji buvo labai išsigandusi, sukrėsta, bijojo, kad vaikinai neateitų pas ją į namus ir nesumuštų. Visą naktį nemiegojo, nes buvo labai sukrėsta. Pas ją į namus buvo atėjęs E. A., kuris atsiprašė dėl išdaužto lango stiklo ir sukeltų nepatogumų, padarytą turtinę žalą atlygino, todėl pretenzijų nei E. A., nei kitiems vaikinams neturi (I t., b. l. 78-79, 81).
Liudytoja A. J. paaiškino, kad 2012-05-26 vakare kartu su savo vyru P. M. buvo svečiuose pas R. J., kepė mėsą, vyrai gėrė alų. Būdama kieme matė prie vandens siurblio sėdint grupelę jaunuolių. Apie 23 – 23.30 val. Robertas ėjo parsinešti vandens ir apsižodžiavo su ten buvusiais vaikinais. R. J. parsivedė jo žmona R. J.. Po kokių 20 minučių ji su P. M. ėjo namo, ji ėjo priekyje. Einant pro vandens siurblį ant kalno viršaus prie P. M. puolė T. S. ir E. A., juos pažįsta iš matymo, nes gyvena tame pačiame mikrorajone. Jie beveik tuo pačiu metu spyrė P. M. į nugarą, P. M. nugriuvo, tada jie abu P. M. mušė rankomis ir spardė kojomis. P. M. nebesigynė, jai pasirodė, kad jis be sąmonės. Ji pradėjo šauktis pagalbos. Nuėjo pas R. J. į kiemą, kas tada vyko prie jos vyro nebematė. R. J. nubėgo į garažą, pasiėmė lentas ir nubėjo ginti P. M.. R. J. partempė P. M. į kiemą, tie patys jaunuoliai pradėjo mėtyti iš akmenų, kas pataikė R. J., nematė. Kas dar be T. S. ir E. A. mušė P. M., nematė, nes bėgo kviesti pagalbos. Jis iš savo telefono iškvietė policiją ir med. pagalbą. Kas dar buvo iš vaikinų nežino (I t., b. l. 82-83).
Liudytoja R. J. paaiškino, kad, galėjo būti 2012-05-26 vakaras, pas juos svečiavosi A. J. su savo sugyventiniu P. M.. Jie namo kieme kepė šašlykus, vyrai gėrė alų. Vyrai alų buvo išgėrę. Prieš vidurnaktį jos vyras R. J. pasiėmęs kibirą ėjo į vandens kolonėlę, esančią prie gatvės, nuo jų namų apie 30-50 metrų atstumu, parnešti vandens. Ji matė, kad prie vandens kolonėlės stovi ar sėdi būrys vaikinų, gyvenančių tame pačiame mikrorajone – E. A., A. Š., T. S., N. P., M. B., E. A.. Jos vyras buvo gerokai išgėręs, vandens parnešti ėjo svirduliuodamas. Ji atsistojusi kieme žiūrėjo, matė, kaip jaunuoliai pradėjo kabinėtis prie R. J.. Tada ji nusileido iki kolonėlės, kad tarp girtų nekiltų konflikto. Paėmė R. J. už parankės ir vedėsi, tada vaikinai nusiteikė agresyviai, norėjo muštis. Jai vos tik parėjus į kiemą A. J. su P. M. ėjo namo. Pamatė tą momentą, kad kaip E. A. su T. S. pripuolę prie P. M., šiam sudavė smūgius, matė, kad spardė iš kojų, P. M. griuvo ant žemės. Taip pat matė, kad E. A. ir M. B., A. Š. mėtė iš akmenų į jų pusę, jie nei vienas nepataikė. Nagliausiai elgėsi T. S. - ėjo į kiemą. Tuo metu, kai spardė P. M., dužo stiklas, kas jį išdaužė nematė, bet galvoja, kad T. S., nes jis buvo arčiausiai. Dar prieš dūžtant lango stiklui išėjo R. J., atsinešė dvi lentas ir iš vienos paleido į vaikinus, kurie mėtė iš akmenų, o kita lenta mosikuodamas pribėgo prie P. M., nuo jo nuvijo kitus vaikinus. Kažkurio vaikino mestas akmuo R. J. pataikė į galvą ir ją prakirto, kuris vaikinas metė tą akmenį nematė, į kiemą išbėgo T. R. su drauge I. D.. Visi vaikinai buvo girti. T. R. iškvietė policiją, visi vaikinai pabėgo, kai atvažiavo policija jau nieko nebebuvo. Ji nenukentėjo (I t., b. l. 89-90).
Liudytoja I. D. paaiškino, kad tikslios dienos neprisimena, ji buvo pas draugę T. R., buvo vakaras. Ji iš kiemo išgirdo R. J. šauksmą. Ji su T. R. išėjo į namo koridorių pasižiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kaip nuo vandens kolonėlės į kiemą parbėga R. J.. Prie vandens kolonėlės matė būrį vaikinų – E. A., N. P., E. A., T. S., kitų vaikinų veidų neįsidėmėjo. Vaikinai rėkavo, kaip suprato jie visi, bent jau didžioji dalis vaikinų, puolė ant R. J.. Girdėjo, kaip R. J. vaikinams šaukė, kad visi nepultų. Kaip suprato vaikinai buvo neblaivūs, jie R. J. nesiklausė iš karto pradėjo mėtyti iš akmenų į kiemo pusę. Ji su T. R. įėjo į kambarį, netrukus per langą įlėkė alaus „bambalis“. Ji vėl išėjusi į koridorių pamatė, kad P. M. guli ant žemės, o jį spardo gal trys, o gal ir daugiau vaikinų. Nei vieno vaikino neįsidėmėjo. R. J. pasiėmė dvi lentas bėgdamas link P. M. paleido lentą į vaikinus, kad atstotų nuo P. M., su antra lenta mosikuodamas ėjo prie P. M.. R. J. partempė be sąmonės gulintį P. M.. Tuo momentu vaikinai dar mėtė iš akmenų, tada visi pabėgo. R. J. gaivino P. M., atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji med. pagalba. Ji įvykio metu nenukentėjo, buvo tik išsigandusi. Vaikinai elgėsi chuliganiškai, jie akivaizdžiai buvo neblaivūs (I t., b. l. 107-108).
Liudytojas N. P. paaiškino, kad tikslios dienos neprisimena, galėjo būti 2012-05-26 apie 22-23 val. su draugais T. S. ir M. B. nuėjo prie vandens pompos atsigerti alaus, ten sutiko pažįstamus E. A., E. A. ir A. Š.. M. B. su savimi turėjo kompiuterį, visi klausėsi muzikos. Gal prieš vidurnaktį jam iš matymo žinomas vyriškis, jo asmeniškai nepažįsta, atėjo su kibiru parsinešti vandens. Tarp kažkurių vaikinų, gal M. B., E. A. ir tarp to vyriškio prasidėjo žodinis konfliktas, jie tarpusavyje vienas kitą keikė, vadino necenzūriniais žodžiais, niekas nesimušė, tas vyras bėgo namo, lyg tai atbėgo jo žmona. Vaikinų būrys, buvusių prie vandens pompos – E. A., T. S., M. B. ir A. Š. ėjo link vyro ir žmonos, visi šaukė, keikėsi, vyras nubėgo namo, jis suprato, kad vyks muštynės, pasiėmė M. B. kompiuterį ir ėjo link irklavimo bazės, nes nenorėjo niekur veltis. Nueidamas matė, kaip atėjo P. M., prie jo pripuolė būrys vaikinų, kurie vaikinai ir keliese sudavė smūgius P. M. nematė, nes buvo tamsu. Jis nematė, ar kas yra nugriuvęs ant žemės, išgirdo stiklo dūžį. Iš karto po stiklo dūžio visi vaikinai pasileido bėgti link jo ir visi išsiskirstė. Kas konkrečiai ir kam sudavė smūgius nematė (I t., b. l. 109-110, 111-112).
Liudytojas E. A. paaiškino, kad, tikslios datos nebeprisimena, tuo metu, kai prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios vandens pompos įvyko konfliktas buvo jis, E. A., N. P., M. B., T. S., A. Š.. Visi sėdėjo, gėrė alų, klausėsi muzikos. Prieš vidurnaktį prie vandens pompos atėjo R. J. į kibirą leidosi vandenį. R. J. buvo girtas. Kažkuris iš jų kompanijos su R. J. sukonfliktavo, vadino vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Atbėgo R. J. žmona, kuri šaukė, kad iškvies policiją. Kai J. nuėjo namo, R. J. greitai išėjo vėl, rankose turėjo du pagalius ir iš pagalių metė į jų pusę. Tuo pačiu metu su N. P. atsistojo, pasiėmė kompiuterį ir ėjo link turistinės bazės, jisai nusekė iš paskos. Viskas vyko labai greitai, lauke buvo tamsu, jis į vaikinus nežiūrėjo, nematė, ar kas mėtė akmenimis, ar kas mušėsi. Netrukus atbėgo visi vaikinai, girdėjo kaip E. A. pasakė, kad išdaužė langą. Prie vandens pompos ir prie J. namų nėra apšvietimo, buvo naktis, tamsu, kiek prisimena nedegė jokios gatvių apšvietimo lempos (I t., b. l. 136-137).
Iš 2012-05-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota, įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra, sudaryta schema (I t., b. l. 7-10).
Iš 2012-06-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. J. atpažino vaikinus T. S., A. Š., E. A. M. B., kaip asmenis, kurie 2012-05-26 apie 23.30 val. buvo prie vandens siurblio, jo manymu tie vaikinai sumušė P. M. ir akmeniu pataikė jam į galvą (I t., b. l. 45-49).
Iš 2012-06-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja A. J. atpažino E. A. ir T. S., kaip asmenis, kurie 2012-05-26 apie 23.50 val. prie (duomenys neskelbtini) namo beveik vienu metu spyrė jos vyrui P. M. į nugarą, jį pargriovė, po to nugriuvusį mušė rankomis ir kojomis (I t., b. l. 84-88).
Iš 2012-07-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja R. J. atpažino E. A. ir M. B., kaip vaikinus, kurie 2012-05-26 apie 23.50 val. spardė P. M., o po to mėtė akmenimis, T. S. ir, kuris mėtė akmenimis, A. Š., kuris mėtė iš akmenų, bet nepataikė ir N. P., kuris rankose turėjo kompiuterį, niekur nesikišo (I t., b. l. 91-102).
Iš 2012-05-29 specialisto išvados Nr. G977-/12(04) matyti, kad, kad R. J. padarytas nubrozdinimas kairio momens priekinėje dalyje. Rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į kairįjį momenį. Rastas kūno sužalojimas nėra būdingas kritiminei traumai. R. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 54).
Iš 2012-06-27 specialisto išvados Nr. 980/12(04) matyti, kad P. M. padaryti kūno sužalojimai: nubrozdinimai kairiame ir dešiniame momenyje, kraujosruva dešinės akies vokuose, krūtinės ir pilvo sumušimai, sukėlę lokalų skausmingumą. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Rasti kūno sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo aštuonių smūgių. Rastų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga kritiminei traumai, nes sužalojimai išsidėstę keliuose kūno paviršiuose. P. M. patarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 70-71).
Esant šiems įrodymams, kaltinamųjų E. A., M. B., T. S., A. Š. kaltė yra įrodyta visiškai. Kaltinamieji dėl įvykdyto viešosios tvarkos sutrikdymo kaltės neneigė, nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, kurias patvirtina įrodymų visuma – nukentėjusiųjų R. J., P. M., T. R., liudytojų A. J., R. J., I. D., N. P., E. A. paaiškinimai, specialisto išvadose nustatyti R. J. ir P. M. padaryti sužalojimai, atpažinimo protokolai. Įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti ir dažniausia pasireiškia fizinio smurto panaudojimu, kaip buvo ir šiuo atveju. Vandališki veiksmai – tai svetimo turto daužymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas. Kadangi kaltinamieji E. A., M. B., T. S., A. Š., veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiųjų R. J. ir P. M. atžvilgiu, bei vandališkais veiksmais – akmenų mėtymu, panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, demonstravo nepagarbą nukentėjusiesiems, kitiems įvykį mačiusiems asmenims, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Nors kaltinamieji viešosios tvarkos pažeidimą padarė skirtingais veiksmais, visgi veiksmų bendrumas, kaip objektyvus bendrininkavimo požymis, reiškia, kad kiekvieno iš bendrininkų veiksmai yra nukreipti bendram nusikalstamam tikslui pasiekti, šiuo atveju viešosios tvarkos sutrikdymui. Bendrininkai darydami nusikalstamą veiką atlieka skirtingus veiksmus, tačiau kiekvieno jų veiksmai yra labai reikšmingi bendroje nusikalstamoje veikloje (Kasacinė byla Nr. 2K-1058/2001, Kasacinė byla Nr. 2K-730/2001).
Skiriant bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 ir 61 straipsniuose.
E. A. kaltinamas vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu (LR BK 11 str. 3 d.), neteistas (I t., b. l. 185-186), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (I t., b. l. 187-188), Šiaulių apskr. VPK Šiaulių m. PK Centro policijos nuovados charakterizuojamas teigiamai, profilaktinėje apskaitoje neįrašytas (I t., b. l. 191), dirbantis (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (I t., b. l. 195), Psichikos sveikatos centrų ir psichiatrijos ligoninės įskaitoje neįrašytas (I t., b. l. 197-199).
Kaltinamojo E. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę taip pat sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėto įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo materialinę ir šeimyninę padėtį, vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, į tai, kad jis yra dirbantis, jauno amžiaus, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti E. A. už nusikalstamą veiką paskyrus baudą, jos dydį nustatant artimą baudos minimumui (LR BK 47 str.).
M. B. kaltinamas vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu (LR BK 11 str. 3 d.), teistas, tačiau teistumas išnykęs (II t., b. l. 7), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (II t., b. l. 8-12), Šiaulių apskr. VPK Šiaulių m. PK Centro policijos nuovados charakterizuojamas neigiamai, profilaktinėje apskaitoje neįrašytas (II t., b. l. 16), Psichikos sveikatos centrų ir psichiatrijos ligoninės įskaitoje neįrašytas (II t., b. l. 17-18), nedirbantis (II t., b. l. 19-20), darbo biržoje neregistruotas (II t., b. l. 21-22).
Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę taip pat sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėto įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo materialinę ir šeimyninę padėtį, į tai, kad jis yra nedirbantis, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti M. B. už nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę (LR BK 48 str.).
T. S. kaltinamas vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu (LR BK 11 str. 3 d.), teistas, teistumas neišnykęs (II t., b. l. 29-31), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (II t., b. l. 32-33), Šiaulių apskr. VPK Šiaulių m. PK Centro policijos nuovados charakterizuojamas teigiamai, profilaktinėje apskaitoje neįrašytas (II t., b. l. 36), dirbantis (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (II t., b. l. 40), Psichiatrijos ligoninės įskaitoje neįrašytas (II t., b. l. 41), lankėsi Psichikos sveikatos centruose dėl elgesio sutrikimų (II t., b. l. 42-43).
Kaltinamojo T. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę taip pat sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėto įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo materialinę ir šeimyninę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad T. S. dirba, yra jauno amžiaus, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti T. S. už nusikalstamą veiką paskyrus baudą, jos dydį nustatant artimą baudos minimumui (LR BK 47 str.). Be to, tokia bausmė leistų greičiau atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajam P. M..
A. Š. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu (LR BK 11 str. 3 d.), neteistas (II t., b. l. 49), baustas administracine tvarka, neturi galiojančių nuobaudų (II t., b. l. 50-51), Šiaulių apskr. VPK Šiaulių m. PK Centro policijos nuovados charakterizuojamas teigiamai, profilaktinėje apskaitoje neįrašytas (II t., b. l. 52), Psichikos sveikatos centrų ir psichiatrijos ligoninės įskaitoje neįrašytas (II t., b. l. 53-54), dirbantis (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 55-57).
Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę taip pat sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėto įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo materialinę ir šeimyninę padėtį, į tai, kad jis yra dirbantis, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. Š. už nusikalstamą veiką paskyrus baudą, jos dydį nustatant artimą baudos minimumui (LR BK 47 str.).
Šiaulių teritorinė ligonių kasa, atstovaudama Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pareiškė 589,07 Lt civilinį ieškinį už R. J. ir P. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (I t., b. l. 22-30), Šiaulių teritorinė ligonių kasa 2012-11-09 raštu Nr. S-6503 patikslino civilinio ieškinio sumą 353,45 Lt, nes T. S. ir E. A. atlygino 235,62 Lt (I t., b. l. 33).Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. B. pateikė 2012.12.17 mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad jis atlygino Ligonių kasai 120, 00 Lt žalos. Liko neatlyginta 233, 45 Lt civilinio ieškinio. Kadangi žala nukentėjusiųjų R. J. ir P. M. sveikatai buvo padaryta kaltais bendrais tyčiniais E. A., M. B., T. S. ir A. Š. veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiesiems VšĮ Šiaulių ligoninėje suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta ir neatlyginta 233, 45 Lt suma priteistina solidariai iš kaltinamųjų E. A., M. B., T. S. ir A. Š..
Nukentėjusysis P. M. pateikė 7050 Lt ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (I t., b. l. 67). P. M. nurodė, kad dėl 2012-05-26 sumušimo gulėjo ligoninėje, tuo metu jam nebuvo mokamas atlyginimas (pateikta medicininė pažyma dėl 2012-05-27 iki 2012-06-04 neatvykimo į darbą (I t., b. l. 40)), jam nebuvo išduotas biuletenis, jis pirko vaistus (150 Lt), todėl patyrė 1050 Lt turtinę žalą. Nors nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių vaistų vertę ir jo darbo užmokesčio dydį, tačiau, teismo vertinimu, prašomos turtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis, be to, visi kaltinamieji nukentėjusiojo ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažino visiškai, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Taip pat P. M. dėl patirtų nepatogumų – gulėjo ligoninėje, du mėnesiu skaudėjo kairįjį šoną, dėl skausmo negalėjo miegoti - pareiškė 6000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, jog P. M. buvo konstatuoti nubrozdinimai kairiame ir dešiniame momenyje, kraujosruva dešinės akies vokuose, krūtinės ir pilvo sumušimai, sukėlę lokalų skausmingumą. Abejonių nekyla, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo metu patirto fizinio smurto bei tuo nežymiai sutrikdytos sveikatos, nukentėjusysis P. M. patyrė ne tik fizines kančias bet ir nepatogumus, tad teisę į neturtinės žalos atlyginimą jis įgijo. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Įvertinęs padaryto nusikaltimo sunkumą, konkrečias jo padarymo aplinkybes, kaltinamųjų kaltę, patirtų sužalojimų pobūdį, lokalizaciją, pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, taip pat įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgus į kaltinamųjų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, žalos padarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus nepatogumus, bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį sumažinus iki 2000 Lt. Likusioje dalyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. M. ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.1050, 00 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 2000, 00 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam P. M. priteistina solidariai iš kaltinamųjų E. A., M. B., T. S. ir A. Š. (BPK 115 str.1 d.).
E. A. 2012-07-11 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. b.l. 148)
M. B. 2012-08-20 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (1 t. b.l. 159)
T. S. 2012-07-12 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. b.l. 170)
A. Š. 2012-08-21 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. b.l. 182)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 12 MGL (1560 litų) dydžio bauda.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės apribojimo bausme 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 5 punktu, įpareigoti M. B. laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
T. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 15 MGL (1950 litų) dydžio bauda.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
A. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 8 MGL (1040 litų) dydžio bauda.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies(neatlygintos žalos dydžio) ir priteisti jam solidariai iš E. A., M. B., T. S. ir A. Š. 233, 45 Lt (du šimtus trisdešimt tris litus, 45 centus) nukentėjusiųjų gydymo išlaidų.
Nukentėjusiojo P. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti P. M. solidariai iš E. A., M. B., T. S. ir A. Š. 1050, 00 Lt( vieną tūkstantį penkiasdešimt) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 2000, 00 Lt (du tūkstančius) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teismui.