- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-05
- Bylos Nr.
- 1-747-843/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-00097-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- D. T., K. V.
- Civilinis ieškovas
- V. B., I. U.
- Advokatai
- Boleslovas Ališauskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:
1) 2003-12-03 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 63 straipsnį – 40 parų arešto, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2) 2004-02-19 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto, vadovaujantis BK 63 str. 8 d. paskirta bausmė subendrinta su 2003-12-03 nuosprendžiu, nustatant galutinę bausmę – 40 parų arešto, remiantis BK 82 str., 87 str., 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;
3) 2005-04-04 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal 178 str. 2 d. (9 veikos), 178 str. 1 d., 63 str., 64 str., paskirtas bausmes subendrinus tarpusavyje ir su 2004-02-19 nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 10 mėnesių;
4) 2005-06-16 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 180 str. 3 d. – laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2005-04-04 nuosprendžiu, nustatant galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, remiantis BK 64 str. 1, 3 d. prie šios bausmės iš dalies pridėta 2004-02-19 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis bei nustatoma subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 15 dienų;
5) 2006-02-13 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. bausmė subendrinta su 2005-06-16 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nustatant galutinę subendrintą 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, 2006-05-15 teismo nutartimi paleistas lygtinai prieš 1 m. 10 mėn. 4 d.;
6) 2007-07-10 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d., 178 str. 4 d. – laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 63 str. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta neatlikta bausmė pagal 2006-02-13 nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams;
7) 2007-12-17 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams ir 10 mėnesių;
8) 2008-05-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtas bausmes subendrinus tarpusavyje ir su 2007-12-17 nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta subendrinta galutinė 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2008-06-13 teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. subendrintos 2008-05-08, 2007-07-10, 2007-12-17 nuosprendžiais skirtos bausmės, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, 2009-02-06 teismo nutartimi paleistas lygtinai prieš 9 mėn. ir 5 d.;
9) 2010-07-02 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. bausmė subendrinta su 2008-05-08 nuosprendžiu skirta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių, bausmę atliko 2011-05-18;
kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį;
K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas;
kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. T. ir K. V. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovę į patalpą, o būtent:
jie 2013 m. sausio 15 d., apie 23.28 val., įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir pasikėsino pagrobti V. B. turtą, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėti V. B. kaimyno L. D., kuris šaukė, kad iškvies policiją, tuomet jie pasišalino iš įvykio vietos.
Taip D. T. ir K. V. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
jie 2013 m. sausio 15 d., apie 23.28 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, sudaužė V. B. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lango stiklą ir sugadino lango rėmą, padarydami nukentėjusiajam V. B. 1000 Lt turtinę žalą.
Taip D. T. ir K. V. padarė BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
Be to, D. T. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, o būtent:
jis nuo 2009-05-22, 21.30 val., iki 2009-05-23, 8.00 val., išdaužė automobilio Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lango stiklą, įsibrovė į vidų ir pagrobė I. U. turtą: 350 Lt vertės automagnetolą „Kenwood“, 2 garso kolonėles, vienos kaina 80 Lt, iš viso 160 Lt sumai, 8 kompaktines plokšteles, vienos kaina 2,50 Lt, iš viso 20 Lt sumai, iš viso turto 530 Lt sumai.
Motyvuojamoji dalis
Taip D. T. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad Arimų soduose, gatvės ir namo numerio nepamena, jis buvo kartu su K. V.. Jie eidami pro šalį pamatė name jau išdaužtą langą. Pro ten pateko į vidų. K. V. žiūrėdamas pro langą pamatė miltus, sakė, kad gal reiktų juos paimti. Tačiau jie nespėjo apžiūrėti tų miltų, nes išgirdo, kad kažkas rėkia, kad iškvies policiją. Tada jie išbėgo. Jis lipo pirmas, po jo lipo K. V. ir užsikabino. Dėl to lango rėmas nukrito, sudužo. Jie buvo išgėrę. Su V. B. civiliniu ieškiniu sutinka, nes dėl jų veiksmų atsirado tokia turtinė žala. Antros jam inkriminuojamos veikos jis tiksliai neprisimena, tačiau kaltę pripažįsta, nes buvo rasti jo antspaudai. Tai buvo 2009 m. Toks įvykis galėjo būti. Galimai jis buvo girtas, todėl ir neatsimena. Nepamena, kur dėjo magnetolą, plokšteles, galimai pardavė turguje, nepamena už kiek. Su I. U. civiliniu ieškiniu sutinka. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Dėl savo veiksmų gailisi.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad datos tiksliai nepamena, galimai kaltinamajame akte nurodytu metu, jie su D. T. ėjo būdami neblaivūs ir jis su žiebtuvėliu pro langą pamatė statines, galvojo, kad jose yra miltai. Jis įlipo į vidų, o D. T. dar jį traukė atgal. Bet jis vis tiek įlipo. Patalpose ir prie namo jie buvo dviese. Ar ten buvo miltai jis nespėjo pažiūrėti, nes juos pastebėjo kaimynas. D. T. pro langą išlipo pirmas, o jis lipdamas užsikabino. Rėmas su stiklu nukrito, sudužo. Jis nepamena, ar mėtė į kaimyną kažką iš vidaus. Su V. B. ieškiniu sutinka. Kaltę dėl sudaužyto lango jis prisiima sau. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.
Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.
Nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2013-01-18 jis sužinojo, kad 2013-01-15 apie 23.28 val. buvo pasikėsinta apvogti jo šeimai priklausantį sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuvykęs į sodo sklypą jis aptiko, kad buvo išdaužtas namo langas, rėmas ir buvo įsibrauta į vidų. Iš namo lyg tai nieko pavogta nebuvo. Iš vertingų daiktų name buvo metalinės staklės, metaliniai daiktai, įrankiai. Dėl lango stiklo ir rėmo sulaužymo padaryta 1000 Lt materialinė žala ( t. 1, b. l. 31-34).
Liudytojas L. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Lauke, prie namo sudėtos jo statybinės medžiagos. Todėl jis dažniau išeina į lauką apžiūrėti savo turtą, kad nebūtų įvykdyta vagystė. 2013-01-15 apie 23.00 val. jis išėjo į lauką. Jis išgirdo traškančio stiklo garsą. Jis per tvorą pamatė nepažįstamą vyrą, kuris greitu tempu išėjo. Jis išėjo iš savo kiemo į gatvę ir išgirdo, kad kažkas krapštosi jo kaimynų name. Jis priėjo prie kaimynų namo. Namo langas buvo nepažeistas. Dalis lango stiklo buvo išimta. Viduje kažkas buvo. Jis pasakė, kad jie iš vidaus neišeis, kol neatvažiuos policija. Iš namo vidaus į jį buvo mestas špižinis santechnikos trišakis, bet nepataikė. Tuo metu sudužo lango stiklai, lango rėmas išsikreipė. o kai vaikinai pradėjo lipti pro langą, išnešė visą lango rėmą (t. 1, b. l. 39-42).
Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2013-01-15 apie 24.00 val. jis buvo namie, kambaryje. Namo įėjimo durys buvo neužrakintos. Jis išgirdo, kad kažkas įėjo į namą. Jis manė, kad tai jo žmona. Kadangi ilgai niekas neįėjo į kambarį, jis išėjo į virtuvę. Ten buvo du vaikinai, vienas iš jų buvo kaimynas, vardu D.. Vaikinai rankomis laikė duris, paaiškino, kad paskui juos bėgioja nepažįstamas vyras su žarstekliu ir, kad jie pasislėpė. Po kurio laiko atvažiavo policija, vaikinus sulaikė (t. 1, b. l. 45-46).
Įvykio vieta, tai yra namas (duomenys neskelbtini) gt., Vilniuje, buvo apžiūrėtas, apžiūros duomenys fiksuoti 2013-01-16 apžiūros protokole, kuriame nurodyta, kad namo pirmame aukšte medinėje sienoje yra arkos formos niša, šalia guli medinis sulaužytas rėmas, stiklo šukės. Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pateko į namą pro minėtą nišą (foto Nr. 2), kurioje ir buvo sulaužytas lango rėmas be vieno langelio stiklo. Pasišalinta iš namo buvo pro tą pačią vietą (t. 1, b. l. 24-28).
Liudytoja I. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-05-22 apie 21.30 val. savo automobilį Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) pastatė prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2009-05-23 apie 8.00 val. aptiko, kad išdaužtas kairės pusės šoninis stiklas. Iš automobilio buvo pavogti šie daiktai: 350 Lt vertės automagnetola KENWOOD, 160 Lt vertės dvi garso kolonėlės, 8 kompaktiniai diskai, kurių kaina 20 Lt. Išdaužto stiklo vertė 100 Lt. Iš viso dėl vagystės jai padaryta 630 Lt materialinė žala (t. 1, b. l. 119-120).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 2009-05-23 įvykio vietos apžiūros metu automobilio Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) kairės pusės šoninis stiklas yra išdaužtas, viduje matosi stiklo šukės, magnetolos vietoje yra ištraukti laidai, kolonėlių vietoje – kiaurymės, automobilyje taip pat buvo rastas ir paimtas popieriaus lapas su galimais pirštų pėdsakais (t. 1, b. l. 102-118).
2009-06-09 specialisto išvadoje Nr. 140-(4822)-IS1-4622 nurodyta, kad penki rankų pėdsakai ant popieriaus lapo, rasto ir paimto iš automobilio Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) tinka asmens identifikavimui, du pėdsakai palikti I. U., o kiti trys pėdsakai - kitų asmenų (t. 1, b. l. 113-117).
2013-04-08 specialisto išvadoje Nr. 16-13 nurodyta, kad ant popieriaus lapo, rasto automobilyje Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) išryškintas ir specialisto išvadoje Nr. 140-(4822)-IS1-4622 nurodytas delno pėdsakas yra paliktas D. T. dešinės rankos delnu (t.1, b. l. 131-135).
D. T. savo parodymus dėl visų veikų ikiteisminio tyrimo metu patvirtino vietoje, kas fiksuota 2013-02-20, 2013-10-18 parodymų patikrinimo vietoje protokoluose (t. 1, b. l. 94-96, 155-157).
Teismas, įvertinęs visumą minėtų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, juos pripažįsta įrodymais. Minėti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis pripažįsta įrodytomis visas kaltinime nurodytas faktines aplinkybes.
Kaltinamieji D. T. ir K. V. pilnai pripažino jiems inkriminuotą pasikėsinimą pagrobti V. B. turtą bei jo turto sugadinimą, jų teiginius patvirtina apklausto nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga. V. B. turtą buvo bandoma pagrobti pro langą įsibrovus į patalpą – gyvenamąjį namą, veika nebuvo baigta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamųjų valios, nes jie dar nespėjus užvaldyti svetimo turto buvo pastebėti kaimyno liudytojo L. D.. Kaltinamieji, kėsindamiesi pagrobti V. B. turtą, veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad nustatyta D. T. ir K. V. veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.
Dėl sugadinto V. B. turto (išdaužtas lango stiklas, sulaužytas lango rėmas) buvo padaryta 1000 Lt žala, tai yra viršijanti 3 MGL dydžių sumą. Įvertinęs byloje surinktus duomenis teismas konstatuoja, kad abu kaltinamieji, siekdami pagrobti svetimą turtą, abipusiu sutarimu ir veikdami kartu pasirinko tiek patekti, tiek ir pasišalinti iš namo pro langą, dėl ko ir buvo sugadintas lango stiklas bei rėmas. Todėl tai, kas konkrečiai iš bendrininkų sugadino minėtą turtą, šiuo atveju esminės reikšmės neturi, nes šią veiką apėmė jų bendra tyčia. D. T. ir K. V., sugadindami svetimą turtą, veikė netiesiogine tyčia. Veika baigta. Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad nustatyta D. T. ir K. V. veika pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
Kaltinamasis D. T. teisiamojo posėdžio metu pilnai pripažino savo kaltę dėl I. U. turto pagrobimo įsibraunant į automobilį ir nors nurodė įvykio neatsimenantis, tačiau patvirtino, kad toks įvykis galėjo būti. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė detalesnius parodymus, kuriais pilnai patvirtino jam inkriminuotas faktines aplinkybes, savo parodymus jis taip pat patvirtino įvykio vietoje. Ant automobilyje rasto popieriaus lapo buvo nustatyti tiek D. T., tiek ir I. U. pirštų atspaudai, tokiu būdu minėtą daiktą, tai yra popieriaus lapą, papildomai susiejant su nagrinėjamu įvykiu. D. T. I. U. turtą pagrobė įsibraudamas į saugyklą, o būtent patekdamas į automobilį išdaužiant jo stiklą. Sugadinto turto (stiklo) vertė neviršija 1 MGL dydžio. Veika baigta. D. T. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad nustatyta D. T. veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. T., atsižvelgia į tai, kad jis padarė du apysunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų nusikaltimą. Viena veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kitos dvi - baigtos. Asmuo, kaip nurodyta aukščiau, veikė tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į pagrobto turto bei sugadinto turto konkrečią vertę, padarytos žalos dydį. Kaltinamojo D. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad pasikėsinimas pagrobti V. B. turtą ir jo turto sugadinimas buvo įvykdyti esant neblaiviam, ką patvirtina tiek pačių kaltinamųjų parodymai, tiek alkotesterių parodymai (t. 1, b. l. 47, 85), kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, šios veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo D. T. asmenybę: jis teistas devynis kartus už tyčinius turtinius nusikaltimus, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Jam ne kartą taikytas tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos. Jis taip pat baustas ir administracine tvarka už įvairius pažeidimus, nuobaudos galiojančios. Tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis nedaro jokių teigiamų išvadų, skirtos bausmės ir nuobaudos savo prevencinės paskirties neatliko. D. T. VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centre negydytas, į narkologijos įskaitą neįrašytas. Tirtas ir gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2003-02-10 iki 20003-03-07, diagnozė: socializuotas elgesio sutrikimas. Pagal 2013-06-20 specialisto išvadą Nr. 89TPK-391 teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (t. 2, b. l. 76, 77, 78, 88). D. T. niekur nedirba, darbo biržoje nėra registruotas (t. 2, b. l. 90, 91). Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, du mažamečius vaikus. Teismas, įvertinęs visumą minėtų reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam parenkant laisvės atėmimo bausmes, nustatant trumpesnį nei vidurkis jų terminą.
Atsižvelgęs į padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą, taip pat į tai, kad pasikėsinimas pagrobti V. B. turtą įsibraunant į patalpą bei V. B. turto sugadinimas buvo įvykdyti veikiant bendra tyčia, beveik tuo pačiu metu, teismas konstatuoja, kad šios veikos padarytos esant idealiai veikų sutapčiai, todėl už jas skirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu bei prie subendrintos bausmės iš dalies pridedant bausmę, skirtą už I. U. turto pagrobimą įsibraunant į saugyklą (BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 5 dalies 1 punktas, 6 dalis).
Taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas bausmė mažintina 1/3.
D. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-02-20, 6:00 val., iki 2013-02-21, 10:45 val. (t. 1, b. l. 87, 97), taip pat nuo 2013-03-25 9.15 val. iki 2013-03-26 (t. 1, b. l. 139, 148), tai yra keturias paras. Taip pat buvo laikinai sulaikytas nuo 2014-06-04 6.30 val. (t. 2, b. l. 147, 148), 2014-03-25, 2014-06-05 teismo nutartimis iki nuosprendžio paskelbimo dienos jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 2, b. l. 138-139, 154-155). Laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.
D. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Įvertinęs teismo 2014-03-25, 2014-06-05 nutartyse skirti suėmimą bei nustatyti jo terminą konstatuotas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į paskirtos bausmės rūšį ir dydį, teismas sprendžia, kad nutartyse konstatuoti suėmimo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę ar pasikeitę, todėl D. T. skirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Skirdamas bausmę K. V. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė apysunkį ir nesunkų turtinius nusikaltimus. Apysunkis nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nesunkus nusikaltimas – baigtas. Asmuo atitinkamai veikė tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į pagrobto turto bei sugadinto turto konkrečią vertę, padarytos žalos dydį. Kaltinamojo K. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veikos buvo įvykdytos esant neblaiviam, ką patvirtina tiek pačių kaltinamųjų parodymai, tiek alkotesterių parodymai (t. 1, b. l. 47, 85), kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, šios veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo K. V. asmenybę: jis neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, nuobaudos galiojančios. K. V. VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centre negydytas, į narkologijos įskaitą neįrašytas. Gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 1999-03-15 iki 1999-04-15, diagnozė: nesocialaus elgesio sutrikimas, enurezė. Pagal 2013-06-20 specialisto išvadą Nr. 89TPK-390 teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (t. 1, b. l. 73, 74, 75, 80). K. V. niekur nedirba, darbo biržoje nėra registruotas (t. 1, b. l. 82, 83), turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas, įvertinęs visumą minėtų reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam parenkant laisvės atėmimo bausmes, nustatant trumpesnį nei vidurkis jų terminą.
Atsižvelgęs į tai, kad pasikėsinimas pagrobti V. B. turtą įsibraunant į patalpą bei V. B. turto sugadinimas buvo įvykdyti veikiant bendra tyčia, beveik tuo pačiu metu, teismas konstatuoja, kad šios veikos padarytos esant idealiai veikų sutapčiai, todėl už jas skirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).
Taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas bausmė mažintina 1/3.
Be to, įvertinęs jau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir skirtos bausmės vykdymą atidėti, nes teismo vertinimu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas taip pat mano esant tikslinga skirti BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktuose numatytas pareigas bei BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
K. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-02-20, 6:00 val., iki 2013-02-21, 10:40 val. (t. 1, b. l. 51, 64). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros) įskaitytinas į paskirtą bausmę tuo atveju, jei bus panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas.
K. V. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nekeistina.
Nukentėjusysis V. B. byloje pareiškė 1000 Lt civilinį ieškinį, o nukentėjusioji I. U. – 630 Lt turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 36, 136). Nurodyti žalos dydžiai yra pagrįsti, atitinka protingumo kriterijus, žala padaryta nusikalstamų veiksmų padarinyje, kaltinamieji su ieškiniais sutinka, todėl jie tenkintini pilnai. Žala nukentėjusiajam V. B. buvo padaryta bendrų D. T. bei K. V. veiksmų pasėkoje, todėl taikytina solidari kaltinamųjų atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).
2014-07-01 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalimi išieškoti iš kaltinamųjų valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios 2014 m. liepos 1 dienai buvo 240 Lt (t. 2, b. l. 163).
Kaltinamųjų gynėjo dalyvavimą procese teismas pripažino būtinu vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Be to, vėliau kaltinamajam D. T. kardomoji priemonė buvo pakeista į suėmimą, kad yra BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas gynėjo dalyvavimo būtinumo pagrindas. Abu kaltinamieji nedirba, jokių duomenų apie gaunamas kokias nors pajamas nėra. Tai leidžia spręsti, kad jų turtinė padėtis yra sunki, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jų nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
D. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti V. B. turto pagrobimą įsibraunant į patalpas) ir skirti 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.
D. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (V. B. turto sugadinimas) ir skirti 3 mėnesius laisvės atėmimo.
D. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (I. U. turto pagrobimas įsibraunant į saugyklą) ir skirti 9 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 2 metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Įskaityti į bausmę D. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-02-20, 6:00 val., iki 2013-02-21, 10:45 val., taip pat nuo 2013-03-25 9.15 val. iki 2013-03-26, tai yra keturias paras, taip pat nuo 2014-06-04, 6.30 val. iki suėmimo taikymo pabaigos.
D. T. skirtos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti iki bausmės vykdymo pradžios.
K. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti V. B. turto pagrobimą įsibraunant į patalpas) ir skirti 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.
K. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (V. B. turto sugadinimas) ir skirti 3 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – 1 metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pirmus 6 mėnesius neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam V. B. padarytą turtinę žalą.
K. V. skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nekeisti iki bausmės vykdymo pradžios.
V. B. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš D. T. ir K. V. solidariai V. B. naudai 1000 Lt turtinei žalai atlyginti.
I. U. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš D. T. I. U. naudai 630 Lt turtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (240 Lt) iš kaltinamųjų nepriteisti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.