- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-672-425/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas (pran.)
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- L.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1521-223/2010 pagal ieškovų G. K. ir G. K. ieškinį atsakovui A. V., tretiesiems asmenims L. V., UAB „Rimkirta“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai G. K. ir G. K. 2010-01-29 su ieškiniu kreipėsi į teismą (b. l. 3-5), prašydami priteisti iš atsakovo A. V. 27 591 Lt žalos atlyginimo, iš kurių ieškovui G. K. - 18 394 Lt, o ieškovei G. K. – 9 197 Lt bei nuo priteistų sumų atitinkami 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 20,8150 ha miško sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2007-07-30 ieškovai pastebėjo medžių kirtimą ir Raguvėlės girininkijoje sužinojo, kad besiribojančiame su jų sklypu kirtimą vykdo atsakovas A. V.. Apie įvykį ieškovai informavo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentą, kuris nustatęs, jog sklypų planuose yra netikslumų, ieškovams nurodė kreiptis į Panevėžio apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrių dėl valdų patikslinimo, o atsakovui rekomendavo laikinai sustabdyti vykdomus kirtimus, tačiau jis to nepadarė. Ieškovų užsakymu 2008-10-16 buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai, kuriuose aiškiai nurodyta, kad atsakovas iškirto 1,0612 ha ieškovų miško.
Panevėžio apskrities viršininkas 2009-03-24 įsakymu patvirtino ieškovų 20,8150 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą. Ieškovai vadovaudamiesi Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento raštu 2009-04-27 (b. l. 24) dėl medienos tūrio dydžio ieškovų miško sklype bei LR Vyriausybės nutarimu Nr. 521 apskaičiavo, kad atsakovas padarė ieškovams 27 591 Lt žalą. Dėl atsakovo veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas nenustačius atsakovo veiksmuose nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių. Ieškovai nurodė, kad jie kreipėsi į atsakovą, kad šis geria valia atlygintų žalą, tačiau atsakovas tai padaryti atsisakė. Kadangi atsakovas neteisėtais veiksmais padarė žalą ieškovams, ši žala yra priteistina iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas A. V. atsiliepime į ieškinį, teismo posėdyje prašė ieškovų ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad civilinei atsakomybei atsirasti turi būti visos sąlygos: neteisėta veika, žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys bei kaltė. Atsakovo nuomone, ieškovai nepateikė argumentų, dėl ko miško kirtimas laikytinas neteisėtu. Atsakovas nurodė, kad mišką kirto pagal 2007-02-27 patvirtintą miškotvarkos projektą, pagal tuometinį savo sklypo planą, įregistruotą viešajame registre ir to plano pagrindu išduotą leidimą kirsti mišką. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jo veiksmuose nebuvo ir kaltės, nes visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovo nuomone, ieškovai nepagrįstai nurodė patyrę žalą, kadangi jiems iškirstoji teritorija atiteko tik 2009-03-24 Panevėžio apskrities viršininko įsakymo pagrindu. Šiuo aktu buvo pakeistos žemės sklypų ribos, o iki tol ieškovai tos miško dalies, kuri buvo iškirsta, nevaldė ir įgijo teises tik 2009-03-24. Taigi tuomet pradėdami valdyti naujai suformuotą žemės sklypą ieškovai dėl 2007m. vykdyto miško kirtimo negalėjo patirti žalos. Kadangi nėra neteisėtų veiksmų ir žalos, nėra ir deliktinės atsakomybės, todėl, atsakovo nuomone, ieškinys turi būti atmestas.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-06-21 ieškinį tenkino pilnai ir priteisė iš atsakovo A. V. 18 394,00 Lt ieškovo G. K. naudai bei 9 197 Lt ieškovės G. K. naudai, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas A. V., vykdydamas miško kirtimą, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, savo teises ir interesus iškėlė aukščiau kitų asmenų interesų. Atsakovas pripažino, kad iškirto mišką ieškovų nurodytoje vietoje, neginčijo padarytos žalos dydžio, todėl šias aplinkybes teismas laikė įrodytomis. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovo ir atsakovo paaiškinimų, bei apklaustų liudytojų teismas nustatė, kad dėl matininkės padarytos klaidos atsakovo žemės sklypo šiaurinės ribos ilgis plane nurodytas 369 metrai vietoj iš tiesų esančių 329 metrų. Kadangi atsakovas, rengdamas miškotvarkos projektą atsižvelgė tik į šiaurinės ribos ilgį, nurodytą jo žemės sklypo plane, bet nepaisė faktiškai esančių miško proskynų, žyminčių sklypų ribas, jis „pratęsė“ savo sklypo ribas 40 metrų į ieškovų žemės sklypo pusę ir realiai atliko kirtimą ieškovų sklype. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra baigęs miškų technikumą ir turi specialių žinių, liečiančių žemės sklypo ribų nustatymą ir planavimą, nurodė, kad jis, iškilus abejonėms dėl sklypo ribų, kaip pakankamai apdairus ir rūpestingas žmogus privalėjo prieš pradėdamas kirtimus pirmiausia įsitikinti ar iš tiesų ruošiasi atlikti kirtimus savo sklype, ar nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Kadangi atsakovas neatsižvelgė į realiai esančius ieškovų miško sklypo riboženklius, o tiesiog atmatavo savo sklypo šiaurinę ribą – 369 metrus ir ėmė kirsti mišką, teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė CK 6.246 str. 1 d. įtvirtintą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir pripažino atsakovo veiksmus neteisėtais bei tenkino ieškovų ieškinį.
Šalies argumentai
Atsakovas-apeliantas A. V. apeliaciniame skunde, (b. l. 109-111), apeliacinės instancijos teisme prašė teismo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-21 sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, grąžinti sumokėtą už apeliacinį skundą žyminį mokestį ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Aapeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, nes teismas neįtraukė į bylą matininkės S. P., kuri rengdama sklypo dokumentus, padarė klaidą, kadangi teismo sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms, nes galimi reikalavimai dėl žalos atlyginimo tokiam asmeniui, kuris padarė žemės sklypų matavimo klaidas. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai konstatavo, kad miškotvarkos projektą rengė atsakovas ir dėl to yra jo kaltė. Atsakovo-apelianto nuomone, teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, nes minėtą projektą rengė ne jis, o IĮ „A. V. firma“. Kadangi teismas sprendė dėl projekto rengėjo veiksmų neįtraukęs tokio asmens į bylą, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliantas-atsakovas pabrėžia, kad teismas netinkamai konstatavo, jog mišką kirto atsakovas, kadangi atsakovas 2007-08-06 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė medieną stačiu mišku UAB „Rimkirta“ (reorganizuota iš R. Ragažinsko įmonės), kuri ir kirto mišką. Atsakovas nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad derinant miškotvarkos projektą Panevėžio rajono aplinkos apsaugos agentūros inspektorius Gintaras Nagrockis pastebėjo, kad žemės sklypo ribos neteisingos ir apie tai informavo patį ieškovą G. K., todėl atsakovas mano, kad projektą suderinęs inspektorius G. Nagrockis turėjo būti apklaustas liudytoju. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas konstatavo, kad reikėjo remtis miške esančiomis proskynomis ir riboženkliais, tačiau byloje nebuvo nustatyta, kada ir kas bei kuo remiantis minėtas proskynas ir riboženklius padarė. Taigi nagrinėjant bylą teismas turėjo remtis rašytiniais nuosavybės teisės įrodymais, viešajame registre registruotu atsakovo žemės sklypo planu, o ne neaiškiomis aplinkybėmis atsiradusiomis miško proskynomis. Apeliantas-atsakovas nesutinka su teismo padaryta išvada, jog atsakovas pripažino mišką kirtęs ieškovo žemės sklype. Iškirsta miško dalis ieškovams perėjo tik 2009-03-24, o 2007 m. kirtimo metu ta miško dalis pagal VĮ Registrų centre registruotą žemės sklypo planą priklausė atsakovui. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti žemės sklypo ribų tikslinimo administraciniais aktais teisėtumą, ar buvo galima ribas tikslinti atsakovui nedalyvaujant, o ne teismo tvarka. Apskrities viršininkas įsakymu negali įsiterpti į įvykusių teisinių faktų pagrindu atsiradusius teisinius santykius ir administraciniu aktu nepagrįstai sumažinti žemės sklypo. Todėl ieškovų žemės sklypo riba patikslinta neteisėtai. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo sprendimu nebuvo panaikintas žemės sklypo planas, nebuvo panaikinti registro duomenys. Nebuvo pripažinti neteisėtais miškotvarkos projektą rengusios įmonės, tą projektą derinusios institucijos veiksmai. Nebuvo pripažinta negaliojančia stačios medienos pirkimo-pardavimo sutartis. Todėl nesant neteisėtų veiksmų, negalėjo kilti ir žala. Taip pat atsakovas pažymi, jog ieškovai tikslinant sklypo ribas galėjo prisiskirti savo sklypui ne iškirstą teritoriją, o kitą laisvą neiškirstą miško dalį.
Atsiliepimas
Ieškovų G. K. ir G. K. atstovo pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 115-117), apeliacinės instancijos teisme prašoma atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-21 sprendimą palikti nepakeistą bei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad matininkė S. P. buvo apklausta byloje, ji nurodė, kad planas atitinka ir atitiko realią padėtį, tik vienoje plano kraštinėje buvo padaryta ilgio užrašymo klaida, kuri nesuteikė teisės atsakovui iškirsti ieškovų miško, o be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu neprašė teismo įtraukti į bylą S. P. Ieškovų atstovas pažymėjo, kad ieškovai teismo prašė priteisti žalos už neteisėtai iškirstą mišką atlyginimą, o dėl miškotvarkos projekto reikalavimas nebuvo pateiktas, todėl teismas ir neįtraukė atsakovo individualios įmonės į bylą. Už iškirstą ieškovų mišką yra atsakingas atsakovas, nesvarbu, ar mišką kirto atsakovas, ar jo pasamdyta bendrovė. Be to UAB „Rimkirta“ buvo įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu. Jeigu atsakovas dėl miško iškirtimo turi pretenzijų šiai bendrovei, tai jau ne nagrinėjamos bylos apimtis. Atsakovas sutiko, kad byla būtų nagrinėjama neatvykus liudytojui Gintarui Nagrockiui neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, todėl apeliacinio skundo motyvas dėl G. Nagrockio neapklausimo yra atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovų atstovas nurodo, kad ieškovų miško sklypas yra kadastriškai atmatuotas, Panevėžio apskrities viršininko įsakymu patvirtintas ir įregistruotas viešajame registre, todėl teismas ir vadovavosi ieškovų miško sklypo planu. Ieškovų sklypas po naujai atliktų kadastrinių matavimų atsakovo miško sklypo atžvilgiu visiškai nepasikeitė, todėl atsakovo argumentai, kad ieškovų miško sklypo ribos buvo nustatytos po iškirtimo ir todėl už miško iškirtimą jis nėra atsakingas, yra nepagrįsti. Atsakovui buvo siūloma pasidaryti jam priklausančio miško sklypo ribų nustatymo planą, tačiau atsakovas vengė tai padaryti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str.1d.4p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl ieškovams G. K. ir G. K. priklausančio 20,8150 ha miško sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1,0612 ha ploto iškirtimo, kurį atliko atsakovas A. V..
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas 2007-08-20 informavo ieškovus ir atsakovą, kad „departamento specialistams permatavus žemės sklypų linijų ilgius natūroje, kadastrinis Nr. 6682/0004:57 ir kadastrinis Nr. 6682/0004:44 paaiškėjo, kad linijų ilgiai natūroje neatitinka linijų ilgių nurodytų žemės sklypų planuose“ (b. l. 14). Žemės tvarkymo departamento Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrius 2007-08-21 informavo ieškovą G. K., kad jam su bendrasavininkais priklausantis miško žemės sklypas kadastrinis Nr. 6682/0004:57 buvo paženklintas 1997-09-26, planas parengtas 1998-01-13. Tuo metu buvo naudojama mažo tikslumo planinė medžiaga bei netikslūs matavimo prietaisai“ (b.l. 16). Atsakovas A. V. pirkimo pardavimo sutartimi 2006-10-12 kartu su R. Ragažinsko įmone įsigijo po 1 / 2 dalį 20,0400 ha žemės sklypo Nr. 6682/0004:44 (b.l.75). Šio sklypo plane nurodyta, kad tarp sklypo ribos taškų 6 ir 7 atstumas – 369 m (b.l. 77). Žemės tvarkymo departamento Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrius 2008-10-20 informavo A. V., kad jam ir R. Ragažinsko įmonei priklausantis žemės sklypas kadastrinis Nr. 6682/0004:44 buvo ženklinamas 1998-06-11, žemės sklypo šiaurinės (6-7) linijos ilgis yra 329 m. Rengiant privatizavimo dokumentus, projekto autorė S. P. padarė klaidą – žemės sklypo Nr.7 plane užrašydama 6 – 7 linijos ilgį 369 m (turėjo būti 329 m). Pastebėjus klaidą, Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrius 2007-10-26 raštu „Dėl miško sklypų ribų Trakiškio kadastro vietovėje“ įpareigojo VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo direktorių nedelsiant nurodytus trūkumus ištaisyti, tai yra parengti naują planą (b.l.79). Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas A. V. organizuodamas medienos kirtimą, iškirto dalį ieškovams priklausančio miško, esančią nuo atsakovui priklausančios sklypo šiaurinės dalies 6 – 7 linijos (b.l.80, 81). Teismo posėdyje apklausta liudytoja S. P. paaiškino, kad ji kaip matininkė atliko atsakovui A. V. priklausančio žemės sklypo planą, tačiau padarė klaidą užrašydama sklypo ribos ilgį 369 m, kuomet iš tikrųjų sklypo ribos ilgis buvo 329 m, nes blogai per telefoną nugirdo sakomus skaičius (b.l. 100). Iš aptartų įrodymų darytina išvada, kad atsakovui A. V. įsigijus žemės sklypą 2006-10-12 bei rengiant Miškotvarkos projektą (b.l.61-73), išduodant A. V. „Leidimą kirsti mišką“ (b.l.74), atsakovui nebuvo žinoma, kad sklypo šiaurinės linijos (6-7) ilgis iš tikro yra 329 m, o ne kaip plane pažymėta 369m, tai yra tikrovėje 40 m trumpesnis. Nežinodamas šios aplinkybės, atsakovas paruošė Miškotvarkos projektą, gavo „Leidimą kirsti mišką“ ir realiai atsakovo veiksmais buvo iškirsta miško sklypo dalis pagal žemės sklypo plane nurodytus sklypo šiaurinės linijos (6-7) 369 m linijos ilgio duomenis. Byloje nėra duomenų, kokiu atstumu pagal planą (b.l. 77) nuo šiaurinės linijos taško 7 link taško 6 atsakovas atliko kirtimus, tai yra nežinoma ar kirtimas nebuvo atliekamas ir už plane pažymėtos 369 m taško. Iš pateiktų įrodymų darytina išvada, kad atsakovo A. V. veiksmai, iškertant ieškovams priklausančio miško dalį, iš dalies buvo sąlygoti sklypo planą sudariusios matininkės S. P. padarytos klaidos, nurodant šiaurinės sklypo linijos ilgį, jį plane padidinant 40 m. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2000 m. birželio 27 d. Nr. VIII-1764 redakcija) 10str.16p. numato, kad matininkas už neteisėtais veiksmais kitiems asmenims padarytą žalą nustatant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis atsako Darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka. Sutiktina su apeliacinio skundo motyvu, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo Nr. 6682/0004:44 planą parengusi matininkė S. P. turėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, kadangi dėl jos veiksmų, parengiant atsakovo sklypui planą buvo padaryta klaida, galėjusi suklaidinti atsakovą A. V. (CPK 47str.) ir turinti įtakos jo kaltei pasekmių atžvilgiu. A. V., atlyginęs padarytą žalą ieškovams dėl miško iškirtimo, turėtų teisę reikšti reikalavimą matininkei dėl žalos atlyginimo. Nurodyto motyvo pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų (matininkės S. P.) teisių ir pareigų, o tai pripažintinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329str.2d.2p), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apelianto A. V. apeliacinės instancijos teismui pateikta 2007-07-07 741,5 kub. m. medienos nenukirstu mišku Pirkimo – pardavimo sutartis nepatvirtina, kad atsakovas iškirstą ieškovams priklausančiame žemės sklype medieną pardavė R. Ragažinsko įmonei, kadangi pateiktoje sutartyje nėra nurodytas byloje esantis atsakovui 2007-07-13 išduotas Leidimas kirsti mišką (serija A Nr. 024437), o nurodyti visai kiti leidimai. Atsakovas A. V. pripažįsta, kad jam priklausančiame sklype Nr. 6682/0004:44 iškirstą medieną jis pardavė, gavo tam tikro dydžio pajamas. Nagrinėjant bylą iš naujo ir nustačius, kad atsakovas iškirto ne jam priklausančiame žemės sklype buvusią medieną, atsakovui atsirastų tam tikros pareigos medienos savininkų ieškovų atžvilgiu.
Negalima pripažinti teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas, rengdamas miškotvarkos projektą atsižvelgė tik į šiaurinės ribos ilgį, nurodytą jo žemės sklypo plane, bet nepaisė faktiškai esančių miško proskynų, žyminčių sklypų ribas, kad jis „pratęsė“ savo sklypo ribas 40 metrų į ieškovų žemės sklypo pusę, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo vietoje realiai buvo miško proskynos, žyminčios sklypų ribas, kuriomis atsakovas privalėjo vadovautis. Vertinant atsakovo veiksmus vidutiniškai apdairaus ir rūpestingos asmens standartu, atsakovui didesnis pagrindas buvo jo turimas žemės sklypo planas, kuriame sklypo šiaurinės linijos (6-7) ilgis nurodytas 369m, o ne miško proskynos, jeigu tokios buvo padarytos.
Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2003 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 3D-2/7 patvirtintose Žemės reformos žemėtvarkos projektų valstybinės ekspertizės organizavimo ir atlikimo taisyklėse numatyta, jog žemės reformos žemėtvarkos projektų valstybinę ekspertizę organizuoja Tarnyba (2 punktas). Žemėtvarkos projektų valstybinė ekspertizė, Tarnybai nusprendus, atliekama šiais atvejais: pagal asmenų skundus; pagal apskričių viršininkų siūlymus; pagal teisėsaugos institucijų prašymus; pagal valstybinės kontrolės funkcijas vykdančių institucijų prašymus (6-6.4 punktais). Žemėtvarkos projektų valstybinės ekspertizės metu tikrinami juridinių asmenų parengti žemėtvarkos projektų dokumentai, planinė medžiaga, žemės tvarkymo bylos bei jų atitikimas žemės reformą reglamentuojantiems teisės aktams, apskričių viršininkų įsakymams (8 punktas).
Nagrinėjamos bylos atveju, įvertinant susidariusią situaciją, svarstytinas klausimas įtraukimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus duoti išvadai dėl sklypų kadastrinis Nr. 6682/0004:57 ir kadastrinis Nr. 6682/0004:44 tarpusavio ribų (CPK 49str.2d.).
Aptartais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu dėl padaryto procesinio pažeidimo, neįtraukiant į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu matininko, atlikusio atsakovui priklausančio ginčo žemės sklypo planą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima pripažinti teistu ir pagrįstu (CPK 263 str.1d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtu punktu,
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti niš naujo.