Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-01-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-2-337/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-08
Bylos Nr.
1A-2-337/2018
Teisminio proceso Nr.
01-1-10275-17
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas, Donatas Jatužis, Pranas Šimkus
Nuteistasis
A. Z.
Nukentėjusysis
D. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-2-337/2018Teisminio proceso Nr. 01-1-10275-17Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 8 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš E. V. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Prano Šimkaus, Donato Jatužio,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant:prokurorei Linai Šimonienei,gynėjui advokatui A. C.,nuteistajam A. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 286 str. ir jam paskirta bausmė - 20 MGL dydžio (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) bauda. Į paskirtą bausmę teismas įskaitė A. Z. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-03-02 iki 2017-03-04 (dvi dienos) ir A. Z. paskyrė galutinę bausmę - 16 MGL (šešių šimtų dviejų eurų ir 56 ct) dydžio baudą.

Teismas tenkino nukentėjusiojo D. B. civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir D. B. naudai iš A. Z. priteisė 400 Eur.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. nuteistas už tai, kad jis pasipriešino policijos pareigūnams, atliekantiems viešojo administravimo funkcijas, tai yra jis 2017-03-02, apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini) patruliams D. B. ir K. M. užtikrinant viešąją tvarką, vartojo necenzūrinius žodžius šių pareigūnų atžvilgiu, po ko nepakluso pareigūnų reikalavimui nutraukti neteisėtus veiksmus ir, vengdamas sulaikymo, tyčia vieną kartą spyrė vyr. patruliui D. B. į dešinę koją ir vieną kartą į kairę koją bei keturis kartus kumščiais smogė D. B. į veido sritį, tačiau vyr. patrulis D. B. šiuos smūgius blokavo rankomis. Nustatyta, kad A. Z. tokias veiksmais padarė vyr. patruliui D. B. dešinės rankos III piršto, kairės rankos III piršto ir nykščio-delnakaulio srities nubrozdinimus, kairės blauzdos kraujosruvą taip nukentėjusiajam D. B. nežymiai sutrikdė sveikatą ir pasipriešino tarnybines pareigas vykdžiusiam valstybės tarnautojui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Z. prašo pakeisti skundžiamą Utenos rajono apylinkės teismo 2017-03-15 nuosprendį. Apeliantas, kaip galima suprasti iš skundo turinio, nesutinka su veikos kvalifikavimu, prašo teismo jį išteisinti. Pažymi, kad yra labai sąžiningas, patikimas ir atsakingas žmogus.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos tinkamai išanalizavęs pagrįstai A. Z. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 str. Esminių BPK pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus nenustatyta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde.

Nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde ginčija atliktą įrodymų vertinimą ir nesutinka su teismo išvadomis dėl jo kaltės. Apeliantas teigia, jog jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis, melagingais policijos pareigūnų parodymais.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20str.). Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 str. 5 d., kurioje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo. Proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne pagal proceso dalyvių išdėstytą poziciją savaime BPK normų nepažeidžia, nes esminis įstatymo reikalavimas yra tai, kad teismo sprendimas būtų argumentuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Patikrinus skundžiamą teismo sprendimą konstatuotina, kad apylinkės teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų, o apeliacinio skundo argumentai dėl padarytų BPK 20 str. pažeidimų neatitinka teismo priimto nuosprendžio turinio, yra deklaratyvūs, išreiškia tik apelianto nesutikimą su teismo motyvuotomis išvadomis, todėl teiginių dėl BPK pažeidimų nepagrindžia. Teismo išvados dėl A. Z. kaltės grindžiamos ne prielaidomis ir spėliojimais, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o surinktų ir teismo posėdyje objektyviai, išsamiai ir nešališkai ištirtų bylos įrodymų visuma. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus (apelianto, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialisto išvadą ir kitą rašytinę bylos medžiagą), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 str. 1 d., išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas apie tai, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia apelianto kaltę, taip pat motyvuotai paneigė A. Z. versiją, kad jis grumtynių metu netyčia galėjo užkliudyti pareigūną ir taip nežymiai sutrikdyti jo sveikatą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl A. Z. kaltės, su jomis visiškai sutinka ir bylos įrodymų bei teismo argumentų iš naujo nebekartoja.

Pagal BK 286 str. atsako tas, kas pavartodamas ar grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais - jis turi būti padaromas pavartojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį pavartoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti smurtą arba grasina tuoj pat jį pavartoti. BK 286 str. prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas gali būti tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas, apipylimas cheminėmis medžiagomis ir pan. BK 286 str. numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra svarbu nustatyti, ar kaltininkas suvokia, kad jis, pavartodamas ar grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

Kolegijos vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes A. Z. veiksmuose nustatyti visi būtini jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str., požymiai. Atvykus policijos pareigūnams A. Z. jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, sulaikomas policijos pareigūnų tyčia nevykdė jų teisėtų reikalavimų bei pasipriešino policijos pareigūnui, o būtent du kartus spyrė pareigūnui D. B. į kojas bei keturis kartus smogė jam į veido sritį, nors pareigūnas šiuos smūgius ir blokavo. Taip savo veiksmais A. Z. padarė sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius D. B. sveikatą. Šios apeliantui inkriminuotos aplinkybės įrodytos policijos pareigūnų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada apie D. B. padarytus sužalojimus, jų pobūdį, mechanizmą, lokalizaciją, nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą ir kitais bylos įrodymais, kurių turinys nuosprendyje išsamiai atskleistas, išdėstyti išsamūs, aiškūs ir logiški motyvai, kodėl teismas šiais įrodymais tiki, jais remiasi ir grindžia savo išvadas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nenustatė pagrindo netikėti policijos pareigūnų D. B. bei K. M. parodymais, todėl jais rėmėsi grįsdamas apelianto kaltę. Tokio pagrindo neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas. Policijos pareigūnai nuo pat pradžių nuosekliai liudijo tai, ką šioje konfliktinėje situacijoje, kurioje viskas vyko labai greitai, patys matė ir darė, jų parodymai papildo vieni kitus ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Pareigūnų su nuteistuoju D. B. nesieja jokie tarpusavio santykiai, anksčiau tarp jų jokių konfliktų nebuvo, todėl melagingai apkalbėti apeliantą nebūtos nusikalstamos veikos padarymu jie jokio pagrindo neturėjo. Nukentėjusiojo D. B. bei liudytojo K. M. parodymus apie A. Z. veiksmus iš esmės patvirtino ir nuteistojo brolis R. Z., kuris nurodė, kad atvykus iškviestiems policijos pareigūnams brolis A. Z. keikė juos necenzūriniais žodžiais, priešinosi jiems, o šiems bandant uždėti antrankius mojavo rankomis, į automobilį nesėdo (99 b. l.) Nagrinėjamoje byloje besąlygiškai įrodyta apelianto tyčia sutrukdyti policijos pareigūnams atlikti savo pareigas, nepaklusti jų teisėtiems reikalavimams, kryptingas fizinio smurto pavartojimas, aiškus jo suvokimas, kad jis taip priešinasi policijos pareigūnui ir noras taip veikti, tai yra A. Z. veikė tiesiogine tyčia ir jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 286 str.

Pirmos instancijos teismas tenkino byloje pareikštą nukentėjusiojo D. B. civilinį ieškinį ir iš nuteistojo A. Z. nukentėjusiojo naudai priteisė 400 ( keturis) šimtus Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam žemesnės instancijos teismo sprendimui. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių kad nukentėjusysis D. B. dėl tyčinių nuteistojo A. Z. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. nuostatą suprantama kaip fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d., taigi teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, turi atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Išanalizavus skundžiamą teismo sprendimą matyti, kad teismas atsižvelgė į nukentėjusiajam V. R. sukeltus padarinius – patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, jo pobūdį ir dėl to nukentėjusiojo patirtus nepatogumus. Be to, teismas įvertino ir kitas CK 6.250 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Konstatuotina, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis (400 Eur) pirmosios instancijos teismo nustatytas vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, išlaikant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyrą ir nėra pernelyg didelis.

Remiantis aukščiau išdėstytu, tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Kartu pastebėtina, kad nagrinėjant nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismo 2017-05-22 nutartimi buvo nuspręsta nuteistajam paskirti stacionarinę teismo ekspertizę, kurią teismas pavedė atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams. Ekspertizės atlikimo laikotarpiui A. Z. buvo atiduotas į ekspertizės įstaigą. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto (130-133 b. l. ) - matyti, jog A. Z. ekspertizės įstaigoje išbuvo nuo 2017-08-28 iki 2017-09-26 (įskaitytinai). BPK 141 str. numato, kad buvimo ekspertizės įstaigoje laikas įskaitomas į suėmimo laiką. BK 66 str. 1 d. nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant <...> dviejų MGL dydžio baudai. Taigi, A. Z. įskaičius jo buvimo ekspertizės įstaigoje laiką – 30 dienų – į jam paskirtos bausmės laiką, vieną dieną prilyginus 2 MGL dydžio baudai (viso 60 MGL), konstatuotina, kad nuteistasis A. Z. jam skirtą 20 MGL dydžio baudą yra atlikęs.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 141 str. 1 d., BK 65 str. 1 d. 2 p. a) papunkčiu bei 66 str. į nuteistajam A. Z. paskirtą bausmę įskaityti ekspertizės įstaigoje išbūtą laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d., tai yra 30 (trisdešimt) dienų, vieną ekspertizės įstaigoje išbūtą dieną prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai ir A. Z. laikyti atlikusiu jam Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę - 20 MGL dydžio baudą.

Teisėjai Evaldas VanagasDonatas JatužisPranas Šimkus