Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-377-386/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-02-13
Bylos Nr.: eI-377-386/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-01593-2018-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Nidos turtas“
Atsakovas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamo Klaipėdos departamento, Nacionaliniam
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Studija 33“
Advokatai: Saulius Tamošaitis

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-377-386/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01593-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 17.2; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 13 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Vidos Stonkuvienės,

sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nidos turtas“ atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui,

atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovams Almantui Mureikai, Linui Ališauskui, Ramūnui Bartkui,

atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamo Klaipėdos departamento, atstovei Almai Mikutytei,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Studija 33“ atstovui Mariui Šeškauskui,

2018 m. sausio 16 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nidos turtas“ skundą atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Studija 33“ dėl išvadų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nidos turtas“ (toliau – ir pareiškėja) teismo prašo:

1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Architektūros ir miesto planavimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2018 m. rugpjūčio 22 d. išvadą „nepritarta“ su pastabomis Nr. 1 ir Nr. 2 (toliau – ir Skyriaus sprendimas);

2) panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Klaipėdos departamento (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 10 d. išvadą „nepritarta“ su pastaba Nr. 1 (toliau – ir Departamento sprendimas);

3) įpareigoti Administraciją išduoti pareiškėjai UAB „Nidos turtas“ statybą leidžiantį dokumentą pagal statinio projektą Nr. 140228 rekonstruoti statinį, esantį (duomenys neskelbtini), arba įpareigoti atsakovus iš naujo atlikti projekto derinimo procedūras ir išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pastato adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai bei priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį individualų administracinį sprendimą.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad pavedė UAB „Studija 33“ parengti sporto paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini) projektą (toliau – ir Projektas) bei atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su statybą leidžiančio dokumento gavimu. Teigia, kad Skyriaus sprendimu atsisakyta derinti Projektą, nurodant pastabas: 1) nesivadovauta specialiaisiais architektūros reikalavimais, projekto sudėtyje nerasta duomenų apie projektinių pasiūlymų viešinimą keičiant paskirtį; STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“; 2) nesivadovauta Klaipėdos miesto bendrojo plano, pirmojo priedo 7.14 ir 7.15 sprendinių punktais; patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110. Nurodo, kad Departamento sprendimu atsisakyta derinti Projektą, nurodant pastabą: nenurodytas atstumas ir jo atitiktis Nutarimo 68 punktui nuo planuojamos 13 vietų automobilių stovėjimo aikštelės iki projektuojamo sporto paskirties pastato bei atitiktis detaliojo plano korektūrai. Mano, kad šių projektą derinančių subjektų veiksmai yra neteisėti, projektą nepagrįstai vilkinama derinti ir nepagrįstai neišduodamas statybą leidžiantis dokumentas.

Teigia, kad Skyriaus pastaba Nr. 1 yra nemotyvuota ir neapgrįsta, kadangi nėra aišku,, kokia teisės norma yra pažeidžiama, be to, Projektas nenumato stadiono statybos ir paskirties keitimo į tokį objektą, todėl reikalavimas duomenų apie viešinimo procedūrą yra akivaizdžiai neteisėtas, nes neatitinka Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkto ir priedo Nr. 4 7.14 punkto nuostatų, galiojusių pirminio prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo dieną – 2018 m. balandžio 25 d.

Nurodo, kad Skyriaus pastaba Nr. 2 taip pat yra nepagrįsta, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 4 straipsnio 5 dalimi, 14 straipsnio 5 dalimi nagrinėjamu atveju teritorijai galioja Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 173 patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir jo koregavimas, patvirtintas Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. AD1-3082, kuriuose nėra reikalavimo vadovautis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano pirmo priedo 7.14 ir 7.15 sprendinių punktais, kai rengiami techniniai projektai įgyvendinant detaliojo plano sprendinius. Be to, teigia, kad Architektų sąjunga vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatomis, į Projektą derinančių subjektų komisijos sudėtį nėra ir neturi būti įtraukta.

Nurodo, kad Skyriaus pastabos derinant Projektą pirmą kartą – 2018 m. birželio 28 d. nebuvo pateiktos, todėl jos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalies bei STR 1.05.01:2017 19 punkto prasme laikytinos naujomis ir nepagrįstomis. Teigia, kad naujas pastabas įrašė Skyriaus vyr. specialistas, kuris nebuvo informuotas apie ankstesnes pastabas ir prieš tai nedalyvavo Projekto derinime, be to, jis nėra atestuotas architektas, todėl mano, kad derinant Projektą naujos pastabos buvo pateiktos ne pagal kompetenciją. Nurodo, kad anksčiau jau kilo ginčas dėl Skyriaus atsisakymo derinti pareiškėjos pateiktą detalaus plano koregavimą, pateikiant vis naujas pastabas ir taip vilkinant planavimo procesą, todėl mano, kad pareiškėjai yra tendencingai kenkiama, sudarant formalias kliūtis projektų įgyvendinimui, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje numatytą gero administravimo principą. Teigia, kad dėl to kenčia pareiškėjos geras vardas, reputacija, daroma žala tiek jos neturtiniams, tiek ir turtiniams interesams bei savivaldos institucijos prestižui.

Nurodo, kad Departamento pastaba yra identiška pateiktai jau anksčiau derinant Projektą. Teigia, kad nėra nurodytas teisės aktas, kuriuo remiantis nustatomos pareigos nuo planuojamo statinio iki projektuojamo sporto paskirties pastato nurodyti privalomus atstumus, todėl tai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams ir šiame įstatyme įtvirtinto gero administravimo principui. Paaiškina, kad Projektu neprojektuojamas joks gamybinis objektas, o tik kiemo aikštelė (Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punktas), todėl jos atstumas niekaip neribojamas. Nurodo, kad toks reikalavimas nenumatytas ir projektų rengimą reglamentuojančiame statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Teigia, jog tai jau buvo paaiškinta anksčiau šalinant Projekto trūkumus, todėl laikytina, kad pastaba turi biurokratizmo požymių.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog Projekto tikrinimui pateikimo data yra 2018 m. rugpjūčio 1 d., kadangi prašyme nurodyta, kad Projektas buvo taisytas, pakeistas pagal pateiktas pastabas. Tuo pagrindu Skyrius teikė projektą tikrinti pakartotinai. Paaiškina, kad teiginys, jog buvo pateiktos naujos pastabos, nėra teisingas, nes pateikta 2018 birželio 28 d. pastaba buvo pakartota 2018 m. rugpjūčio 22 d. pastabose, t. y. neįvykdyta rekomendacija nepriklausomam ekspertiniam architektūros vertinimui pagal 2014 m. balandžio 1 d. išduotų Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. AR13-101 9, 10 punktus, kurie yra privalomi vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano pirmojo priedo sprendinių 7.14 ir 7.15 punktais. Teigia, jog teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalusis plano koregavimas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. AD1-3082 negali prieštarauti Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams.

Nurodo, kad Projektas yra garažų pastatų rekonstravimo į sporto paskirties pastatą ir jo aiškinamojo rašto 11 puslapyje 3 sklypo plano sprendiniuose teigiama, kad griaunami konkretūs 3 garažai, tačiau išnagrinėjus prie Projekto pridėtą 2017 m. gruodžio 14 d. statinio statybos skaičiuojamosios kainos dalinės ekspertizės aktą Nr. 1/2 matosi, kad šių statinių jau nėra, todėl laikytina, kad projektuojamas statinys yra naujas ir naujos architektūros. Paaiškina, jog pagal statybos techninį reglamentą STR 1.02.08:2004 „Valstybės tarnautojų, vykdančių savivaldybių vyriausiųjų architektų pareigybių funkcijas ir viešojo administravimo institucijų valstybės tarnautojų, atliekančių teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, atestavimo tvarkos aprašas bei specialieji kvalifikaciniai reikalavimai“ atestavimas nebevykdomas nuo 2010 m. spalio 1 d. ir jis nebeprivalomas, o funkcijos vykdomos vadovaujantis pareiginiais nuostatais.

Atsakovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamas Klaipėdos departamento, atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad Departamentas Projektui nepritarė du kartus, o nepritarimo motyvai surašyti 2018 m. birželio 26 d. ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. statinio projektavimo dokumentų tikrinimo pažymose. Nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. pažymos tikrinimo išvadoje nurodyta, kad Projektas neatitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų, nes Projekte nenurodyta atitiktis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Sąlygos), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, 68 punkto reikalavimui – nenurodytas atstumas nuo planuojamos 13 vietų automobilių stovėjimo aikštelės iki projektuojamo sporto paskirties pastato bei atitiktis detaliojo plano korektūrai. Paaiškina, jog teisės aktuose nėra išaiškinta, kas yra kiemo aikštelė ir automobilių stovėjimo aikštelė ir kuo jos skiriasi, todėl, jeigu kiemo aikštelėje yra laikomi automobiliai, tai aplinkos oro tarša, triukšmas bus toks pat kaip nuo automobilių stovėjimo aikštelėje laikomų tokio paties skaičiaus automobilių. Pažymi, kad rekonstruojamame pastate yra projektuojamos ne tik sporto paskirties patalpos, bet ir gyvenamieji butai, o vieno buto gyvenamųjų patalpų langai yra priešais automobilių stovėjimo aikštelę. Teigia, kad Projekte pateikti duomenys, jog kiekvienoje buto gyvenamoje patalpoje bus numatytas bent vienas langas arba orlaidė, atidaromi į išorės erdvę, o virtuvėse, miegamuosiuose virš langų papildomai įrengiamos oro padavimo ir ištraukimo orlaidės. Nurodo, kad Projekte nebuvo pateikta informacija apie aplinkos oro taršą ir triukšmą dėl planuojamų automobilių stovėjimo vietų, galimą šios taršos įtaką gyvenamosioms patalpoms. Atsižvelgiant į tai, mano, jog turi būti išlaikomi Sąlygų 68 punktu reglamentuojami atstumai iki gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų langų.

Paaiškina, kad, vadovaujantis sugriežtintomis fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis nuostatomis, įsigaliojusiomis 2018 m. gegužės 25 d., į informacinę sistemą „Infostatyba“ nekeliamos Statinio projektavimo dokumentų tikrinimo pažymos. Teigia, kad pažymose skiltyse „Tikrinti pateiktų dokumentų aprašymas ir įvertinimas“ buvo pateiktas Sąlygų trumpinys – „Nutarimas“, kuris kartu su nepritarimo motyvais buvo perkeltas į pažymų skiltį „Tikrinimo išvada“ bei į informacinę sistemą „Infostatyba“. Pažymi, kad Departamento 2018 m. birželio 26 d. pažymos nepritarimo motyvuose taip pat buvo nurodytas minėto dokumento trumpinys, tačiau pareiškėjai ir Projekto rengėjui, rengusiam bei papildžiusiam Projektą pagal Departamento pastabas, tuomet nekilo klausimų ir abejonių dėl šio trumpinio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Studija 33“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Šalies argumentai

Pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai skundą palaikė ir prašė tenkinti jį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovai teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimus į pareiškėjos skundą ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepimuose nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2018 m. rugpjūčio 10 d. ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimų nepritarti Garažų pastatų rekonstravimo į sporto paskirties pastatą projektui (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja UAB „Nidos turtas“ taip pat prašo įpareigoti Administraciją išduoti pareiškėjai UAB „Nidos turtas“ statybą leidžiantį dokumentą pagal statinio projektą Nr. 140228 rekonstruoti statinį, esantį (duomenys neskelbtini), arba įpareigoti atsakovus iš naujo atlikti projekto derinimo procedūras ir išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pastato adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai bei priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį individualų administracinį sprendimą.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pateikta UAB „Studija 33“ parengto Garažų pastatų rekonstravimo į sporto paskirties pastatą projekto (duomenys neskelbtini) Nr. 140228 byla, laida – 0, išleidimo data – 2018 m. balandis. Pagal šią Projekto bylą matyti, kad Projekto užsakovas – UAB „Nidos turtas“, statinys – sporto paskirties pastas, statinio kategorija – neypatingas statinys, statinio projekto etapas – techninis darbo projektas. Skundžiami sprendimai priimti nagrinėjant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal Projektą.

Visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.) nurodyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti), prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.

Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras reglamentuoja Statybos įstatymo 27 straipsnis, o detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) (STR 1.05.01:2017, 1 punktas).

Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus, ar nepateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį) nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui.

STR 1.05.01:2017 13 punkte (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 16 d.) nurodyta, kad nuotoliniu būdu pateiktas prašymas užregistruojamas automatiškai ir tą pačią dieną apie tai per IS „Infostatyba“ informuojamas jo pateikėjas. Tiesiogiai pateiktą prašymą savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja, nurodydamas prašymo priėmimo datą ir suteikdamas registracijos numerį. Užregistravus prašymą, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo, išskyrus 33 punkte nurodytu atveju (kai gautas prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį ar rekonstruoti statinį, suprojektuotą įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą), patikrina: 1) ar statinio projektas pasirašytas (patvirtintas) elektroniniais statinio projekto vadovo ir statinio projekto dalių vadovų parašais; jei nėra visų būtinų elektroninių parašų, apie tai prašymo pateikėjas informuojamas per IS „Infostatyba“; 2) ar pateikti visi privalomi dokumentai; jei jų trūksta, prašymas IS „Infostatyba“ pažymimas kaip nepriimtas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo pasinaudojant IS „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui; 3) ar dokumentai suformuoti pagal reglamento 11 punkto reikalavimus; jei dokumentai suformuoti ne pagal reikalavimus, apie tai prašymo pateikėjas informuojamas per IS „Infostatyba“; 4) ar prašyme nurodytas statytojas turi teisę būti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus (išskyrus reglamento 4 priede nurodytas išimtis); jei ne, prašymas IS „Infostatyba“ pažymimas kaip nepriimtas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo pasinaudojant IS „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui; 5) ar gauta Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodytos informacijos; jei tokios informacijos yra ir prašyme nurodyti ne su savavališkos statybos padarinių šalinimu susiję statybos darbai (statiniai), prašymo pateikėjas apie tai, kad jo prašymas dėl šios priežasties nepriimamas per ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo informuojamas per IS „Infostatyba“; 6) ar prašyme nurodyti naujai statomų pastatų rodikliai (nurodyti STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 5 priedo II skyriaus 1–10 punktuose); 7) ar projektuojamas statinys atitinka nurodytą statinio paskirtį ir tipą; jei neatitinka, prašymo pateikėjas apie tai, kad jo prašymas dėl šios priežasties nepriimamas per ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo informuojamas per IS „Infostatyba“; 8) ar pateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą; jei tokia informacija nepateikta, prašymas IS „Infostatyba“ pažymimas kaip nepriimtas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo pasinaudojant IS „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui; 9) ar nėra požymių, kad prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikęs asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį jau atliktus savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas ir tai nenurodyta prašyme. Laikoma, kad tokie požymiai yra, kai yra duomenų (su prašymu išduoti leidimą pateiktoje dokumentacijoje, viešai prieinamuose žemėlapiuose, ortofotografijose, vietovių fotografijose („Street View“) ar iš kitų duomenų šaltinių), kad statinys ar jo dalys, kurių statybai prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, galimai jau yra pastatyti.

Pirmą kartą prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal Projektą buvo kreiptasi 2018 m. balandžio 25 d. (prašymo reg. Nr. SRA-100-180425-10236). Šis prašymas 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu atmestas, nurodant pastabas: 1) nėra rašytinio besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimo (susitarimo) pagal STR „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 3 punkto numatant sprendinius pietinėje sklypo dalyje ant sklypo ribos; 2) IS Infostatybos rodiklių lentelėje nesuvesta, kad yra savavališka statyba; 3) neteisingai nurodyti statinių statybos adresai; 4) neteisingai sumokėta valstybinė rinkliava už savavališkos statybos įteisinimą; neįvertintas PVM mokestis. Dėl šių pastabų ir aplinkybių byloje ginčo nekyla.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 9-11 dalyse nurodytos statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrinančios institucijos. STR 1.05.01:2017 14 punkte nurodyta, kad jei įvykdyti šio reglamento 13.1–13.8 papunkčiuose nurodyti reikalavimai ir nenustatyta 13.9 papunktyje nurodytų požymių, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ prašymą pažymi kaip priimtą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo priėmimo joje paskelbia Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 ar 10 dalyje nurodytus subjektus, jų įgaliotus padalinius, kurie privalo pagal šio reglamento 5 priede nurodytą kompetenciją patikrinti statinio projekto atitiktį Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams.

Antrą kartą prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal Projektą buvo kreiptasi 2018 m. birželio 7 d. (prašymo reg. Nr. SRA-100-180607-14542). Nagrinėjant šį prašymą Skyrius 2018 m. birželio 28 d. sprendimu nepritarė Projektui, nurodydamas pastabas: 1) Projektas parengtas nesivadovaujant 2014 m. balandžio 1 d. išduotų Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. AR13-101 9, 10 punktų reikalavimais; 2) neparuošti fasadų spalvinių sprendimų variantai; atitikimą patvirtintiems teritorinio planavimo dokumentams statinio architektas turi nurodyti sklypo brėžinyje; pateikti architektūros elementų kompleksinį sprendimą ir detalizacijas, numatant sprendiniuose vizualinės informacijos elementus arba iškabas; 3) neįvykdyta rekomendacija nepriklausomam ekspertiniam architektūros vertinimui. Nagrinėjant šį prašymą Departamentas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu nepritarė Projektui, nurodydamas 6 pastabas. Departamento pastaba Nr. 5 – nenurodytas atstumas ir jo atitiktis Nutarimo 68 punktui nuo planuojamos 13 vietų automobilių stovėjimo aikštelės iki projektuojamo sporto paskirties pastato bei atitiktis DP korektūrai. Dėl kitų tuomet nurodytų Departamento pastabų byloje ginčas nekyla.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 11 punkte nurodyta, kad statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti, be kita ko, pateikiamas statinio projekto pakeitimų pagal gautus motyvuotus nepritarimo statinio projektui argumentus aprašymas (pakartotinio prašymo teikimo atveju).

UAB „Studija 33“ 2018 m. liepos 27 d. rašte Nr. M/N-18/03 „Dėl Garažų pastatų rekonstravimo į sporto paskirties pastatą projektas (duomenys neskelbtini) pastabų“ dėl Skyriaus pastabų nurodė, kad: 1) projektuojamas kitos paskirties pastatas nei buvo 2014 m. balandžio 1 d. gauti Specialieji architektūros reikalavimai; kadangi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą Specialieji architektūros reikalavimai neprivalomi, todėl nebuvo gauti nauji Specialieji architektūros reikalavimai, o senaisiais reikalavimais negalima vadovautis; 2) sklypo plano brėžinys papildytas pagrindiniais sklypo dalies užstatymo rodiklių - užstatymo tankumo, intensyvumo, aukščio atitikimu teritorijų planavimo dokumentui; projektuojamas kitos paskirties pastatas nei buvo 2014 m. balandžio 1 d. gauti Specialieji architektūros reikalavimai; kadangi pagal Statybos įstatymą Specialieji architektūros reikalavimai neprivalomi, todėl nebuvo gauti nauji Specialieji architektūros reikalavimai, o senaisiais reikalavimais negalima vadovautis; 3) projektuojamas kitos paskirties pastatas nei buvo 2014 m. balandžio 1 d. gauti Specialieji architektūros reikalavimai; kadangi pagal Statybos įstatymą Specialieji architektūros reikalavimai neprivalomi, todėl nebuvo gauti nauji Specialieji architektūros reikalavimai, o senaisiais reikalavimais negalima vadovautis; pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymą 4 straipsnio 5 punktą – žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentais (tai yra detaliuoju planu, o ne bendruoju planu); detaliajame plane nėra numatyta projektų svarstyti ekspertų tarybai; projektuojamas pastatas nėra nauja statyba, o yra esamų pastatų rekonstrukcija. Tame pačiame rašte dėl Departamento pastabos Nr. 5 nurodyta, kad: patikslintas stovėjimo vietų skaičius; pritaikius miesto centrinei daliai taikomą koeficientą 0.75 (13*0.75=9,75) gauname 10 stovėjimo vietų; stovėjimo vietos išdėstomos kiemo aikštelėje; automobilių stovėjimo aikštelė sklype neprojektuojama, projektuojama kiemo aikštelė (pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ ) tai yra priskiriama kitiems inžineriniams statiniams; kadangi projektuojama kiemo aikštelė, atstumas iki langų neribojamas (Aiškinamasis raštas, 3.8 punktas).

Trečią kartą prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal Projektą buvo kreiptasi 2018 m. rugpjūčio 1 d. (prašymo reg. Nr. SRA-100-180801-20412). Ginčo, jog prieš tai ar kartu su šiuo prašymu buvo pateiktas UAB „Studija 33“ 2018 m. liepos 27 d. raštas Nr. M/N-18/03 „Dėl Garažų pastatų rekonstravimo į sporto paskirties pastatą projektas (duomenys neskelbtini) pastabų“ byloje nėra. Šioje byloje skundžiami sprendimai priimti nagrinėjant būtent šį 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, reg. Nr. SRA-100-180801-20412, pagal Projektą.

Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimus); <...> sąvokos (formuluotės), susijusios su konstitucinių žmogaus teisių įgyvendinimu, jų ribojimu, turi būti itin aiškios, apibrėžtos ir suprantamos (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimą).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai administracinio akto turiniui, kad jame būtų nurodomi administracinio akto priėmimo motyvai, turi tiek materialinį, tiek ir procesinį aspektą, t. y. šie reikalavimai susiję su asmens teise į teisminę gynybą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog proceso požiūriu nemotyvuotas administracinis aktas, kuris daro neigiamą poveikį pareiškėjo teisėms ar interesams, negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja pareiškėjo teises skųsti tokį aktą, apsunkina tokio akto teisminę kontrolę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3830-858/2016, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) nurodyta, kad gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ informuojamas, nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas); šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas.

STR 1.05.01:2017 16 punkte nurodyta, kad statinio projektą tikrinantis asmuo ne vėliau kaip iki Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje nurodyto statinio projekto patikrinimo termino pabaigos IS „Infostatyba“ paskelbia pritarimą ar nepritarimą statinio projektui; nepritarus statinio projektui, IS „Infostatyba“ paskelbiami motyvai nurodant konkrečius Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus; prašymo pateikėjas informaciją apie kiekvieną nepritarimą statinio projektui ir jo motyvus gauna per IS „Infostatyba“ iškart po jo paskelbimo IS „Infostatyba“.

STR 1.05.01:2017 19 punkte nurodyta, kad: jei per statinio projekto patikrinimo terminą statinio projektui nepritarė nors vienas iš privalėjusių jį patikrinti subjektų, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pažymi IS „Infostatyba“ tik tuo atveju, jei nepritaręs statinio projektui subjektas IS „Infostatyba“ nurodė savo nepritarimo motyvus; nepateikus nepritarimo statinio projektui motyvų arba kilus abejonių dėl šių motyvų pagrįstumo, taip pat kilus abejonių dėl pritarimo statinio projektui pagrįstumo, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, savo iniciatyva arba statytojo ar jo įgalioto asmens, statinio projektą tikrinančių ar kitų asmenų prašymu turi teisę ne ilgesniam kaip 8 darbo dienų terminui sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą (tai pažymėdamas IS „Infostatyba“) ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros sustabdymo organizuoti suinteresuotų šalių (statinio projektui nepritarusių ar galbūt nepagrįstai pritarusių subjektų, statybos valstybinės priežiūros institucijos atstovo, prašymo pateikėjo ir kitų) pasitarimą, kad išsiaiškintų kilusius neaiškumus; neišsprendus klausimo dėl galbūt nepagrįsto nepritarimo statinio projektui arba dėl galbūt nepagrįsto pritarimo, savivaldybės administracija raštu kreipiasi į subjektą (padalinį) tikrinti statinio projektus įgaliojusią instituciją, prašydama patvirtinti pagrįstais arba pripažinti nepagrįstais nepritarimo statinio projektui motyvus ar patvirtinti pagrįstu pritarimą statinio projektui arba pripažinti, kad pritarta statinio projektui nepagrįstai pateikiant motyvus; institucija atsakymą privalo pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas; jei institucija raštu patvirtina nepritarimo statinio projektui motyvus pagrįstais, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas; jei institucija nepritarimo statinio projektui motyvus pripažįsta nepagrįstais ar patvirtina, kad statinio projektui pritarta pagrįstai, statybą leidžiantis dokumentas išduodamas, o rašto kopija paskelbiama IS „Infostatyba“. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad: pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūros atliekamos vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalies nuostatomis; tikrinant statinio projektą pagal antrą kartą pakartotinai pateiktą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektą tikrinančio subjekto nepritarimas statinio projektui laikomas nepagrįstu, jei tokio nepritarimo motyvu nurodomos naujos, po ankstesnių patikrinimų nepateiktos, pastabos, išskyrus atvejus, kai pagal ankstesnes pastabas pakeisti statinio projekto sprendiniai turi įtakos statinio projektui pritarusių institucijų ar subjektų statinio projekto patikrinimo išvadai.

Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, galima daryti išvadą, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomos tiek konkrečios faktinės aplinkybės, tiek ir aiškus akto priėmimo teisinis pagrindas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2457-1062/2018). Atsižvelgiant į minėtas statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad atsisakyme išduoti šį dokumentą taip pat turi būti nurodomos tiek konkrečios faktinės aplinkybės, tiek ir aiškus atsisakymo teisinis pagrindas.

Dėl skyriaus sprendimo

Nagrinėjant trečią kartą pateiktą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal Projektą skundžiamu 2018 m. rugpjūčio 22 d. Skyriaus sprendimu nepritarta Projektui, nurodant pastabas: 1) nesivadovauta specialiaisiais architektūros reikalavimais, projekto sudėtyje nerasta duomenų apie projektinių pasiūlymų viešinimą keičiant paskirtį; STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“; 2) nesivadovauta Klaipėdos miesto bendrojo plano, pirmojo priedo 7.14 ir 7.15 sprendinių punktais; patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110.

Iš skundžiamo Skyriaus spendimo pastabų Nr. 1 neaišku, kokių specialiųjų architektūros reikalavimų neatitinka Projektas – ar ankstesnio patikrinimo metu nurodytų 2014 m. balandžio 1 d. išduotų Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. AR13-101 9, 10 punktų nuostatų ar kokių nors kitų. Kita vertus, Skyriaus pastabose Nr. 1 nieko nepasisakyta dėl UAB „Studija 33“ 2018 m. liepos 27 d. rašte Nr. M/N-18/03 „Dėl Garažų pastatų rekonstravimo į sporto paskirties pastatą projektas (duomenys neskelbtini) pastabų“ nurodytų argumentų, kad projektuojamas kitos paskirties pastatas nei buvo gauti 2014 m. balandžio 1 d. specialieji architektūros reikalavimai bei kad nauji specialieji architektūros reikalavimai pagal Statybos įstatymą neprivalomi ir nebuvo gauti, o senaisiais reikalavimais negalima vadovautis. Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas patvirtino, kad ginčo pastatui nagrinėjamu atveju specialieji architektūros reikalavimai nėra privalomi ir nebuvo išduoti (posėdžio garso įrašo 40-41 min.). Minėta, jog Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis specialiaisiais reikalavimais, jeigu jie buvo gauti. Jei, vis dėl to 2014 m. balandžio 1 d. išduoti Specialieji architektūros reikalavimai Nr. AR13-101 nagrinėjamu atveju yra aktualūs ir jais privaloma vadovautis, tai tokia pastaba ir turėtų būti nurodyta, pagrindžiant ją konkrečiomis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis. Jei nagrinėjamu atveju yra prievolė gauti naujus specialiuosius architektūros reikalavimus, tai tokia pastaba taip pat turėtų būti nurodyta, pagrindžiant ją konkrečiomis aplinkybėmis ir teisės normomis. Šiuo atveju argumentas nepagrįstas jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis. Pažymėtina ir tai, kad į bylą nebuvo pateikti 2014 m. balandžio 1 d. išduoti Specialieji architektūros reikalavimai Nr. AR13-101, todėl neaišku ką apskritai šių reikalavimų 9, 10 punktai nustatė.

Skyriaus pastabose Nr. 1 taip pat nenurodyta, kokiomis teisės normomis vadovaujantis ir kokių konkrečiai duomenų apie projektinių pasiūlymų viešinimą turi būti Projekto sudėtyje. Skyriaus pastabose Nr. 1 tik bendrai paminėtas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir STR 1.04.04:2017) 1 punkte nurodyta, kad šis reglamentas nustato: 1) statinio projekto (statybos projekto, rekonstravimo projekto, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto, kapitalinio remonto projekto, paprastojo remonto projekto, supaprastinto statybos projekto, supaprastinto rekonstravimo projekto, kapitalinio remonto aprašo, paprastojo remonto aprašo, griovimo projekto, griovimo aprašo, pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projekto) rengimo tvarką; 2) projekto sudedamąsias dalis; 3) projekto ir tipinio statinio projekto tvirtinimo tvarką; 4) visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašą (nurodant paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus, tvarką; 5) statinio projekto vadovo (toliau – projekto vadovas) ir statinio projekto dalies vadovo (toliau – projekto dalies vadovas) funkcijas; 6) projekto ar atskirų jo dalių ekspertizės privalomus atvejus; 7) statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką; 8) sąnaudų kiekių žiniaraščių sudarymo bendruosius reikalavimus. STR 1.04.04:2017 privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Taigi matyti, jog šio teisės akto reguliavimo apimtis yra plati, todėl nagrinėjamu atveju ypač svarbu nurodyti tiek konkrečias teisės aktų nuostatas, tiek konkrečias faktines aplinkybes.

Visuomenės informavimą apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus reglamentuoja STR 1.04.04:2017 VIII skyrius. Kaip minėta, pirmą kartą prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal Projektą buvo kreiptasi 2018 m. balandžio 25 d., o vėliau buvo šalinami trūkumai, todėl taikytina ginčui aktuali STR 1.04.04:2017 redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 31 d. iki 2018 m. liepos 12 d. Šios reglamento redakcijos 60 punkte, be kita ko, nurodyta, kad statytojas (statytojo raštu įgaliotas asmuo) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus teikia, kai numato rengti statinio projektą: reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies; Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais. Nustatyta, kad šis reikalavimas taikomas rengiant naujų statinių ir rekonstruojamų statinių ar statinių dalių projektinius pasiūlymus, taip pat statinių ar jų dalių paskirties keitimo projektinius pasiūlymus.

Ginčui aktualios STR 1.04.04:2017 redakcijos 4 priedo „Visuomenei svarbių statinių (jų dalių sąrašas)“ 7.14 eilutėje nurodyti sporto pastatai: stadionai, o 11 eilutėje – sporto inžineriniai statiniai: sporto aikštynai. Kitų sporto paskirties pastatų ar statinių šiame priede nenurodoma. Pažymėtina, kad Projekto byloje nėra duomenų apie projektuojamus stadioną ar sporto aikštyną. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju yra STR 1.04.04:2017 4 priede nurodytas visuomenei svarbus statinys ar jo dalis.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatyti atvejai, kai statoma žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, krašto apsaugos tikslams skirtoje teritorijoje, kai statomi ypatingi inžineriniai statiniai, atsinaujinančių išteklių energetikos objektai, kai statoma miestų ir miestelių teritorijose, kuriose galioja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės valdos projektai bei atvejai, kai planuojamai ūkinei veiklai vykdyti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą rengti neprivaloma, o įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais atvejais šiai veiklai vykdyti turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Bylos duomenimis ginčo teritorijoje galioja Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 173 patvirtintas Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas) bei Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. AD1-3082 buvo patvirtintas Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 173, nustatytų teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo reikalavimų – statybos zonos, statybos ribos, automobilių stovėjimo vietų išdėstymo ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principų koregavimas žemės sklype (duomenys neskelbtini), techninio projekto rengimo metu, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo kokybei, nekeičiant privalomųjų teritorijų tvarkymo ir naudojimo rėžimo reikalavimų (toliau – ir Koregavimas). Ginčo teritorija nepatenka į skirtą krašto apsaugos tikslams, ginčo pastatas nepriskirtinas ypatingiems inžineriniams statiniams, atsinaujinančių išteklių energetikos objektams. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamas atvejis yra nustatytas Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje.

Skundžiamo Skyriaus sprendimo pastabose Nr. 2 nurodytos konkrečios teisės aktų normos – Klaipėdos miesto bendrojo plano, pirmojo priedo 7.14 ir 7.15 sprendinių punktai. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) tekstinių sprendinių 7.14 punkte nurodyta planuojant naujas statybas Klaipėdos senamiestyje, Klaipėdos miesto istorinėje dalyje ir kitose kultūros paveldo teritorijose, išsaugoti istorinį urbanistinį audinį ir charakteringą erdvinę struktūrą, paryškinant paveldo objektų savybių savitumą, dominavimą naujos architektūros atžvilgiu ir nustatyta, kad naujos architektūros siluetas, tūriai, užstatymo linijos, kompozicija, masės, mastelis ir fasadų medžiagos turi būti suderintos su tradicinėmis, sudaryti pusiausvyrą su kontekstu, jam nepakenkiant, nesumažinant bendro naudojimo erdvių. Šių sprendinių 7.15 punkte nurodyta, kad planuojant kultūros paveldo teritorijose statyti naujos architektūros pastatus, jų projektai ir maketai su gretimybių tūriais turi būti svarstomi Architektų sąjungoje.

Skyriaus pastabose Nr. 2 nieko nepasisakyta dėl UAB „Studija 33“ 2018 m. liepos 27 d. rašte Nr. M/N-18/03 „Dėl Garažų pastatų rekonstravimo į sporto paskirties pastatą projektas (duomenys neskelbtini) pastabų“ nurodytų argumentų, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymą 4 straipsnio 5 punktą – žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentais (tai yra detaliuoju planu, o ne bendruoju planu); detaliajame plane nėra numatyta projektų svarstyti ekspertų tarybai; projektuojamas pastatas nėra nauja statyba, o yra esamų pastatų rekonstrukcija.

Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo iki 2018 m. spalio 31 d.) nustatyta, jog žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais. Šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas, be to, detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Kaip minėta, ginčo teritorijoje galioja Detalusis planas, jo Koregavimas (žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai) bei Bendrasis planas (aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas). Taigi, Skyriaus pastabose turėtų būti nurodyta, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu vadovaujamasi būtent Bendrojo plano sprendiniais.

Kita vertus, Skyriaus pastabose Nr. 2 nenurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis, konstatuota, kad Projekto sprendiniais yra pažeisti Bendrojo plano tekstinių sprendinių 7.14 punkto reikalavimai. Be to, nepagrįsta išvada, kad nagrinėjamu atveju planuojamas naujos architektūros naujas pastatas, kaip tai numato šių sprendinių 7.14 ir 7.15 punktai. Pažymėtina, kad Projekto Aiškinamojo rašto 1.6 punkte vadovaujantis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nurodyta statinio statybos rūšis yra rekonstravimas. Jei nagrinėjamu atveju yra parengtas naujos statybos projektas, o ne rekonstrukcijos, būtent tai ir tūrėtų būti nurodyta pastabose, pagrindžiant tai konkrečiomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.

Kaip minėta, į bylą nebuvo pateikti 2014 m. balandžio 1 d. išduoti Specialieji architektūros reikalavimai Nr. AR13-101, todėl nėra galimybės nustatyti, ar Projekto trečio tikrinimo 2018 m. rugpjūčio 22 d. metu Skyriaus pateiktos pastabos yra tos pačios, kaip ir pateiktos Projekto antro tikrinimo metu 2018 m. birželio 28 d. Atsižvelgiant į tai, teismas plačiau neanalizuoja ir nepasisako dėl pareiškėjos nurodytų argumentų, kad skundžiamo Skyriaus sprendimo pastabos laikytinos naujomis ir nepagrįstomis Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalies bei STR 1.05.01:2017 19 punkto prasme.

Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 4 straipsnyje nustatyta architektų veikla, o 8 straipsnyje – atestuotų architektų veikla. Šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyti savivaldybių vyriausiųjų architektų kvalifikaciniai reikalavimai ir kompetencija. STR 1.05.01:2017 15 punkte nurodyta, jog paskelbus statinio projektą privalančius patikrinti subjektus, per IS „Infostatyba“ kiekvienam subjektui automatiškai el. paštu siunčiamas pranešimas apie prievolę patikrinti statinio projektą; gavęs šį pranešimą, subjektas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas paskelbia IS „Infostatyba“, kas konkrečiai tikrins šį statinio projektą. Institucijų, įskaitant savivaldybės administraciją, įgaliotiems valstybės tarnautojams tikrinantiems statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams teisės aktais nenustatytas kvalifikacinis reikalavimas būti atestuotu architektu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentas, jog vyr. specialistas įrašęs skundžiamo Skyriaus sprendimo pastabas nėra atestuotas architektas (neturi architekto atestato), todėl jam teisės aktų nustatyta tvarka negali būti pavesta atlikti statinių projektų derinimo funkciją ir kad antrą kartą derinant projektą naujos pastabos buvo pateiktos ne pagal kompetenciją, atmestini kaip nepagrįsti.

Konstatuojama, jog skundžiamas Skyriaus sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalies (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), STR 1.05.01:2017 16 punkto reikalavimų, kadangi yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skundžiamas Skyriaus sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Panaikinus skundžiamą Skyriaus sprendimą, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu, tenkintinas ir pareiškėjos išvestinis reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus. Kadangi tikrinant statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems teisės aktų reikalavimams būtina nustatyti visumą teisinių ir faktinių aplinkybių, atsakovė Administracija įpareigotina priimti ne konkretų sprendimą, o iš naujo patikrinti 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą (prašymo reg. Nr. SRA-100-180801-20412) pateikto Projekto sprendinių atitiktį nustatytiems teisės aktų reikalavimams.

Dėl Departamento sprendimo

Nagrinėjant trečią prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal Projektą skundžiamu 2018 m. rugpjūčio 10 d. Departamento sprendimu nepritarta Projektui, nurodant pastabą: nenurodytas atstumas ir jo atitiktis Nutarimo 68 punktui nuo planuojamos 13 vietų automobilių stovėjimo aikštelės iki projektuojamo sporto paskirties pastato bei atitiktis detaliojo plano korektūrai. Pažymėtina, jog analogiška Departamento pastaba buvo nurodyta ir Projekto antro tikrinimo metu 2018 m. birželio 26 d. Kadangi pirmą kartą pateikus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą Projektas nebuvo priimtas tikrinimui, Departamentas pagal kompetenciją Projektą tikrino tik du kartus.

Byloje pateiktoje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. birželio (nepilnai nurodyta data) statinio projektavimo dokumentų tikrinimo pažymoje (3-11 14.6.1 E)BSV- (nepilnai nurodytas numeris) (NVSC atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodyta, jog tai 2018 m. birželio 26 d. pažyma Nr. (3-11 14.6.1E)BSV-15744) dėl ginčijamos pastabos nurodyta, kad: prie pastato projektuojamame kieme numatoma 13 automobilių stovėjimo vietų; DP korektūroje buvo pateikti duomenys, kad automobilių stovėjimo vietos prie planuojamo pastato bus numatytos techninio projekto metu, išlaikant teisės aktais normuojamus atstumus; tačiau Projekte nenurodytas atstumas ir jo atitiktis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 68 punktui nuo planuojamos 13 vietų automobilių stovėjimo aikštelės iki projektuojamo sporto paskirties pastato bei atitiktis DP korektūrai.

Minėta, kad UAB „Studija 33“ 2018 m. liepos 27 d. raštu Nr. M/N-18/03 „Dėl Garažų pastatų rekonstravimo į sporto paskirties pastatą projektas (duomenys neskelbtini) pastabų“ dėl šios Departamento pastabos nurodė, kad: patikslintas stovėjimo vietų skaičius; pritaikius miesto centrinei daliai taikomą koeficientą 0.75 (13*0.75=9,75) gauname 10 stovėjimo vietų; stovėjimo vietos išdėstomos kiemo aikštelėje; automobilių stovėjimo aikštelė sklype neprojektuojama, projektuojama kiemo aikštelė (pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ ) tai yra priskiriama kitiems inžineriniams statiniams; kadangi projektuojama kiemo aikštelė, atstumas iki langų neribojamas (Aiškinamasis raštas, 3.8 punktas).

Byloje pateiktoje NVSC 2018 m. rugpjūčio (nepilnai nurodyta data) statinio projektavimo dokumentų tikrinimo pažymoje (3-11 14.6.1 E)BSV- (nepilnai nurodytas numeris) (NVSC atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodyta, jog tai 2018 m. rugpjūčio 10 d. pažyma Nr. (3-11 14.6.1E)BSV-19641) dėl ginčijamos pastabos nurodyta, kad: 5 pastaba nepilnai atsakyta; Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. AD1-3082 patvirtintame „Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 173, nustatytų teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo reikalavimų – statybos zonos, statybos ribos, automobilių stovėjimo vietų išdėstymo ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principų koregavime žemės sklype (duomenys neskelbtini), techninio projekto rengimo metu buvo pateikti duomenys, kad automobilių stovėjimo vietos prie planuojamo pastato bus numatytos techninio projekto metu, išlaikant teisės aktais normuojamus atstumus; projekte nenurodytas atstumas ir jo atitiktis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 68 punkto nuo planuojamos 13 vietų automobilių stovėjimo aikštelės iki projektuojamo sporto paskirties pastato bei atitiktis DP korektūrai.

Šiose pažymose pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ trumpinys – Nutarimas. Byloje nėra ginčo, kad šios pažymos nagrinėjant prašymus išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal Projektą nebuvo paskelbtos. Konstatuojama, kad skundžiamas Departamento sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalies (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), STR 1.05.01:2017 16 punkto reikalavimų, kadangi nenurodytos konkrečios teisės aktų normos.

Tačiau iš UAB „Studija 33“ 2018 m. liepos 27 d. rašto Nr. M/N-18/03 „Dėl Garažų pastatų rekonstravimo į sporto paskirties pastatą projektas (duomenys neskelbtini) pastabų“ matyti, jog ginčijamą pastabą pateiktus pirmą kartą, dėl nagrinėjamu atveju taikomo teisės akto klausimų nekilo. Taip pat matyti, jog analogišką pastabą pateikus antrą kartą pareiškėja efektyviai realizavo teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, t. y. kreipėsi į teismą. Teismas konstatuoja, kad skundžiamo Departamento sprendimo adresatui turėjo būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Atsižvelgiant į tai, trūkumas, jog nebuvo nurodytas pilnas Sąlygų pavadinimas ir nutarimas, kuriuo jos patvirtintos, nelaikytinas esminiu, sukliudžiusiu suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Koregavimo brėžinio sprendiniuose Nr. 5 nurodyta, kad automobilių stovėjimo vietos sklype (duomenys neskelbtini) projektuojamos techninio projekto rengimo metu teisės aktų nustatyta tvarka. Projekto Aiškinamojo rašto 3.5 punkte nurodyta, kad sklype, be kita ko, įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės. Projekto Aiškinamojo rašto 3.8 punkte nurodyta, kad: automobilių stovėjimo aikštelė sklype neprojektuojama; projektuojama kiemo aikštelė (pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“) tai yra priskiriama kitiems inžineriniams statiniams; projektuojama kiemo aikštelė, atstumas iki langų neribojamas. Pagal Projekto pagrindinių sklypo tvarkymo brėžinį (Projekto bylos lapas 109) matyti, jog aikštelėje prie ginčo pastato numatoma 13 automobilių stovėjimo vietų.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punktu kiemo aikštelės priskiriamos kitos paskirties inžineriniams statiniams, t. y. kitiems inžineriniams statiniams, neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-83 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.08:2005 „Automobilių saugyklų projektavimas“ 6.1 punkte nurodyta, kad automobilių saugykla – atvira, aptverta ir/ar neaptverta, dengta ar nedengta aikštelė; atviras ar uždaras antžeminis, požeminis ir kitoks statinys; gyvenamajame name ar kitos paskirties statinyje specialiai įrengtos erdvės (įvairių tipų) automobiliams (motociklams, dviračiams) laikinai ar nuolat saugoti (laikyti). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 68 punktas nustatyti atstumai nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų. Teismo vertinimu, Projekte numatyta aiškią funkciją ir apibrėžtą naudojimą turinti atvira antžeminė aikštelė automobiliams laikinai ar nuolat laikyti, todėl šiuo aspektu ji nepriskirtina kiemo aikštelėms ir jai taikytinas Sąlygų 68 punktas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos skundo dalis dėl Departamento sprendimo panaikinimo ir išvestinio reikalavimo įpareigoti NVSC atlikti veiksmus atmestina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nidos turtas“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. išvadą, kuria nepritarta 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą (reg. Nr. SRA-100-180801-20412) pateiktam statinio projektui.

Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo patikrinti 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą (reg. Nr. SRA-100-180801-20412) pateikto statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems teisės aktų reikalavimams.

Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjos Laimutė JokubauskaitėEglė KiaurakytėVida Stonkuvienė