Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. M.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. L. ir S. L. pareiškimą dėl vaiko – T. K. – įvaikinimo, institucija, teikianti išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Institucijos, teikiančios išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VTAT) išvadoje nurodoma, kad nėra Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų kliūčių Lietuvos Respublikos piliečiams K. L. ir S. L. įvaikinti be tėvų globos likusį T. K., nes įvaikinimas geriausiai atitiktų vaiko interesus – augti šeimoje, gauti tinkamą priežiūrą ir gyvenimo sąlygas, reikalingas normaliam jos fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. VTAT palaiko pareiškėjų pareiškime pareikštus reikalavimus pilna apimtimi – kad nepilnametis T. K., šiuo metu globojamas šeimoje, būtų įvaikintas K. L. ir S. L., pakeičiant T. K. pavardę iš „K.“ į „L.“ bei pripažįstant pareiškėją K. L. įvaikinamo vaiko motina, pareiškėją S. L. įvaikinamo vaiko tėvu, o įvaikinamąją – pareiškėjų sūnumi (dokumento Nr. DOK-22486). Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė A. M. teismo posėdžio metu palaikė VTAT nuomonę, išdėstytą jų pateiktoje išvadoje, prašė pareiškėjų pareiškimą tenkinti visa apimtimi (2020 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 23 sek. – 7 min. 48 sek., 10 min. 28 sek. – 10 min. 34 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Teismas, išklausęs pareiškėjų ir jų atstovo paaiškinimus, institucijos, teikiančios išvadą, – VTAT atstovo nuomonę (2020 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 40 sek. – 2 min. 28 sek., 2 min. 58 sek. – 3 min. 54 sek., 8 min. 20 sek. – 10 min. 23 sek., 4 min. 23 sek. – 7 min. 48 sek.), ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus (dokumentų Nr. CBP-3427 ir Nr. DOK-22486), nustatė, kad:

4.1. T. K. yra gimęs (duomenys neskelbtini). Jam dabar 5 metai. Jos motina – S. S., gim. (duomenys neskelbtini), o tėvas – R. K., gim. (duomenys neskelbtini). T. K. brolių ir seserų neturi.

4.2. T. K. tėvai piktnaudžiavo alkoholiu, neužtikrino sūnui tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų, todėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. DV-1007 likusiam be tėvų globos T. K. nuo 2016 m. spalio 25 d. buvo nustatyta laikinoji globa, globėju skiriant (duomenys neskelbtini) apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namus. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. DV-972 T. K. globėja nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. buvo paskirta A. S.. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. DV-366 T. K. globėjais nuo 2018 m. kovo 23 d. buvo paskirti K. L. ir S. L.. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-882-652/2018 buvo laikinai apribota S. S. motinos valdžia ir R. K. tėvo valdžia nepilnamečio T. K. atžvilgiu. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5389-652/2018 nepilnamečiui T. K. nustatyta nuolatinė globa, nuolatiniais globėjais skiriant K. L. ir S. L., nepilnamečio gyvenamąją vietą nustatant globėjų K. L. ir S. L. šeimoje. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3231-319/2019 buvo neterminuotai apribota S. S. motinos valdžia ir R. K. tėvo valdžia nepilnamečio T. K. atžvilgiu.

4.3. T. K. 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo įrašytas į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą (Nr. 1168, kodas 09211). T. K. 2020 m. gegužės 7 d. medicininiame pažymėjime Nr. 425 nurodytos diagnozės Z00.1 (įprastinis vaiko sveikatos ištyrimas), L20.8 (kitas optinis dermatitas) ir J30.4 (alerginis rinitas, nepatikslintas). Duomenų apie giminaičius, kurie galėtų pasirūpinti vaiku – nėra.

4.4. Pareiškėjai K. L., gim. (duomenys neskelbtini), (39 metų amžiaus) ir S. L., gim. (duomenys neskelbtini), (42 metų amžiaus) yra susituokę nuo 2007 m. rugpjūčio 4 d. K. L. ir S. L. šeima 2017 m. gruodžio 19 d. įrašyta į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąrašą (šeimai suteiktas kodas – 01086). (duomenys neskelbtini) rajono švietimo pagalbos tarnybos 2018 m. kovo 8 d. pateiktoje išvadoje Nr. 12.1 nurodyta, kad K. L. ir S. L. yra pasiruošę tapti globėjais (rūpintojais), įtėviais. Pareiškėja K. L. verčiasi individualia veikla, pareiškėjas S. L. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. K. L. vidutinės mėnesinės pajamos siekia apie 800 Eur, S. L. vidutinės mėnesinės pajamos yra apie 500,00 Eur. Pareiškėjai K. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 9 d. medicininiame pažymėjime Nr. 000067 nenurodyta, kad pareiškėja K. L. yra sveika. 2020 m. kovo 9 d. medicininiame pažymėjime Nr. 000066 nurodytos S. L. diagnozės – lėtinės ligos I10, E78.0. Pareiškėjai neteisti, administracine tvarka nebausti.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.209 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad įvaikinti galima tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikinamų vaikų apskaitą (sąrašą) ir kurie yra ne jaunesni kaip trijų mėnesių amžiaus: T. K. į įvaikinamų vaikų apskaitą (sąrašą) yra įrašytas, jis šiuo metu yra 5 metų amžiaus.

6. CK 3.209 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įvaikinti išskiriant seseris ir brolius leidžiama tik išimtiniais atvejais, kai negalima užtikrinti seserų ir brolių gyvenimo kartu dėl jų sveikatos arba kai dėl įvairių aplinkybių seserys ir broliai jau buvo išskirti ir nėra galimybių užtikrinti jų gyvenimo kartu. T. K. brolių ir seserų neturi.

7. Pagal CK 3.212 straipsnio 1 dalį įvaikinimui būtinas tėvų rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo, išskyrus CK 3.214 straipsnyje nurodytas išimtis, kai nereikalaujama įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo, o būtent jeigu: tėvai yra nežinomi ar mirę; tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia; tėvai paskelbti mirusiais. Byloje nėra duomenų, kad S. S. ar R. K. tėvų valdžios apribojimas sūnaus T. K. atžvilgiu būtų panaikintas arba jie būtų kreipęsi į teismą dėl jo panaikinimo, todėl jų rašytinis sutikimas nagrinėjamu atveju nereikalingas.

8. Duomenų apie giminaičius, kurie galėtų pasirūpinti vaiku – nėra, VTAT išvadoje yra nurodyta, kad iki 2020 m. liepos 9 d. VTAT nėra gavusi kitų asmenų prašymų įvaikinti be tėvų globos likusį T. K.. T. K. 2020 m. gegužės 7 d. medicininiame pažymėjime Nr. 425 nurodytos diagnozės nesudaro kliūčių būti įvaikintam.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad T. K. atitinka visus CK įvaikinamam vaikui keliamus reikalavimus.

10. CK 3.210 straipsnyje nustatyti reikalavimai asmenims, norintiems įsivaikinti vaiką. Šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nustatyta, kad, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus, susituokę asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti, įtraukti į asmenų, norinčių įsivaikinti vaiką, apskaitą. Šiuos reikalavimus pareiškėjai atitinka: jie yra susituokę, darbingo amžiaus, įtraukti į į asmenų, norinčių įsivaikinti vaiką, apskaitą, kompetentinga įstaiga – (duomenys neskelbtini) rajono švietimo pagalbos tarnyba, yra nurodžiusi, kad pareiškėjai yra pasirengę įvaikinti globotinį T. K..

11. CK 3.211 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamo vaiko turi būti ne mažesnis kaip aštuoniolika metų. K. L. yra 39 metai, S. L. – 42 metai, T. K. – 5 metai, todėl K. L. ir S. L. atitinka įstatymo nustatyto amžiaus skirtumo tarp įvaikintojo ir įvaikinamo vaiko reikalavimus.

12. CK 3.210 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog įvaikintojai negali būti asmenys, teismo pripažinti neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjams K. L. ir S. L. būtų apribota tėvų valdžia, kad vaikas (ai) būtų nuo jų atskirtas (i), arba jie būtų nušalinta nuo vaiko (ų) globėjo pareigų. Kaip minėta, pareiškėjai neteisti ir administracine tvarka nebausti.

13. Pareiškėja K. L. yra sveika, o pareiškėjas S. L. neserga ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96 „Dėl medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašo patvirtinimo“.

14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjų finansinė padėtis stabili, o pajamos pakankamos įvaikintam vaikui išlaikyti, nepilnamečiui T. K. sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, jos atitinka nepilnamečio poreikius, namuose užtikrinta saugi ir sveika aplinka vaikui augti ir tobulėti.

15. Pareiškėja nurodo, jog jie pageidauja įvaikinti T. K., kadangi nuo 2018 m. kovo 23 d. vaikas auga jų šeimoje, tarp vaiko ir jų yra užsimezgęs emocinis ryšys, savo vaikų bei kitų globotinių neturi.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvadą, jog Lietuvos Respublikos piliečiai K. L. ir S. L. atitinka CK įvaikintojams keliamus reikalavimus, jie turi tinkamas sąlygas ir yra deramai pasirengę įvaikinti T. K.. Nei juridinių, nei medicininių ar kitokių kliūčių įvaikinti T. K. pareiškėjams teismas nenustatė (CK 3.217 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai jau daugiau kaip 2 metai T. K. atžvilgiu faktiškai vykdo tėvų teises ir pareigas, T. K. pareiškėjus vadina tėvais. Teismas sprendžia, kad T. K. įvaikinimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus, kadangi galimybės T. K. grįžti į biologinę šeimą nėra, giminaičių, norinčių ir galinčių globoti T. K., taip pat nėra. Pareiškėjams įvaikinus T. K., šiam bus užtikrinta teisė augti šeimoje, gauti tinkamą auklėjimą bei priežiūrą, išsilavinimą. Todėl vaiko interesais pareiškėjų prašymas dėl T. K. įvaikinimo tenkintinas, pareiškėjai pripažintini T. K. tėvais, o šis – jų sūnumi.

17. Pareiškėjams išaiškintinos įvaikinimo teisinės pasekmės: įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos (įskaitant tėvų pareigą išlaikyti vaiką) ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę (CK 3.227 straipsnio 1 dalis). Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (CK 3.227 straipsnio 2 dalis).

18. Pagal CK 3.228 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 487 straipsnio 3 dalį įvaikintam vaikui gali būti suteikiama įtėvių pavardė, o kiti vaiko individualybę išsaugantys duomenys: vardas, gimimo vieta ir gimimo data, paliekami nepakeisti. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, pareiškėjų prašymas dėl įvaikinamo vaiko pavardės pakeitimo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 487, 260, 270, 283 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. L. ir S. L. pareiškimą tenkinti.

Leisti K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įvaikinti T. K., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pripažinti pareiškėjus K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), T. K., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvais, o T. K. – jų sūnumi.

Pakeisti T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę iš „K.“ į „L.“.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis šį teismo sprendimą išsiųsti (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų įvaikinimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmus.