- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-09
- Bylos Nr.
- e2S-1978-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01579-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- N. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-7415-819/2016 pagal ieškovo bankrutuojančios VšĮ „Vlado projektai“ ieškinį atsakovui N. S. dėl skolos priteisimo, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios VšĮ „Vlado projektai“ ieškinį atsakovui N. S. dėl skolos priteisimo, 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį patenkino visiškai.
Šalies argumentai
2016 m. gegužės 25 d. atsakovas teismui pateikė prašymą dėl taikos sutarties sudarymo, kuriame prašė patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė, atsisakė tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.
Teismas, susipažinęs su teismui pateiktos 2016 m. gegužės 25 d. taikos sutarties turiniu, nustatė, kad taikos sutarties 5 punktu šalys susitarė, jog ši taikos sutartis gali būti teismo tvirtinama tik ieškovui gavus kreditorių pritarimą. 2016 m. birželio 10 d. teisme gautas 2016 m. birželio 8 d. likviduojamos dėl bankroto VšĮ „Vlado projektai“ kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 2, iš kurio matyti, kad ieškovo kreditoriai vienbalsiai nepritarė atsakovo pateiktos taikos sutarties sudarymui Vilniaus miesto apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-7415-819/2016. Kadangi šalių susitarimu ieškovo kreditorių pritarimas yra būtina taikos sutarties tvirtinimo sąlyga, byloje esant pateiktiems įrodymams apie kreditorių nepritarimą šios taikos sutarties tvirtinimui, teismas sprendė, kad teismui pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (CK 6.156 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas N. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš naujo – patvirtinti taikos sutartį, išbraukiant penktą punktą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas atsisakė tvirtinti taikos sutartį nenustatęs nė vieno iš CPK 42 straipsnyje nurodytų atsisakymo tvirtinti taikos sutartį pagrindų – prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui. Teismas apskritai nenagrinėjo taikos sutarties atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui.
2. Taikos sutarties sudarymas ar jos tvirtinimas nepatenka į bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimo kompetenciją. Administratoriaus veiksmai kreipiantis į kreditorių susirinkimą dėl pritarimo taikos sutarčiai yra akivaizdžiai pertekliniai, nes Įmonių bankroto įstatymas pačiam administratoriui suteikė įgalinimus sudaryti taikos sutartis. Tuo tarpu nekompetentingo organo kreditorių susirinkimo sprendimas nepritarti taikos sutarčiai neturi jokios teisinės reikšmės.
3. Taikos sutarties 5 punktas nustato niekines ir CPK neatitinkančias sąlygas, tuo tarpu taikos sutartis gali galioti ir be minėto punkto. CPK nenumato šalių teisės susitarti dėl teismo įgalinimų atlikti vieną ar kitą procesinį veiksmą, todėl teismas turėjo tiesiog išbraukti taikos sutarties 5 punktą, kaip prieštaraujantį CPK, spręsti dėl taikos sutarties atitikimo imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui bei tuo remdamasis priimti sprendimą dėl taikos sutarties tvirtinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas bankrutuojanti VšĮ „Vlado projektai“ prašo atskirąjį skundą išspręsti teismo nuožiūra. Ieškovo, atstovaujamo bankroto administratorės, nuomone, kreditoriai balsuodami prieš taikos sutarties sudarymą tik formaliai išreiškė savo poziciją, neatsižvelgdami į pačios bankrutuojančios įmonės interesus bankroto procedūrą vykdyti racionaliai, operatyviai bei objektyviai, patirti kuo mažiau nuostolių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.
Atsisakymą tvirtinti taikos sutartį teismas motyvavo tuo, kad pagal sudarytos taikos sutarties sąlygas (jos penktą punktą), taikos sutartis teismo galėjo būti tvirtinama tik gavus ieškovo kreditorių pritarimą, o pastarieji taikos sutarties sudarymui nepritarė.
Apelianto teigimu, teismas gali atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, tik nustatęs, kad ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (ko pirmosios instancijos teismas apskritai nenagrinėjo), tuo tarpu kreditorių susirinkimo sprendimas nepritarti taikos sutarties sudarymui neturi jokios teisinės reikšmės, taikos sutarties penktą punktą teismas turėjo išbraukti, kaip prieštaraujantį Civilinio proceso kodeksui.
Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką, taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas, pagal kurį, šalys yra laisvos nustatyti sutarties sąlygas.
Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 str.), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010; kt.). Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 str.) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015). Taigi nagrinėjamu atveju šalims susitarus, kad taikos sutartis gali būti teismo tvirtinama tik ieškovui gavus kreditorių pritarimą, teismas neturėjo teisinio pagrindo nepaisyti šalių valios ir patvirtinti taikos sutartį nesant joje numatytų sąlygų.
Apelianto argumentai, kad tokia taikos sutarties nuostata (punktas) prieštarauja Civilinio proceso kodeksui, ir todėl turėtų būti teismo išbraukta, yra nepagrįsti, nes nurodyta sutarties nuostata nustato ne teismo darbo tvarką, kaip teigia apeliantas, o sąlygas, kurioms esant, šalys sutinka ir prašo teismo patvirtinti taikos sutartį. Tokią šalių teisę, kaip minėta, joms garantuoja sutarčių laisvės principas.
Kita vertus, teismas pažymi, kad įstatymas nesuteikia teismui teisės keisti šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų, pavyzdžiui, kaip prašo apeliantas, išbraukti iš taikos sutarties tam tikrus jos punktus. Jau minėta, kad taikos sutarties sąlygų nustatymas yra šalių išimtinė prerogatyva, todėl būtent jos, o ne teismas turi spręsti taikos sutarties sąlygų pakeitimo (tam tikrų sutarties sąlygų atsisakymo) klausimą. Teismas, pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą, dėl šalių pateiktos taikos sutarties gali priimti tik du procesinius sprendimus: arba ją patvirtinti, arba atsisakyti patvirtinti (visą) (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3, 5 d.).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsisakęs tvirtinti taikos sutartį skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti taikos sutarties atitikties imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nes nenustačius galiojančios abiejų šalių valios dėl pateiktos taikos sutarties patvirtinimo (pastaroji, kaip minėta, nagrinėjamu atveju buvo sąlyginė), tai buvo teisiškai neaktualu.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.