Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B., Institucijos, priėmusios nutarimą byloje – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos (toliau ir Institucija) 2025 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 0086-ANR_N-23-2025 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2025 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 0086-ANR_N-23-2025 A. B. buvo nubausta 2 600 eurų dydžio bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 515 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tai yra dėl to, kad ji registracijos adresas (duomenys neskelbtini), nesikreipė į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (toliau - Tarnyba) dėl leidimo sankcionuotame Rusijos banke PAO „Sberbank“ (rus. ПAO „Cбepбaнк“, registracijos Nr. 1027700132195) atsidaryti ir naudotis sąskaita bei kitomis šio juridinio asmens teikiamomis paslaugomis, o tikslu iš Rusijos fondo „Paramos užsienyje gyvenantiems tėvynainiams ir jų teisių gynimo fondo“ (toliau - „Pravfond“, rus. „Фонд поддержки и защиты, прав соотечественников, проживающих за рубежом“, registracijos Nr. 1117799023330), kuris 2023 m. birželio 23 d. įtrauktas į Reglamento Nr. 269/2014 I priedo sankcionuotų asmenų sąrašą (subjektai 212 punktas), už teisinių paslaugų A. G. ir G. I. teikimą gauti pinigines lėšas, po 2022 m. liepos 21 d., datos, kai Rusijos bankui PAO „Sberbank“ buvo pritaikyti 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 269/2014, 2 straipsnio ribojimai ir šis subjektas buvo įtrauktas į I priede esančių sankcionuojamų asmenų sąrašą (subjektai 108 punktas), siekdama išvengti Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, ne vėliau nei nuo 2022 m. spalio 26 d., neturėdama Tarnybos leidimo, atsidarė rublinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir šia sąskaita disponavo ne trumpiau nei iki 2024 m. gruodžio 31 d., bei į ją iš Rusijos fondo „Pravfond“, rubliais, euro ekvivalentu gavo ne mažesnę nei 10 000 € sumą. A. B. naudodamasi sankcionuoto juridinio asmens paslaugomis iš Rusijos fondo „Pravfond“ į sankcionuotame Rusijos banke PAO „Sberbank“ savo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) rubliais, euro ekvivalentu gavusi ne mažiau nei 10 000 € ir gautus rublius, Rusijos Federacijos Kaliningrado mieste iš savo vardu PAO „Sberbank“ banke turimos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 26 d. išgrynindama bei tą pačią dieną iškeisdama į eurus, apėjo tarptautines sankcijas, tokiu būdu išvengė lėšų užšaldymo Europos Sąjungos valstybių narių institucijų kontroliuojamose finansų įstaigose.

Be to, A. B. ne vėliau nei nuo 2022 m. spalio 26 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., siekdama išvengti Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, naudojosi sankcionuotame juridiniame asmenyje PAO „Sberbank“ savo vardu atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitomis šio sankcionuoto juridinio asmens teikiamomis paslaugomis ir padarė trunkamąjį administracinį nusižengimą.

Tokiais savo veiksmais A. B. nevykdė 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 269/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi“ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo, jog įšaldomos visos sankcionuojamų asmenų sąraše išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai, to paties straipsnio 2 dalyje numatyto imperatyvaus nurodymo, kad nesuteikiama galimybė I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais arba galimybė jais naudotis tų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba organizacijų naudai ir nevykdė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 535 „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo įgyvendinimo“ 33 punkto nuostatų, jog leidimus netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo priima kompetentingos institucijos, dėl ko pažeidė Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, jog Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų reikalavimų privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys; 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų; 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms (b.l. 104-109).

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundas, kuriuo ji prašo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2025 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 0086-ANR_N-3-2024 pakeisti, sumažinant nutarimu paskirtos baudos dydį, nustatant jį arčiau minimalaus sankcijoje numatyto nuobaudos dydžio. Skunde nurodo, jog ji neginčija faktinių nusižengimo padarymo aplinkybių, tačiau mano, kad jai paskirtos baudos dydis yra per didelis. Byloje yra nustatyta tik jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu 2025 m. rugsėjo 19 d. ji prašė, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas vyktų žodinio proceso tvarka. 2025 m. spalio 28 d. bylos nagrinėjimo metu, paaiškino, kad 2022 m. vadovavosi advokatūros patalpinta, oficialiame tinklalapyje esančia informacija, buvo įsitikinusi, kad kas susiję su būtina žmogaus gynyba, tai tokie advokato veiksmai nepatenka į tarptautinių sankcijų reglamentavimą ir yra išimtis. Šiai dienai ji supranta, kad neteisingai įvertino informaciją, susijusią su sankcijomis ir administracinio nusižengimo padarymo faktą pripažįsta, labai gailisi dėl įvykusio. Nepaisant to, kad yra advokatė, tačiau ir advokatas yra žmogus ir gali padaryti klaidą. Ji niekada nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus ir labai tikisi, kad ateityje niekada daugiau nebus. Jos finansinė padėtis nėra ypatingai gera. Ji turi du vaikus, vienas (duomenys neskelbtini) metų, kitas (duomenys neskelbtini) metų. Vyresniu sūnumi ji nuo mažens rūpinosi viena. Tėvas nedalyvauja jo išlaikyme. Jaunesnį vaiką išlaiko kartu su antru vyru. Vyresnis sūnus šiemet tik baigė mokyklą, įstojo į (duomenys neskelbtini) universitetą. Stengiasi padėti savo vyresniam vaikui pradėti savo gyvenimą ne nuo skolų, būtent dėl to per ne vienerius metus pinigus, kurie buvo valstybės skiriami vaikams iki 18 m., ji kaupė ir atėjus momentui skyrė būtent vaiko mokslų apmokėjimui. Ji turi padėti sūnui mokėti už mokslą, kadangi šiai dienai jis mokosi ir dar negali pats susimokėti už mokslus 4 200 Eur per metus. Ji kaip ir daugelis kitų tėvų padėjo vaikui sumokėti už mokslų pirmą pusmetį. Šiuos pinigus ji rinko kelis metus. Taip pat ji moka kreditą bankui už vienintelį šeimos gyvenamąjį būstą. Be to, reikia skirti lėšas ir pragyvenimui. Ji dirba pagal individualią veiklą. Jos pajamos priklauso nuo klientų, kurie į ją kreipėsi, skaičiaus. Pajamos nėra pastovios, kaip tai yra dirbant pagal darbo sutartį. Pajamos nėra didelės. Ji teikia su skundu paskutinės pajamų deklaracijos kopiją ir norėtų paprašyti teismo įvertinti jos finansinę situaciją ir apsvarstyti galimybę sumažinti baudos dydį. 2024 m. visos jos pajamos sudarė 22 831,12 Eur. Todėl 2 600 Eur bauda jai bus labai reikšminga ir sunkiai pakeliama (b.l. 112-114).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašo skundo netenkinti, atsakydama į skundo argumentus, nurodė, kad nagrinėjamu atveju skiriant A. B. administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į tai, kad nors administracinis nusižengimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, tačiau A. B. taikytina atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininkė prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir gailisi. Nenustatyta asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatų, A. B. buvo paskirta mažesnė bauda negu ANK 515 straipsnyje nustatytas sankcijos vidurkis. Paskirtoji nuobauda individualizuota tinkamai, savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskyrus mažesnį baudos dydį, nebus užtikrinti ANK numatyti administracinės nuobaudos tikslai - atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis. Kritiškai vertintinas skundo prašymas pripažinti pareiškėjos materialinę padėtį atsakomybę lengvinančia aplinkybe vadovaujantis ANK 35 straipsnio 2 dalimi, kadangi sunki materialinė padėtis yra savarankiškas pagrindas spręsti dėl ANK 37 straipsnio nuostatų taikymo ir baudos ar jos dalies pakeitimo viešaisiais darbais, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja to neprašė nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, taip pat to neprašo savo skunde. Taip pat tokios aplinkybės galėtų būti vertinamos sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, tačiau mažesnės nuobaudos, negu numatyta sankcijoje, skyrimas galimas tik nustačius išskirtines aplinkybes, o įvertinus skunde pateiktus argumentus ir įrodymus negali būti pripažinta, kad egzistuoja aplinkybės, kurios išskirtinai teigiamai charakterizuoja pareiškėją kaip fizinį asmenį, kuriam yra taikoma administracinė atsakomybė. Taip pat nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas negali būti pripažintas ir mažareikšmiu ar nedidelio pavojingumo. Įstatymų leidėjas, įvertinęs tarptautinėmis sankcijomis įtvirtintų ribojimų paskirtį ir svarbą užtikrinant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, Europos Sąjungos bendrąją užsienio ir saugumo politiką, taip pat tai, kad sankcijų įgyvendinimas prisideda prie taikos, stabilumo ir teisės viršenybės palaikymo pasaulyje, tarptautinės bendruomenės kovos su tarptautiniu terorizmu, žmogaus teisių pažeidimais, teritoriniais, etniniais ir religiniais konfliktais kitose valstybėse, numatė griežtas sankcijas už šių reikalavimų nesilaikymą. Todėl paskirta administracinė nuobauda užtikrina, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai - atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.

Pareiškėja A. B. ir Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Institucijos atstovas atsiliepime į skundą prašė nagrinėti skundą jam nedalyvaujant. Pareiškėja neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymo atidėti skundo nagrinėjimą nepateikė. Vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 3 dalimi, skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant proceso šalims.

Skundas tenkintinas.

ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą. Šio nusižengimo dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal to paties straipsnio 2 dalį būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad sandoriai, kurie buvo sudaryti, ir prievolės, kurios atsirado iki nustatant tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, turi būti nedelsiant nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba jų vykdymas sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu.

Skundžiamu nutarimu A. B. kaltinama pažeidusi 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 269/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi“ 2 straipsnio 1 ir 2 dalis; 2022 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 535 „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo įgyvendinimo“ 33 punktą; Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių 7 straipsnio 2 dalies nuostatas.

2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 269/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi“ 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, su jais susijusiems subjektams ar įstaigoms priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad nesuteikiama galimybė I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, su jais susijusiems subjektams ar įstaigoms tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais arba galimybė jais naudotis tų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba įstaigų naudai. Reglamento 1 priedo „Sankcionuojamųjų asmenų sąrašas“ 212 punkte yra nurodytas Rusijos fondas „Paramos užsienyje gyvenantiems tėvynainiams ir jų teisių gynimo fondas“, 108 punkte – Rusijos federacijos bankas „Sberbank“.

Vadovaujantis Reglamento Nr. 269/2014 17 straipsnio c) punkto nuostatomis, šis reglamentas taikomas visiems ES teritorijoje ar už jos ribų esantiems asmenims, kurie yra valstybių narių piliečiai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 535 patvirtinto Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo 33 punktas nustato, jog jeigu tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose yra numatytos jų įgyvendinimo išimtys ir (arba) nustatyta, kad gali būti suteikiami leidimai netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo priima kompetentingos institucijos.

Pareiškėja neginčija aplinkybės, kad ji padarė ANK 515 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą, t.y., kad ji nesikreipusi į Tarnybą dėl leidimo sankcionuotame Rusijos banke PAO „Sberbank“ atsidaryti sąskaitą ir naudotis ja bei kitomis šio juridinio asmens teikiamomis paslaugomis, ir siekdama už teisinių paslaugų A. G. ir G. I. teikimą gauti pinigines lėšas iš sankcionuoto asmens - Rusijos fondo „Paramos užsienyje gyvenantiems tėvynainiams ir jų teisių gynimo fondas“, nutarime nurodytomis aplinkybėmis atidarė savo vardu ir naudojosi sankcionuotame juridiniame asmenyje PAO „Sberbank“ savo vardu atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitomis šio sankcionuoto juridinio asmens teikiamomis paslaugomis, taip pat į ją iš sankcionuoto asmens - Rusijos fondo „Pravfond“ rubliais euro ekvivalentu gavo ne mažesnę nei 10 000 Eur sumą, ir 2022 m. spalio 26 d. gautus 727 900 rublius Rusijos Federacijos Kaliningrado mieste išgrynino iš minėtos savo PAO „Sberbank“ banke turimos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei iškeitė į euro ekvivalentą (ne mažiau nei 10 000 Eur), tuo apėjo tarptautines sankcijas, tokiu būdu išvengė lėšų įšaldymo Europos Sąjungos valstybių narių institucijų kontroliuojamose finansų įstaigose. Minėtos aplinkybės įrodytos byloje surinkta medžiaga: FNTT Strateginės ir taktinės analizės valdybos Taktinės analizės skyriaus analitikės J. S.-K. 2025 m. liepos 11 d. tarnybiniu pranešimu, PAO „Sberbank“ 2022 m. spalio 26 d. kasos išlaidų orderiu, bankų VTB, „Moskva-City“, „Energotransbank“ 2022 m. spalio 26 d. pažymomis apie operacijas užsienio valiuta, Rusijos fondui „Paramos užsienyje gyvenantiems tėvynainiams ir jų teisių gynimo fondas“ skirtomis finansinėmis ataskaitomis apie tikslinį subsidijų, skirtų „Advokatų kontoros A. B. ir partneriai“ advokatei A. B. panaudojimą, vykdant 2022 m. rugsėjo 26 d. subsidijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. subsidijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 21 d. A. B. paraiška Rusijos fondui „Pravfond“ dėl teisinių paslaugų G. I. finansavimo, 2025 m. rugsėjo 11 d. Pinigų plovimo prevencijos valdybos vyr. tyrėjo A. A. 2025 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniu pranešimu ir kita bylos medžiaga.

Skunde keliamas tik nuobaudos individualizavimo klausimas. Pareiškėja laiko, kad jai buvo paskirta neproporcinga jos asmenybei ir padarytam nusižengimui per didelė nuobauda.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).

ANK 515 straipsnio 1 dalis numato baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Sodros duomenimis, pareiškėja yra registruota kaip asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, todėl jai taikytinos sankcijos ribos nuo 200 eurų iki 6000 eurų, sankcijos vidurkis sudaro 3 100 Eur.

Nutarime nurodyta, kad pareiškėjos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgta, kad administracinis nusižengimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Dėl minėtų aplinkybių jai paskirta mažesnė, nei sankcijoje numatytas vidurkis bauda.

Sprendžiant dėl paskirtos nuobaudos dydžio atsižvelgtina į tai kad už šį nusižengimą numatytos labai plačios baudos ribos ir net vertinant galimybę skirti mažesnę, nei sankcijoje numatytas vidurkis baudą, baudos ribos yra labai didelės – nuo 200 Eur iki 3 100 Eur vidurkio. Akivaizdu, kad pareiškėjai paskirta bauda kur kas artimesnė vidurkiui, nei nustatytam minimumui – trylika kartų didesnė nei minimali nustatyta bauda.

Teismas sutinka su Institucijos atsiliepime išdėstyta pozicija, kad skiriant baudą įvertintinas padaryto nusižengimo pobūdis – kad pažeistos tarptautinės sankcijos, kurių paskirtis užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, Europos Sąjungos bendrąją užsienio ir saugumo politiką, palaikyti taiką, stabilumą ir teisės viršenybę pasaulyje, tarptautinių bendruomenių kovą su tarptautiniu terorizmu, žmogaus teisių pažeidimais, teritoriniais, etniniais ir religiniais konfliktais kitose valstybėse. Nusižengimas nėra mažareikšmis ir mažai pavojingas, kaip tik jo pavojingumas yra didesnis už rūšinį. Nusižengimo esmę sudarantys veiksmai nebuvo vienkartiniai, nusižengimas trunkamasis, trukęs gana ilgą laikotarpį – dvejus metus nuo 2022 m. spalio 26 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., padarytas tiesiogine tyčia, todėl minimalios baudos skyrimas neužtikrintų ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuobaudos skyrimo tikslų. Vertintina ir į tai, kad minimali bauda būtų labai neproporcinga padarytam nusižengimui, atsižvelgiant į gautos finansinės naudos dydį, darant nusižengimą.

Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinės nuobaudos dydį. Teismas sutinka su skundo argumentais, kad nustatant baudos dydį nebuvo pakankamai atsižvelgtina į pareiškėjos asmenybę: tai, kad ji dirba, vykdo ilgalaikę advokatės praktiką, anksčiau nėra teista, administracine tvarka bausta tik už kelis smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, skundžiamo nutarimo priėmimo metu nei viena nuobauda jau negaliojo. Vertinant pareiškėjos asmenybę, byloje nebuvo surinkta jokių ją neigiamai apibūdinančių duomenų, ji vertintina kaip asmuo, besilaikantis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, kas sudaro pagrindą svarstyti dėl baudos dydžio parinkimo arčiau minimumo. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė.

Pareiškėja byloje pateikė duomenis, kad ji augina ir išlaiko vieną nepilnametį vaiką, finansiškai remia kitą pilnametį vaiką, mokėdama už jo studijas universitete, moka būsto kreditą bankui. Ji nurodė, kad jos gaunamos iš darbinės veiklos pajamos nėra pastovios, priklausančios nuo klientų skaičiaus. Pateikė pajamų mokesčių deklaraciją už 2024 m., pagal kurią jos deklaruojamos pajamos 2024 m. sudarė 22 831,12 Eur. Teismas sutinka su Institucijos vertinimu, kad šios nurodytos aplinkybės nėra išimtinės, jos gyvenimiškos ir standartinės, su kuriomis susiduria kiekviena vaikus auginanti šeima, todėl pripažinti jas atsakomybę lengvinančiomis, vadovaujantis ANK 35 straipsnio 2 dalimi, pagrindo nėra. Kita vertus, Institucija ir/ar teismas gali vertinti pateiktus duomenis apie pareiškėjos finansinę padėtį, parinkdamas baudos dydį nustatytos sankcijos ribose.

Atsižvelgiant į tai, kad nutarimo priėmimo metu A. B. neturėjo galiojančių nuobaudų, ji pirmą kartą padarė administracinį nusižengimą valdymo tvarkai, pripažino padarytą teisės pažeidimą ir gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji turi ilgalaikių finansinių prievolių ir įsipareigojimų, teismas laiko, kad nuobaudos skyrimo tikslai būtų pasiekti ir valstybės bei visuomenės interesas būtų užtikrintas nustačius ir mažesnį baudos dydį, nei skundžiamu nutarimu paskirtas 2 600 Eur baudos dydis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2025 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. 0086-ANR_N-23-2025, kuriuo A. B. buvo nubausta pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį 2 600 eurų bauda, keistinas, mažinant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui baudos dydį iki 900 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

tenkinti pareiškėjos A. B. skundą.

Pakeisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos 2025 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 0086-ANR_N-23-2025, paskiriant A. B. už ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą 900 (devynių) šimtų eurų baudą.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.