Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Onos Aldonos Budienės, Vytauto Masioko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. L. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo K. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2004 m. liepos 19 d. iki 2004 m. gruodžio 23 d.

Kauno apygardos prokuratūros ieškinys patenkintas ir iš K. L. bei E. Č. Valstybinei ligonių kasai už gydymą priteista 5276 Lt.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. Č. Ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka buvo apskųsta ir išnagrinėta.

Skundžiama taip pat Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 12 d. nutartis, kuria K. L. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteisto gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L. nuteistas už tai, kad, veikdamas grupe su E. Č., tyčia nužudė S. L., t. y. 2004 m. liepos 15 d., vakare, (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. 14 esančiame sodelyje, konflikto su S. L. metu, K. L. ir E. Č. būnant apsvaigusiems nuo alkoholio, K. L. tyčia smogė kumščiu S. L. ne mažiau kaip du kartus į veidą, o E. Č. - ne mažiau kaip dešimt kartų kumščiu nukentėjusiajam į veidą, nuo smūgių S. L. nukritus ant žemės, E. Č. vėl tyčia spyrė S. L. ne mažiau kaip dešimt kartų į galvą ir kitas kūno vietas; taip bendrais veiksmais K. L. ir E. Č. padarė S. L. kairiojo momenkaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, antro kaklinio slankstelio panirimą, V, VI ir VII šonkaulių lūžius, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus kairiajame smilkinyje, ausų kaušeliuose, apatinėje smakro dalyje ir nuo to 2004 m. rugpjūčio 3 d. 5.30 val. S. L.mirė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. L. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką

Kasatorius nepagrįstai priekaištauja teismams, kad jų sprendimuose nenustatytas bendrininkavimo su E. Č. laipsnis ir pobūdis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota būtinybė bylose, kuriose dėl tyčinio nužudymo kaltinamas ne vienas asmuo, nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo nusikaltime laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir rūšis. Teismo nuomone, smurtą prieš S. L. naudojo abu kaltinamieji, jie pripažinti tyčinio nužudymo vykdytojais, nes kiekvienas iš jų tiesiogiai dalyvavo atimant S. L. gyvybę, suduodant smūgius į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – galvą. Tokia teismo išvada visiškai atitinka BK 24 straipsnio 3 dalyje numatytą vykdytojų (bendravykdytojų) sąvoką. Tokių bendrininkų veika kvalifikuojama be nuorodos į BK 24 straipsnį.

Dėl kaltės formos ir veiksmų priežastinio ryšio su pasekmėmis

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių pasekmių (mirties) yra priežastinis ryšys.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad S. L. mirties priežastis yra abiejų kaltinamųjų tyčinių veiksmų pasekmė. Jų veiksmai rodo, kad jie numanė, jog gali atimti gyvybę, ir nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti.

Abu nuteistieji apskundė nuosprendį apeliacine tvarka. E. Č. ginčijo nusikaltimo kvalifikaciją, teigdamas, kad S. L. nužudė dėl neatsargumo, nes nesitikėjo tokių pasekmių, o K. L. - neigdamas ir priežastinį ryšį tarp jo smurto veiksmų bei S. L. mirties. Nuteistųjų apeliaciniai skundai buvo atmesti.

Kolegija sutinka su apeliacinio teismo išvada, kad „E. Č. S. L. mušė tiek stovintį rankomis, tiek spardė, taip pat į galvą pargriuvusį, gulintį. Suduodamas rankomis ir kojomis smūgius į galvą, E. Č. neabejotinai suvokė ir numatė, kad tokiais veiksmais gali atimti S. L. gyvybę, nors to ir nesiekė, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti“. Ši teismo išvada pagrįsta pirmosios instancijos teismo nustatytais ir įrodymais pripažintais duomenimis.

Tačiau, kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo K. L. apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, remdamasis nuteistojo E. Č., liudytojo R. R. parodymais, padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad nukentėjusiajam S. L. smūgius į galvą sudavė tiek E. Č., tiek K. L. S. L. mirė nuo galvos sužalojimų, padarytų nuo ne mažiau kaip keturių smūgių visumos. Šiuos smūgius į galvą sudavė tiek E. Č., tiek K. L., todėl tiek E. Č., tiek K. L. nusikalstama veika susijusi priežastiniu ryšiu su pasekmėmis – S. L. mirtimi.

Kolegija negali sutikti su tokia kategoriška išvada. Nuteistojo E. Č. ir liudytojo R. R. parodymai patvirtino tik vieną aplinkybę – kad, kilus konfliktui tarp S. L. ir K. L., pastarasis stovinčiam S. L. sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į veidą. Priežastinį ryšį tarp šių smūgių ir S. L. mirties galėtų patvirtinti arba paneigti teismo medicininių tyrimų išvados. Tačiau to paties teismo medicinos eksperto išvados ir paaiškinimai visiškai prieštaringi.

Specialisto išvadoje ekspertas nurodo, kad S. L. mirties priežastis yra sunki galvos smegenų trauma: kairiojo momenkaulio lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, komplikuota smegenų suspaudimu, smegenų pabrinkimu, abipuse židinine pneumonija, sepsiu. Galvos sužalojimai padaryti nuo keturių ar daugiau trauminių poveikių.

Specialisto apklausos metu ekspertas parodė, kad smegenų sužalojimai, tapę mirties priežastimi, galėjo išsivystyti tiek nuo vieno, tiek nuo keleto, tiek nuo smūgių į galvą visumos.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu ekspertas į pirmininkaujančio teisėjo klausimus atsakė: „vertindamas sužalojimus jų neišskyriau į atskiras dalis, nebuvo tokio klausimo. Galvos trauma – sunkus sužalojimas, tapęs mirties priežastimi. Vieno pagrindinio sužalojimo - smūgio - išskirti negaliu. Nuo smūgio į veidą kaukolės skliautas nelūžta. Visų smūgių visuma - keturi ar daugiau.“

Tokios eksperto išvados neinformatyvios, prieštaringos ir nei patvirtina, nei paneigia K. L. suduotų smūgių priežastinio ryšio su S. L. mirtimi.

Teismai niekaip nevertino eksperto išvados, kad nuo smūgio į veidą kaukolės skliautas nelūžta. Jeigu tikėti tokia išvada, tai pagal nuosprendžio ir nutarties logiką tektų pripažinti, kad S. L. kraujas po kietaisiais smegenų dangalais išsiliejo nuo K. L. smūgio į veidą, dar nesudavus smūgių, nuo kurių lūžo kaukolės skliautas. Ar tokia smūgio kumščiu į veidą pasekmė įmanoma, kolegija negali pasakyti, nes tam būtinos specialiosios žinios ir kompetencija.

Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo K. L. apeliaciniame skunde, ir taip padarė esminius BPK reikalavimų pažeidimus, kurie sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 12 d. nutarties dalį, kuria atmestas nuteistojo K. L. apeliacinis skundas, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.