Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-2306/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-10-13
Bylos Nr.: 2-2306/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Italinox Baltic“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendroves „MC Service“

Kategorijos

122.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-2306/2011Procesinio sprendimo kategorija: 122.2., 126.8. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Gintauto Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Italinox Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškimo dėl atsakovo uždarosios akcinės bendroves „MC Service“ bankroto pripažinimu tyčiniu civilinėje byloje Nr. B2-1781-798/2011 pagal uždarosios akcinės bendrovės „MC Service“ vadovo D. K. pareiškimą uždarajai akcinei bendrovei „MC Service“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 20 d. nutartimi tenkino 2009-01-13 pateiktą ieškovo UAB „MC Service“ direktoriaus D. K. ieškinį ir iškėlė atsakovui UAB „MC Service“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė ieškovo pasiūlytą A. M. (t. 1, b. l. 86-87).

Šalies argumentai

Bankrutavusios įmonės kreditorius UAB „Italinox Baltic“ 2009-09-22 kreipėsi į teismą pareiškimu, kurį 2011-05-20 patikslino, atsakovams UAB „MC Service“, D. K. ir L. K., dėl atsakovo UAB „MC Service“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat prašė informuoti ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas apie UAB „MC Service“ vadovo D. K. ir vienintelės akcininkės D. K. sutuoktinės L. K. veiksmus, kuriuose yra nusikaltimo, numatyto BK 208, 209 straipsniuose, požymių. Nurodė, kad 2007-2008 metais UAB „MC Service“ buvo nemoki, tačiau bendrovės vadovas D. K. ir vienintelė akcininkė L. K. nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nepadengė nuostolių akcininko įnašais bei nesikreipė dėl likvidavimo, toliau didino įmonės finansinius įsipareigojimus tuo pačiu blogindamas įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

Pareiškėjas nurodė, jog su UAB „MC Service“ 2008-03-17 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „MC Service“ įsigijo iš jo 57 457,47 Lt vertės prekių, tačiau sumokėjo tik 2 760,65 Lt, bei, siekdamas išvengti skolos, apskundė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. preliminarų sprendimą, kuriuo pareiškėjui asmeniui buvo priteista 54 696,82 Lt skola, nors skolą pripažino. Vėliau, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 20 d. išdavė įsakymą išieškoti iš UAB „MC Service“ kreditoriui BUAB „Ginmeta“ 151 953,70 Lt. Pažymėjo, jog minėtų bendrovių direktoriumi ir atitinkamai akcininkais buvo D. K. ir L. K.. Teigė, jog UAB „MC Service“ 2009-01-23 ir 2009-02-05 reikalavimo teisių perleidimo sutartimis perleido BUAB „Ginmeta“ teisę reikalauti iš UAB „Paberžės aerodromas“ ir UAB „Eika“ sumokėti 77 486,76 Lt, dėl ko BUAB „Ginmeta“ naudai priteistą įsiskolinimą sumažino 77 486,76 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 20 d. nutartimi pagal UAB „MC Service“ vadovo D. K. pareiškimą UAB „MC Service“ iškėlė bankroto bylą. Mano, jog šie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2008 m. viduryje ir 2009 m. pradžioje UAB „MC Service“ vadovas D. K. ir akcininkė L. K., žinodami apie bendrovės sunkią ekonominę padėtį ir nemokumą, nepagrįstai patenkino vieno kreditoriaus UAB „Ginmeta“, kurio atitinkamai vadovu ir akcininku buvo D. K., reikalavimą ir padarė žalos kitiems UAB „MC Service“ kreditoriams. Aptartuose D. ir L. K. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 208 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Teigė, kad D. K. sąmoningai susitarė su BUAB „Ginmeta“ administratoriumi perleisti D. A., atstovavusiam atsakovą UAB „MC Service“ civilinėje byloje pagal UAB „Italinox Baltic“ ieškinį dėl skolos priteisimo, 67 010,86 Lt kreditorinį reikalavimą į UAB „MC Service“. Tokiu būdu BUAB „MC Service“ kreditorių komiteto susirinkimo pirmininku buvo išrinktas D. A., D. K. statytinis, išimtinai veikiantis jo interesais. Tokiu būdu taip pat buvo pažeista CK 6.102 straipsnio 2 dalis.

Nurodė, D. K., būdamas vienintelis UAB „Ginmeta“ direktorius ir akcininkas ir siekdamas išvengti atsiskaitymų su minėtos bendrovės kreditoriais, sąmoningai kartu su sutuoktine L. K. įsteigė UAB „MC Service“, į kurią perkėlė visą UAB „Ginmeta“ veiklą, o vėliau, siekdami išvengti atsiskaitymo su UAB „MC Service“ kreditoriais, įsteigė UAB „Drignis“, kurios veikla tokia pati kaip ir UAB „MC Service“. Didžioji dalis darbuotojų, t. y. R. L., V. B., J. S. buvo perkelti dirbti iš UAB „MC Service“ į UAB „Drignis“. Tiek UAB „MC Service“, tiek UAB „Drignis“ buvo įsteigtos tuo pačiu adresu.

Buvęs BUAB „MC Service“ direktorius D. K. nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog buvo sąmoningai nuolat bloginama įmonės finansinė padėtis, neketinama atsiskaityti su kreditoriais ir prisiimami nauji įsipareigojimai, veikla perkelta į UAB „Drignis“ ir sąmoningai sukeltas UAB „MC Service“ bankrotas, nepagrįsti jokiais įrodymais bei neatitinka faktinės situacijos. Pažymėjo, jog UAB „MC Service“ užsiėmė metalo ir kitų statybinių konstrukcijų montavimo darbų bei pastolių nuomos veikla, UAB „Ginmeta“ gamino metalo gaminius, kuriems reikalingos specialios gamybinės patalpos ir įrangą, o UAB „Drignis“ – prekyba metalo gaminiais. Taigi, šių įmonių veikla buvo skirtinga, todėl negalėjo būti perkelta iš vienos įmonės į kitą. Pabrėžė, jog UAB „MC Service“ tapo nemokia ir negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais ne dėl įmonės direktoriaus ar vienintelės akcininkės veiksmų, o dėl ekonominės krizės, kuomet su UAB „MC Service“ neatsiskaitė užsakovai. Teigia, jog nei vieno iš tyčinio bankroto požymių D. K. veikloje nėra. Priešingai, D. K. ir jo sutuoktinė stengėsi visomis įmanomomis priemonėmis išlaikyti UAB „MC Service“, kadangi į įmonę investavo savo šeimos lėšas.

BUAB „MC Service“ bankroto administratorius A. M. nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti UAB „MC Service“ bankrotą tyčiniu. Pažymėjo, jog patikrino įmonės sandorius ir nenustatė įmonės direktoriaus ir vienintelės akcininkės veiksmų ar sandorių, kurie būtų priešingi įmonės tikslams ar būtų turėję įtakos tam, kad įmonė negalėtų atsiskaityti su kreditoriais (t. 2, b. l. 107-111).

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Stimena“, UAB „Mertonas“, UAB „Stikmena ir partneriai“ atsiliepimuose nurodė, jog sutinka su visais pareiškėjo UAB „Italinox Baltic“ reikalavimais ir prašė teismo juos tenkinti. (t. 4, b.l. 23-24, 29-30, 34-35)

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 13 d. nutartimi netenkino kreditoriaus UAB „Italinox Baltic“ pareiškimo pripažinti UAB „MC Service“ bankrotą tyčiniu. Remdamasis atsakovo BUAB „MC Service“ 2006 m. gruodžio 31 d., 2007 m. gruodžio 31 d. ir 2008 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, teismas nustatė, jog įmonė 2006-2007 metais bei 2008 metų I pusmetį nebuvo nemoki LR Įmonių bankroto įstatymo prasme. Sutiko su pareiškėjo argumentu, jog iš bendrovės 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad UAB „MC Service“ buvo nemoki ir privalėjo būti likviduota. Tačiau pareiškėjo argumentus, kad D. K. ir L. K. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir didino įmonės įsiskolinimus, laikė nepagrįstais, kadangi 2009-01-13 teisme buvo gautas D. K. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „MC Service“. Teismas atkreipė dėmesį, kad net esant aplinkybėms, kai įmonės vadovas turi duomenų apie esamą įmonės nemokumą LR Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. prasme, nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo gali sąlygoti LR Įmonių bankroto įstatyme numatytų sankcijų jam taikymą, tačiau šių aplinkybių buvimas savaime nereiškia tyčinio bankroto siekio. Nurodė, jog reikalavimo teisių perleidimo 200901-23 ir 2009-02-05 sutartys negali būti vertinamos kaip pažeidžiančios UAB „MC Service“ kreditorių interesus, kadangi atsakovas turėjo pareigą vykdyti teismo sprendimą. Atmetė pareiškėjo argumentus dėl UAB „Ginmeta“ nemokumo priežasčių, kadangi tai neįtakojo UAB „MC Service“ bankroto. Teismas vadovaudamasis atsakovo paaiškinimas ir byloje esančiu Creditinfo Lietuva įmonių duomenų bazės Infobankas išrašu nustatė, kad UAB „MC Service“ ir UAB „Drignis“ veiklos sritys nesutampa. Konstatavo, jo pagrindinė UAB „MC Service“ veikla – statybos ir inžinerinių statybos darbų mašinų ir įrenginių nuoma, o UAB „Drignis“ – medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba. Teismo nuomone, neatmestina prielaida, kad UAB „Drignis“ ir UAB „MC Service“ veiklos kai kuriais aspektais galėjo būti susijusios, tačiau nenustatė pagrindo sieti tai su sąmoningu UAB „MC Service“ tyčinio bankroto siekimu. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų dėl UAB „MC Service“ veiklos perkėlimo į UAB „Drignis“, teismas nurodė, jog įstatymai nedraudžia, kad ta pati finansininkė vestų apskaitą ir kitoms įmonėms. Iš pareiškėjo pateiktos VSDFV pažymos nustatė, kad J. S. UAB „Drignis“ įsidarbino 2008-06-02, o UAB „MC Service“ tik 2008-09-22, todėl šis darbuotojas, priešingai nei nurodoma pareiškime, negalėjo būti perkeltas iš UAB „MC Service“ į UAB „Drignis“.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas UAB „Italinox Baltic“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos 2011 m. liepos 13 d. teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti BUAB „MC Service“ bankrotą tyčiniu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde pateikiami tokie argumentai:

1) Teismas netinkamai aiškino įmonės bankrotą pripažinimo tyčiniu reglamentuojančias teisės normas, be pagrindo nevertino argumentų dėl įmonės finansinės padėties bloginimo, dėl vadovo ir akcininkės pareigų nevykdymo. Nurodė, jog 2007 ir 2008 metais įmonė negalėjo savo turtu atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais, tačiau įmonės direktorius ir vienintelė akcininkė nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nepadengė nuostolių akcininko įnašais bei nesikreipė dėl likvidavimo, o toliau didino įmonės finansinius įsipareigojimus, tokiais veiksmais darydami žalą kreditoriams.

2) Nebuvo išanalizuoti bendrovės vadovo ir vienintelės akcininkės nesąžiningi veiksmai, įtakoję įmonės bankrotą. Įmonei esant ties nemokumo riba ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, įmonės vadovas ir vienintelė akcininkė toliau didino įmonės finansinius įsipareigojimus UAB „Ginmeta“ 67 010,86 Lt sumai, UAB „Italinox Baltic“ 57 611,63 Lt sumai, tuo pačiu blogindami galimybes atsiskaityti su kreditoriais. UAB „MC Service“ nepagrįstai 2009-01-23 ir 2009-02-05 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido BUAB „Ginmeta“ savo reikalavimo teisę išreikalauti iš UAB „Paberžės aerodromas“ ir UAB „Eika“ 77 486,76 Lt sumą ir tokiu būdu nepagrįstai patenkino vieno kreditoriaus BUAB „Ginmeta“, kurios akcininkais jie buvo, kreditorinį reikalavimą, tuo padarydami žalos kreditoriams.

3) Nebuvo įvertintas atsakovų nesąžiningas elgesys, kuris pasireiškė kreditorių susirinkimo priimamų sprendimų kontroliavimu ir jų įtakojimu bankroto bylos nagrinėjimo metu. Nurodo, jog advokatas D. A. atstovavo atsakovo UAB „MC Service“ interesus civilinėje byloje pagal UAB „Italinox Baltic“ ieškinį dėl skolos priteisimo. Šioje byloje atsakovą BUAB „MC Service“ atstovauja advokatas E. Š., kuris priklauso tai pačiai advokatų profesinei bendrijai In Jure, kaip ir D. A.. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi 2010-01-21 BUAB “Ginmeta“ perleido 67 010,86 Lt kreditorinį reikalavimą BUAB „MC Service“ D. A.. Minėtu pagrindu D. A. buvo išrinktas BUAB „MC Service“ kreditorių susirinkimo komiteto pirmininku, kuris kreditorių susirinkime išimtinai veikė D. K. interesais. Mano, jog tokiu būdu taip pat buvo pažeista CK 6.102 straipsnio 2 dalis.

4) Teismas nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, kad D. K., būdamas vienintelis UAB „Ginmeta“ direktorius ir akcininkas ir siekdamas išvengti atsiskaitymų su minėtos bendrovės kreditoriais, sąmoningai kartu su sutuoktine L. K. įsteigė UAB „MC Service“, į kurią perkėlė visą UAB „Ginmeta“ veiklą, o vėliau, sutuoktiniai siekdami išvengti atsiskaitymo su UAB „MC Service“ kreditoriais, įsteigė UAB „Drignis“, kurios veikla tokia pati kaip ir UAB „MC Service“. Didžioji dalis darbuotojų, t. y. R. L., V. B., J. S. buvo perkelti dirbti iš UAB „MC Service“ į UAB „Drignis“. Tiek UAB „MC Service“, tiek UAB „Drignis“ buvo įsteigtos tuo pačiu adresu. Duomenys, pagal kuriuos teismas nustatė, jog įmonių veikla neidentiška nėra oficialūs ir bet kada gali būti koreguojami trečiųjų asmenų. Teigia jog atsakovas D. K. atsiliepime patvirtino faktą, jog UAB „Ginmeta“ pagrindinė veikla buvo metalų dirbinių gamyba ir jų didmeninė prekyba. BUAB „MC Service“ 2007-12-31 balanso priede „Metinis pranešimas“ nurodyta, jog bendrovės pagrindinė veikla yra didmeninė prekyba metalo konstrukcijų gaminiais, o iš UAB „Drignis“ 2008-12-31 balanso priedo „Metinis pranešimas“ matyti, jog bendrovės pagrindinė veikla yra specializuota didmeninė prekyba ir metalo gaminių gamyba. Taigi, mano, jog visų minėtų įmonių pagrindinės veiklos yra identiškos. Pareiškėjas 2011-10-06 prieš pat teismo posėdį pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir prašė išreikalauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informaciją apie UAB „Ginmeta“, UAB „MC Service“ ir UAB „Drignis“ darbuotojus.

Atsiliepimas

BUAB „MC Service“ bankroto administratorius A. M. atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodo, jog nepagrįsti teiginiai, kad D. A. veikė išimtinai atsakovų interesais.

Buvęs BUAB „MC Service“ direktorius atsakovas D. K. atsiliepimu prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog tyčinio bankroto požymių nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta. Prašo atsižvelgti į tai, kad įmonei akcininkė 2006-12-18 suteikė 175 000 Lt dydžio paskolą. Tarp bendrovės akcininkės, UAB „MC Service“ ir AB SEB bankas 2008-08-25 buvo sudaryta trišalė subordinavimo sutartis, pagal kurią, akcininkė įsipareigojo savo 100 000 Lt paskolos dalies, nereikalauti iš UAB „MC Service“, kol bankui pagal 2007-01-25 Kredito sutartį nebus grąžintas 307 841,36 Lt kredito likutis. Akcininkė 2008-08-25 buvo įsitikinusi, jog bendrovės veikla susiduria su laikinais sunkumais ir atsakovai nesiekė sužlugdyti įmonę į kurią investuotos asmeninės lėšos. Teigia, jog kreditoriaus argumentai dėl skolos išieškojimo D. K. valdomai bendrovei yra neteisingi. Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2008-08-06 UAB „Ginmeta“ buvo pradėta bankroto procedūra, todėl skolos priteisimas bankrutuojančios bendrovės naudai negali būti vertinamas kaip UAB „MC Service“ direktoriaus nesąžiningumu kitų UAB ‚MC Service“ kreditorių atžvilgiu. Nesutinka su argumentu, jog 2009-01-23 ir 2009-02-05 reikalavimo teisių perleidimo sutartimis buvo padaryta žala UAB „MC Service“ kreditoriams, kadangi minėtomis sutartimis buvo sumažintas BUAB „Ginmeta“ priteistas reikalavimas. Mano, jog klausimai dėl UAB „Ginmeta“ veiklos tariamo perkėlimo į UAB „MC Service“ nėra ir negali būti šios bylos objektu. Teigia, jog duomenys iš Creditinfo Lietuva įmonių duomenų bazės Infobankas išrašai, taip pat duomenys iš UAB „Drignis“ internetinės svetainės bei UAB „Drignis“ išrašytos sąskaitos-faktūros įrodo, jog BUAB „MC Service“ ir UAB „Drignis“ veiklos sritys nesutampa.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pagrindo UAB „MC Service“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

Tyčinio bankroto požymiai yra aplinkybės, jog įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba vykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Tam, kad bankrotą būtų galima pripažinti tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai bei kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412/2010).

Įmonės turtinę ir finansinę padėtį, tai yra situaciją, kai įmonė nebėra pajėgi arba gali būti nebepajėgi įvykdyti prievolių kitai šaliai, – geriausiai žino arba turi žinoti jos vadovas. Taigi apeliantas teisingai nurodo, jog tuo atveju, kai įmonė yra faktiškai nemoki, bet jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau sunkina įmonės turtinę padėtį bei atitinkamai jos kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą, tokia situacija galėtų būti laikoma tyčinio bankroto požymiu, esant žemiau paminėtoms aplinkybėms.

Kaip žinia, verslas yra veikimas savo rizika ir nėra draudžiama sudarinėti sandorių tarp tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių asmenų, o tokie sandoriai savaime nėra niekiniai. Todėl faktai, kad įmonė sudarinėjo sandorius su susijusiomis įmonėmis, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai valdo tie patys dalininkai, kad įmonės vadovas nedelsiant nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo po to, kai pablogėjo įmonės finansinė būklė ir ji tapo galimai nemokia, tyčinio bankroto požymius reiškia tuomet, jeigu tarpusavyje susiję asmenys tokius sandorius sudaro siekdami sužlugdyti vieną iš sandorio šalių ir perkelti verslą ar jo dalį į kitą teisės subjektą (esamą ar naujai sukurtą), tokiu būdu išvengdami įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo.

Aukščiau išdėstytas aplinkybės, susijusios su įmonės valdymo organų narių, jų dalyvių ar su jais susijusių asmenų neteisėtais veiksmais ar neveikimu, įrodinėjamos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (CPK 12, 178 str.). Tik nustatęs, kad įmonės dalyvių ir (ar) valdymo organų konkretūs sprendimai ar atskiri veiksmai ar neveikimas nulėmė įmonės bankrotą ir (ar) iš esmės apsunkino įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą, t. y. priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) bei teisinių padarinių, teismas gali spręsti yra ar nėra pagrindas konstatuoti įmonės bankrotą esant tyčiniu. Jeigu toks priežastinis ryšys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo dėl bendrovės vadovų (dalyvių) tyčinių veiksmų.

Nagrinėjamu atveju kreditorius UAB „Italinox Baltic“ atsakovo BUAB „MC Service“ tyčinį bankrotą įrodinėja remdamasis keliais skirtingais pagrindais, t. y. nesąžiningais įmonės vadovo veiksmais, kai atsiskaitoma pagal prievoles pažeidžiant įstatymais nustatytą tvarką, tai yra neteisėtai suteikiama pirmenybė atskiriems kreditoriams; kai jau pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiskaitoma su atskirais bendrovės kreditoriais tuo pažeidžiant kitų kreditorių teises bei teisėtus interesus bankroto byloje taikant proporcinį finansinių reikalavimų patenkinimo principą; kai įmonės veikla perkeliama į kitą susijusią įmonę.

Visų pirma pažymėtina tai, jog teismas, kaip nurodė ir skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje, nagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) UAB „Italinox Baltic“ pareiškimą atsakovams BUAB „MC Service“, D. K. ir L. K. dėl BUAB „MC Service“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Pareiškėjas rėmėsi įmonės vadovo, o taip pat ir vienintelės akcininkės neteisėtais veiksmais ir prašė teismo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Todėl teismas, nagrinėdamas šią bylą, privalėjo spręsti dėl abiejų asmenų – D. K. ir L. K. veiksmų. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog teismas neįvertino prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytų UAB „MC Service“ direktoriaus D. K. ir vienintelės įmonės akcininkės jo sutuoktinės L. K. veiksmų, prieštaraujančių įmonės tikslų įgyvendinimui ir įtakojusių įmonės bankrotą, bei skundžiamoje nutartyje dėl jų visiškai nepasisakė (CPK 263 str. 2 d., 270 str. 4 d.). Pažymėtina, jog šių klausimų tinkamas išsprendimas yra svarbus dėl galimų teisinių pasekmių kiekvieno iš jų atžvilgiu (civilinė, baudžiamoji atsakomybė).

Antra, Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. liepos 10 d. nutartimi panaikinęs Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartį dėl atsisakymo pripažinti UAB „MC Service“ bankrotą tyčiniu ir grąžindamas šį klausimą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, aiškiai buvo nurodęs, jog turi būti ištirtos aplinkybės dėl UAB „MC Service“ 2008 m. finansinės padėties, įvertinti įmonės vadovo ir akcininkės veiksmai, atlikti esant blogai įmonės finansinei būklei. Taigi šioje byloje priimtu ir galiojančiu teismo sprendimu jau yra konstatuota, kad sprendžiant nagrinėjamą klausimą šios aplinkybės yra svarbios. Nepaisant to, teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, kaip minėta, neatskleidė bendrovės vadovo bei vienintelės akcininkės veiksmų minimu laikotarpiu ir nesprendė dėl jų galimos įtakos įmonės nemokumui (CPK 185 str.). Turint omenyje tai, kad pagal teismų praktiką vien įmonės finansinės padėties pablogėjimas, jos faktiškai nemokumas, pats savaime nereiškia tyčinio bankroto, teismas privalo patikrinti pirmiau paminėtas aplinkybes, tai yra ar 2008 m. įmonės vadovo ir vienintelės akcininkės veikla neįtakojo įmonės turtinės padėties pablogėjimą, ar šia veikla neteisėtai nebuvo suvaržyta kreditorių galimybė nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, ar nebuvo siekiama išvengti skolų išieškojimo, ar grąžinant skolas ir atsiskaitant nebuvo atiduota pirmenybė vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji faktiškai neturės galimybės patenkinti reikalavimus, nes įmonė tiesiog nebeturės pakankamai turto, ar nebuvo sudaryta finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių, prisiimta papildomų įsipareigojimų, siekiant išvengti atsiskaitymo su visais kreditoriais. Akivaizdu, jog šiems klausimams išspręsti būtina nustatyti faktines aplinkybes, apibūdinančias bendrovės būklę minimu laikotarpiu (kreditorių ir debitorių skaičius, skolų dydis, debitorinių skolų išieškojimo realumas, bendrovės gaunamos pajamos, pinigų paskirstymas ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2008 metų antrajame pusmetyje atsirado pagrindas inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsakovui UAB „MC Service“ ir atsakovo vadovas atsakovas D. K. minėtos aplinkybės neginčijo. Taigi tiek jis, tiek atsakovo sutuoktinė vienintelė akcininkė atsakovė L. K. žinojo, jog įmonės finansinė būklė yra bloga. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog nežiūrint to, kad įmonė vėlavo atsiskaityti su kreditoriais, pirmenybė atsiskaityti nepagrįstai buvo suteikta su bendrove susijusiai kreditorei, įmonės akcininkei, sutuoktinei L. K. ir UAB „Drignis“, kuriai vadovavo ir šios bendrovės vienintelė akcininkė L. K.. Tokiu būdu, tik nustačius anksčiau paminėtas faktines aplinkybes, galima spręsti, ar teisus apeliantas teigdamas, jog atsakovai pažeidė ankstesnių kreditorių teises (2 t., 142-143, 148, 202-203 b. l.).

Dėl atsiskaitymo su įmonės akcininke L. K.. Kaip minėta, 2008-09-01 L. K. ir UAB „MC Service“ atstovas direktorius D. K. susitarė dėl 2006-12-18 sudarytos Paskolos sutarties pakeitimo ir papildymo, ir pakeitę sutarties 2 punktą, kuriuo buvo nustatyta, jog įmonės paskolos akcininkei galutinis grąžinimo terminas yra 2021-12-01, susitarė, jog 60 958 Lt paskolos dalis L. K. turi būti grąžinta iki 2008-11-01, o 100 000 Lt paskolos dalis – iki UAB „MC Service“ visa apimtimi gražins AB SEB bankui kreditą. Iš bylos medžiagos matyti, kad BUAB „MC Service“ bankroto byloje yra patvirtintas 100 000 Lt finansinis L. K. reikalavimas, taigi yra pagrindas išvadai, jog 60 985 Lt skolos dalis jai buvo išmokėta (1 t., 176 b. l.).

Dėl atsiskaitymo su UAB „Drignis“, kurio vadovė ir vienintelė akcininkė L. K., atsakovo D. K. sutuoktinė. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog prieš pat kreipiantis D. K. į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „MC Service“ atskaitė su UAB „Drignis“ už pastolių krovimo darbų paslaugas, viso 6 999 Lt (2 t., 148 b. l.). Iš bankroto administratoriaus A. M. pateiktos „MC Service“ sąskaitos matyti, jog mokėjimai UAB „Drignis“ buvo atlikti 2009-01-03, 2009-02-03, 2009-02-21 (2 t., 148-151 b. l.).

Apeliantas teigia, kad bendrovei esant nemokiai ir gresiant bankrotui, vadovas D. K. skubos tvarka iš dalies patenkinęs atsakovės sutuoktinės L. K. kreditorinį reikalavimą, taip pat atsiskaitęs su UAB „Drignis“, kurio vadovė ir vienintelė akcininkė taip pat jo sutuoktinė, pažeidė turtinius interesus kitų UAB „MC Service“ kreditorių, su kuriais atsiskaitymo terminai 2008-11-01 jau buvo suėję, taip pat pažeidė galiojusio Laikinųjų mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, ir tokiuose įmonės vadovo veiksmuose yra tyčinio bankroto požymių.

Tačiau sprendžiant dėl bendrovės tyčinio bankroto, kaip minėta pirmiau, turi būti analizuojama įmonės vadovo ir akcininkės veiksmų įmonei esant faktiškai nemokiai visuma, t. y. ar buvo atsiskaitoma su pirmenybės teisę turinčiais kreditoriais, ar buvo sudarinėjami sandoriai su susijusiomis įmonėmis dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ir t. t.

Trečia, teismas neįvertino aplinkybės, kai jau pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo atsiskaitoma su atskirais bendrovės kreditoriais, neanalizavo ir nevertino tokių atsakovų veiksmų.

Teismas įvertinęs UAB „MC Service“ administracijos vadovo D. K. 2009-01-23 ir 2009-02-05 sudarytas sutartis, kuriomis kreditoriui BUAB „Ginmeta“ buvo perleistos reikalavimo teises į UAB „Paberžės aerodromas“ ir UAB „Eika“ 77 486,76 Lt debitorinę skolą, taip sumažinant skolą savo kreditoriui BUAB „Ginmeta“, laikė, kad jog sutartys nepažeidžia kitų UAB „MC Service“ kreditorių interesų, teigė, jog atsakovas turėjo pareigą vykdyti teismo sprendimą. Tačiau pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 20 d. išdavė įsakymą išieškoti iš UAB „MC Service“ kreditoriui BUAB „Ginmeta“ 151 953,70 Lt. Tačiau iš bendrovės vadovo atsakovo D. K. pateikto 2008-12-24 kreditorių sąrašo matyti, jog UAB „MC Service“ prievolė atsiskaityti su šiais kreditoriais – UAB „Liūtų vartai“, UAB „Skena“, UAB „Metkonas“, UAB „Dizaino centras“, UAB ,‚Keltransa“, UAB „Layher“ atsirado daug anksčiau nei buvo priimtas teismo sprendimas dėl skolos priteisimo BUAB „Ginmeta“ (1 t., 5-17 b. l.). Be to, šioje nutartyje buvo nurodyta, kad pats ieškovo UAB „MC Service“ direktorius D. K. 2009-01-13 jau buvo pateikęs ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei. Taigi teismas, turėdamas pareigą tokio pobūdžio byloje būti aktyvus, netyrė minėtų aplinkybių.

Ketvirta, teisėjų kolegija sutinka su kreditorius UAB „Italinox Baltic“ argumentais, jog teismas išsamiai neištyrė aplinkybių, susijusių su atsakovų D. K. ir jo sutuoktinės L. K. veiksmais perkeliant UAB „Ginmeta“ veiklą į „MC Service“, o iš pastarosios į UAB „Drignis“, užsiimančią identiškomis veiklomis, kurios įtakojo UAB „MC Service“ bankrotą.

Iš Juridinių asmenų registrų duomenų matyti, kad, kaip ne kartą buvo minėta šioje nutartyje, UAB ,,MC Service‘‘ administracijos vadovu iki iškeliant bankroto bylą buvo D. K., visos įmonės akcijos priklauso L. K., D. K. sutuoktinei, o UAB „Drignis“ vadovė ir akcininkė yra L. K. (www.registrucentras.lt). Šių įmonių buveinės ir registracijos adresai yra tie patys – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigia, kad UAB „Drignis“ faktiškai tęsia BUAB „MC Service“ veiklą – vykdo prekybą metalų konstrukcijų gaminiais, pasamdė šios įmonės darbuotojus. Teismas nustatė, jog UAB „MC Service“ pagrindinė veikla yra inžinerinių statybos darbų mašinų ir įrenginių nuoma, o UAB „Drignis“ – prekyba metalo gaminiais. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, liko neištirti ir neįvertinti byloje esantys įrodymai, kurie svarbūs, kaip teigia apeliantas, apibūdinant atsakovų L. K. bei D. K. veiklą valdant UAB „MC Service“. Iš UAB „MC Service“ vadovo D. K. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytų teiginių matyti, jog UAB „MC Service“ veikla – metalo konstrukcijų gamyba, apdirbimas, pardavimas ir pastolių nuoma (1 t., 2 b. l.). Iš UAB „MC Service“ 2007-04-27 ir 2008-04-30 aiškinamųjų raštų, sąskaitų-faktūrų išrašytų užsakovui UAB „Eika“ ir UAB „Paberžės aerodromas“ matyti, jog įmonės veiklą sudarė metalinių konstrukcijų gamyba, montavimas ir prekyba, pvz.: laiptinių turėklų montavimas, nerūdijančio porankio plieno gamyba (2 t. 29, 49 b. l., 3 t., 25-30 b. l.). Taip pat įmonės vadovas D. K. 2009-10-12 atsiliepime į UAB „Italinox Baltic“ pareiškimą dėl UAB „MC Service“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, jog UAB „Drignis“ pagrindinė veikla yra prekyba metalo gaminiais. Taigi šios aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliantas teisus, jog UAB „MC Service“ ir UAB „Drignis“ veikla sutampa (2 t., 166 b. l.). UAB „Drignis“ išrašytos sąskaitos-faktūros pirkėjams UAB „Julats Baltic“, UAB „Agesina“, UAB „Terdina“, UAB „Aukštuminių statybų technologijos“ ir ko, UAB „Pireka“ patvirtina, kad minėtoms įmonėms buvo parduota šašlykinės, juostiniai pjūklai, laiptiniai turėklai, balkono stiklo turėklai, turėklai iš nerūdijančio plieno, o tai reiškia, jog šios su UAB „MC Service“ susietos bendrovės veikla yra prekyba metalo gaminiais (2 t., 204-213 b. l.). Iš internetinio puslapio www.drignis.lt matyti, jog viena iš veiklos porūšių yra laiptų ir turėklų gamyba bei montavimas, kaip ir UAB „MC Service“. Byloje esanti 2008-12-23 sąskaita-faktūra, kurią UAB „MC Service“ pateikė UAB „Drignis“ dėl 6 968,57 Lt sumokėjimo už grūdintą stiklą, diskinį pjūklą, šlifavimo mašiną, kompiuterį, patvirtina, kad 2008-12-23 prieš pat paduodant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „MC Service“ savo turtą, tai yra dalį įrangos, skirtos metalo gaminių apdirbimui, medžiagas, kitas gamybos priemones, pardavė UAB „Drignis“ (2 t. 152 b. l.). Nustatyta aplinkybė leidžia daryti prielaidą, jog UAB „MC Service“ parduoti įrankiai UAB ‚Drignis“ bus naudojami pagal jų paskirtį, t. y. tokiai veiklai, kuria užsiėmė ir UAB „MC Service“. Be to, turėtų būti svarstoma ar minėtas turtas nebuvo perleistas už nepagrįstai mažą kainą.

Teisėjų kolegijos nuomone, esant anksčiau nustatytoms aplinkybėms, nagrinėjamam klausimui taip pat yra aktualios aplinkybės, susijusios su atsakovų veiksmais įkuriant, valdant bei likviduojant UAB „Ginmeta“, UAB „MC Service“ ir UAB „Drignis“. Iš tiesų, pagal bylos medžiagą L. K. valdomas UAB ,,Drignis“ buvo įsteigtas 2008-05-08. Iš UAB ,,Ginmeta“ bankroto bylos medžiagos matyti, kad šios bendrovės vadovas iš vienintelis akcininkas D. K. dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2008-06-30, nurodydamas, kad metalo apdirbimu, metalo konstrukcijų gamyba bei montavimu besiverčianti bendrovė dėl ekonominio sunkmečio šalyje tapo nemoki. Šioje byloje, išregistravus dėl bankroto pasibaigusią bendrovę, liko nepatenkinti pirmosios eilės 9 kreditorių 14 787,43 Lt reikalavimai, antrosios eilės 3 kreditorių (VSDFV Vilniaus skyriaus, AB „Turto bankas“, Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija) 63 163,82 Lt reikalavimai ir trečiosios eilės 46 kreditorių 384 897,42 Lt reikalavimai (civilinė byla Nr. B2-465-623/2009, 2 t., 215-218 b. l.). L. ir D. K. valdomos UAB „MC Service“ bankroto bylos iškėlimas buvo inicijuotas praėjus vos pusei metų nuo UAB „Drignis“ įsteigimo. Byloje surinkti įrodymai taip pat rodo, kad UAB „MC Service“ didžiausios skolos susidarė 2008 metų antrame pusmetyje, tai yra įsteigus minėtą bendrovę. Taigi tik išsamiai ištyrus aplinkybes, susijusias su minėtų įmonių veikla, galima daryti išvadą ar pagrįsti apelianto teiginiai, jog Laimos ir D. K. veiksmai (neveikimas) valdant šias įmones yra tarpusavyje susiję, kai sužlugdoma anksčiau įsteigtų bendrovių veikla, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo, turtas bei verslas perkeliamas į naujai įkurtą įmonę, pirmosioms paliekant vien skolų naštą.

Atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad D. A. būdamas BUAB „MC Service“ kreditorių susirinkimo komiteto pirmininku išimtinai veikė D. K. interesais, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl UAB „MC Service“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Remdamasi anksčiau nurodyta teismų praktiką šios kategorijos bylose, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas neatliko pareigos išsamiai ištirti bei įvertinti šioje nutartyje paminėtų bei kitų nagrinėjamam klausimui svarbių aplinkybių visumą, ir tik tuo pagrindu spręsti ar šios aplinkybės pagrindžia pareiškėjo kreditoriaus UAB „Italinox Baltic“ tvirtinimą, kad UAB „MC Service“ bankrotas pripažintinas tyčiniu, tai yra neatskleidė bylos esmės (CPK 3 str. 1 d., 185 str., ĮBĮ 20 str.). Dėl paminėto, apelianto atskirasis skundas iš dalies tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikinama (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir teismo padarytas teisės bei fakto klaidas dažniausiai ištaiso bylos negrąžindamas šiam teismui. Byla gali būti grąžinta klausimą nagrinėti iš naujo, jei neatskleista bylos esmė ir remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, remdamasi šiais argumentais, laiko, kad išnagrinėti minimą bylą iš esmės apeliacine tvarka nėra galimybės, todėl klausimas dėl UAB „MC Service“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338 str., 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartį ir klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „MC Service“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėGintaras Pečiulis