- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-07-03
- Bylos Nr.
- I-1514-602/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Veslava Ruskan, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- S. Ž.
- Trečiasis asmuo
- I. K., I. S., A. T., V. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, P. D., L. M.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės, sekretoriaujant Sigitai Brasienei,
dalyvaujant pareiškėjui S. Ž., pareiškėjo atstovui adv. Antanui Suslavičiui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. K., I. S., A. T., V. S., trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovei adv. Evai Jankovskai, P. D. atstovui Bronislav Danilevič,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Ž. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, P. D., L. M. , I. K., I. S., A. T., V. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2009-03-31 kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją atlikti jos kompetencijai priskirtinus veiksmus, t.y. atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į 1,72 dešimtinių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vienkiemyje, priklaususio K. Ž. ir V. Z.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad V. Z. (duomenys neskelbtini) kaime valdė 12 dešimtinių žemės, po jo mirties žemę paveldėjo jo dukros A. S. ir S. D. po 5,14 dešimtinių ir jo žmona P. Z. – 1,72 ha dešimtinių. P. Z. nurodytą žemę (duomenys neskelbtini) -06-12 naminiu testamentu paliko pareiškėjo tėvams K. Ž. ir V. Z. Pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į K. Ž. ir V. Z. iki nacionalizavimo valdytą žemę. Pareiškėjas kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėjas pateikė nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą - 1936-06-12 naminį testamentą. Atsakovas nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigoje buvo konstatavęs, kad nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pakanka nuosavybės teisių atkūrimui, tačiau vėliau atsakovo pozicija nurodytu klausimu nepagrįstai pasikeitė. Tretieji suinteresuoti asmenys, kurie pretenduoja atkurti nuosavybės teises į A. S. ir S. D. žemę, pareiškė raštu sutikimą, jog pareiškėjui būtų atkurtos nuosavybės teisės, atitinkamai sumažinus jiems grąžintinos žemės dalį. Atsakovas neteisėtai atsisako atkurti nuosavybės teises. Nurodyti atsakovo veiksmai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai.
Per teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (III t., b.l. 53, 54). Nurodė, kad pareiškėjas kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises į K. Ž. ir V. Z. iki žemės nacionalizavimo valdytą žemę nepateikė dokumentų, patvirtinančių minėtų asmenų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Teismo sprendimu yra atmestas pareiškėjo prašymas nustatyti žemės valdymo faktą. Pareiškėjas taip pat nepateikė visų giminystės ryšį su buvusiais savininkais patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas apie tai buvo informuotas 2004-11-22. Atsakovas, išnagrinėjęs visus pateiktus dokumentus, neturi pagrindo priimti pareiškėjui palankaus administracinio sprendimo.
Tretieji suinteresuoti asmenys P. D., L. M., I. K., I. S., A. T., V. S. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b.l. 54-57). Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nenurodė teismui visų bylai reikšmingų aplinkybių. Pareiškėjas neteisingai nurodė, kad V. Z. nėra pareiškėjo motina. Pareiškėjas nenurodė, kad yra atmestas jo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio žemės valdymo fakto nustatymo. Pareiškėjas nepaminėjo 1999 ir 2004 m. teismo sprendimų, kuriais yra nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, jog visą 12 ha žemę iki nacionalizavimo valdė A. S. ir S. D. Į nurodytą žemę pretenduoja atkurti nuosavybės teises tretieji suinteresuoti asmenys. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-09-11 sprendimu yra įpareigojęs Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į nurodytą žemę. Sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka. Pareiškėjo pateiktas naminis testamentas nėra pakankamas dokumentas, patvirtinantis buvusių savininkų nuosavybės teises į žemę. Pareiškėjas neturi teisės atkurti nuosavybės teises į V. Z. žemę. Todėl atsakovo veiksmai yra teisėti.
Per teismo posėdį tretieji suinteresuoti asmenys ir jų atstovai prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė skundą nagrinėti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus motyvus (I t., b.l. 70, 71). Paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-09-11 sprendimu yra įpareigojęs Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu tretiesiems suinteresuotiems asmenims į (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje, esančią žemę. Į šią žemę pretenduota taip pat pareiškėjas. Todėl bylos yra susijusios. Šioje byloje teismas privalo nustatyti visus pretendentus atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., kitaip negali būti vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises į 1,72 dešimtinių žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) vienkiemyje, pareiškėjo tvirtinimu, priklaususios iki žemės nacionalizavimo K. Ž. ir V. Z., kurią jie paveldėjo iš F. Z.
Byloje nustatyta, kad 1910 m. susituokė K. Ž. ir V. Z. (t. I, b.l. 107). V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (t. II, b.l. 19). 1942 m. susituokė K. Ž. ir J. S. (t. I, b.l. 106). K. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (t. II, b.l. 106).
Pareiškėjo tėvai yra K. Ž. ir J. S. (t. II, b.l. 184). J. S. po santuokos sudarymo 1975 m., buvo J. O. (t. II, b.l. 187).
V. Z., gimusi (duomenys neskelbtini) buvo V. ir F. Z. duktė (t. II, b.l. 21). F. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (t. II, b.l. 20).
Pareiškėjas nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu nurodo 1936-06-12 F. Z. naminį testamentą, kuriame yra nurodyta, kad F. Z. savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) vienkiemyje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, susidedantį iš 1/7 dalies 12 ha žemės, sudarančio bendrą valdymą su S. D. ir O. S., atiduoda ir perleidžia pilnon bendron nuosavybėn sutuoktiniams K. ir V., gimusiai Z., Ž. (t. I, b.l. 36-43, civilinė byla Nr. 2-463-131/2007, b.l. 5, 6). Pareiškėjas nurodo, kad F. Z. testamentu paliekama žemė jai buvo priteista iš jos dukrų A. S. ir S. D. 1930-05-28 Vilniaus apygardos teismo sprendimu, pagal kurį buvo išduotas vykdomasis raštas. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra pateiktas 1935-04-27 (duomenys neskelbtini) valsčiaus viršaičio protokolas, kuriame yra konstatuota, kad įvykdytas Vilniaus apygardos teismo 1930-05-28 vykdomasis raštas, pagal kurį teismas nusprendė pripažinti F. Z. teisę į palikimą po vyro mirties – turtą, kurį sudaro apie 12 ha žemės su pastatais ir inventoriumi, esantys (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, į vieną septintą turto dalį ir vieną ketvirtąją kilnojamojo turto dalį, išimti tą dalį iš S. D. ir A. S. valdymo bei perduoti išimtiniam F. Z. valdymui (t. III, b.l. 21-23). 1930 m. Vilniaus-Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus valdybos pažymoje nustatyta, kad V. Z. valdė (duomenys neskelbtini) kaime 12 dešimtinių žemės (t. II, b.l. 199, 100).
1991-12-18 pareiškėjas pateikė rašytinį prašymą Vilniaus miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į 1/7 dalį iš 12 ha žemės (duomenys neskelbtini) vienkiemyje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, kurią valdė K. Ž. ir jo žmona V., paveldėję pagal (duomenys neskelbtini) -06-12 F. Z. naminį testamentą, patvirtintą 1937-03-16 Vilniaus apygardos teismo nutarimu (t. II, 179, t. III, b.l. 49).
Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui buvo išduota pažyma, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybę į 0,8571 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, valdytos K. Ž., pažyma parengta pagal F. Z. testamentą (t. II, 145).
1999-04-16 Vilniaus m. 1 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2²⁷-4451/1999 pagal pareiškėjų I. K., V. L., S. G., A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Z. mirties (duomenys neskelbtini) 6 dešimtinių žemės sklypą, esantį Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiuje (duomenys neskelbtini) kaime, valdė jo duktė A. S. (t. III, b.l. 66).
2004-04-08 Vilniaus m. 1 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1989-20/2004 pagal pareiškėjo P. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracija, L. M., nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. D. (buvusi pavardė Z.) iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime (dabar (duomenys neskelbtini) seniūnija, Vilniaus m.) nuosavybės teise valdė iš tėvo V. Z. paveldėtą 6 dešimtinių ploto žemės sklypą (prijungta civilinė byla Nr. 2-1989-20/2004). 2004-04-08 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendime yra konstatuota, kad 1999-04-16 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2²⁷-4451/1999 ir civilinėje byloje Nr. 2-1989-20/2004 esantys įrodymai patvirtina, kad V. Z. valdė nuosavybės teise 12 dešimtinių žemės, o po jo mirties (duomenys neskelbtini) šią žemę pasidalino per pusę ir valdė nuosavybės teisėmis S. D. ir A. S.; byloje nėra įrodymų, jog S. D. ir A. S. būtų praradusios nuosavybės tesies į žemės sklypus ar šį turtą paveldėjo kiti asmenys; to nepaneigia faktas, kad vyko teisminis ginčas dėl paveldėjimo teisės, bet nėra duomenų kaip tas ginčas pasibaigė.
2004-08-30 I. K., I. S., A. T., V. L. pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijai sutikimą dėl to, kad neprieštarauja, jog būtų patenkintas S. Ž. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) valsčiuje esančio 6 dešimtinių žemės sklypo, kurį valdė V. Z. dukra A. S., dalį, t.y. 6 dešimtinių sklypas būtų sumažintas iki 5,14 dešimtinių (t. I, 14). 2004-09-01 P. D. ir L. M. pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijai pareiškimą, jog sutinka, kad S. D. ir A. S. nuosavybės teise valdytos žemės valdos būtų sumažintos 1/7 dalimi (t. I, 16).
Vilniaus miesto 1 apylinkės tesimo 2005-05-05 nutartimi S. Ž. yra atnaujintas praleistas terminas pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai papildomus dokumentus reikalingus nuosavybės teisių atkūrimui į buvusio savininko Pranciškos ir V. Z. žemę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valsčiuje (V. Ž. mirties metrika, archyvo pažymėjimas dėl P. Z. mirties (duomenys neskelbtini), archyvo pažymėjimas dėl V. ir F. Z. dukters V., gimusios (duomenys neskelbtini) krikšto) (t. II, 15, 16, prijungta civilinė byla Nr. 2-02461/619/2005).
Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-10-09 išvadoje dėl nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų pakankamumo yra konstatuota, kad pateiktų S. Ž. dokumentų ((duomenys neskelbtini) -06-12 F. Z. naminis testamentas) nepakanka nuosavybės teisių atkūrimui į buvusio savininko turėtą žemę, todėl pretendentas turėtų kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (t. I, 155). 2006-10-13 pareiškėjas buvo informuotas, jog nuosavybės teisių atkūrimui nepakanka dokumentų, pažymėta, kad pareiškėjas nurodytu klausimu buvo informuotas taip pat 2005-10-24 raštu (t. I, 153).
Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-463-131/2007 pagal S. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys P. D., L. M., I. K., I. S., A. T., V. S., I. S., Vilniaus apskrities viršininko administracija (t. I, 143-147, prijungta civilinė byla Nr. 2-463-131/2007). 2007-04-05 sprendimu teismas pareiškimą buvo patenkinęs ir nustatęs juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. ir V., gimusiai Z., Ž. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis priklausė 1/7 dalis 12 ha žemės sklypo, kurį po V. Z. mirties 1926 metais paveldėjo A. S. ir S. D. Vilniaus apygardos teismas 2007-07-26 sprendimu, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007-04-05 sprendimą panaikino ir pareiškimą atmetė (t. I, 137-141).
Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Įstatymo) nustatytu terminu ir tvarka kreipėsi į kompetentingą instituciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Įstatymo 10 str. 4 d. yra nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Įstatymo 9 str. yra reglamentuotos pagrindinės nuostatos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų (1. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra - turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. 2. Piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinantys giminystės ryšį, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšio nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.). Įstatymo 18 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos.
Pagal nurodytas Įstatymo nuostatas kompetentinga institucija privalo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jeigu yra nustatytu terminu pateikti dokumentai, patvirtinantys buvusio savininko nuosavybės teises. Pareiškėjas nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu nurodo F. Z. 1936 m. naminį testamentą, pagal kurį pareiškėjo tvirtinimu buvę savininkai K. Ž. ir V. Z. paveldėjo žemę ir valdė iki žemės nacionalizavimo. F. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimo atsiradimo metu palikimo atsiradimo vietoje galiojo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvadas. Civilinių įstatymų 1060 str. buvo nustatyta, kad bet koks testamentas, palikėjui mirus, turi būti pristatytas per terminus, nustatytus 1063, 1065 ir 1066 straipsniuose, patvirtint vykdyti Taikos Teisėjui, ten, kur yra užrašytas turtas, arba kur gyvena palikėjas; naminių testamentų pristatomas originalas, o notarinių – ištrauka. Civilinių įstatymų 1060 str. buvo nustatyta, kad terminas testamentui pristatyti patvirtinti vykdyti nustatytas: esantiems Lietuvoje metinis, o esantiems užsienyje – dveji metai, skaitant nuo palikėjo mirties dienos. Civilinių įstatymų 1065 str. buvo nustatyta, kad perėjus tam terminui (1063str.), testamentai nebepriimami tvirtint vykdyti ir lieka niekingi.
Pareiškėjas pateikė naminio testamento kopijas, kurios nėra visose dokumentų vietose įskaitomos (t. I, b.l. 36-43, civilinė byla Nr. 2-463-131/2007, b.l. 5, 6). Yra įskaitomas visas testamento turinys, tačiau kiti įrašai įvairiose kopijose nėra įskaitomos. Pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos teismo 1940-03-20 testamento vertimą, kuriame liudijamas vertimo tikrumas (t. I, b.l. 36-37). Yra pateiktas testamento vertimas su papildomais įrašais, kuriame nurodoma, kad yra išverstas 1942 m. išduotas dokumentas (t. I, b.l. 42). Yra pateikta minėta testamento kopija, kurioje nurodoma, kad 1937-03-16 nutarimu, kuriuo patvirtintas mirusios (duomenys neskelbtini) m. F. Z. naminis testamentas, surašytas 1936m., toliau neįskaitoma (civilinė byla Nr. 2-463-131/2007, b.l. 5).
Nurodyti duomenys patvirtina, kad iš pateiktų dokumentų kopijų nėra aišku kas patvirtino naminį testamentą, t.y. nėra duomenų, patvirtinančių, kad naminis testamentas buvo patvirtintas tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka. Todėl Vilniaus apskrities viršininko administracija turėjo ir šiuo metu turi pagrindą tvirtinti, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų patvirtinančių, kad K. Ž. ir V. Z. paveldėjo žemę ir valdė ją iki visos žemės nacionalizavimo. Todėl Vilniaus apskrities viršininko administracija neturėjo faktinių duomenų reikalingų administracinio sprendimo priėmimui ir šiuo metu tokių duomenų neturi, todėl negali būti teismo sprendimu įpareigota priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2007-07-26 sprendimas, kuriuo yra atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl K. Ž. ir V. Z. pagal naminį testamentą paveldėtos ir iki nacionalizacijos valdytos žemės valdymo fakto nustatymo (t. I, 137-141). Tiek ABTĮ 14 str., tiek CPK 18 str. yra nustatytas teismo sprendimo privalomumo principas.
Be to, privalomi yra ir 1999-04-16 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2²⁷-4451/1999 ir 2004-04-08 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1989-20/2004, kuriais yra nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad S. D. ir A. S. iki žemės nacionalizavimo valdė nuosavybės teise 12 dešimtinių žemės, kurią paveldėjo po V. Z. mirties (duomenys neskelbtini). Todėl galiojant nurodytiems teismo sprendimams, pareiškėjas negali pretenduoti į dalį šios žemės, nepaisant to, kad tretieji suinteresuoti asmenys, pretendentai atkurti nuosavybės teises į S. D. ir A. S. žemę, raštu nurodė, kad neprieštarauja, jog jiems grąžintina žemės dalis būtų sumažinta 1,72 ha. Nurodyti trečiųjų suinteresuotų asmenų pareiškimai prieštarauja teismo sprendimų privalomumo principui.
Pažymėtina, kad pareiškėjas ir turėdamas nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus dėl K. Ž. ir V. Z. valdytos žemės, negalėtų pretenduoti į visą jų žemę. Pagal Įstatymo 2 str. 1 d. 3 p. pareiškėjas yra priskirtas prie subjektų, kuriems gali būti atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjo tėvo K. Ž. valdytą turtą (1. Nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį). Tačiau pareiškėjas pagal Įstatymo 2 str. neturi teisės pretenduoti į V. Z. – tėvo sutuoktinės valdytą nekilnojamąjį turtą.
Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad atsakovas teisėtai atsisako atkurti nuosavybės teises pareiškėjui S. Ž. į 1,72 dešimtinių žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) vienkiemyje, pareiškėjo tvirtinimu, priklaususios iki žemės nacionalizavimo K. Ž. ir V. Z. (ABTĮ 3 str., 90 str., Viešojo administravimo 3 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,
nusprendė:
S. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.