- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- 1S-783-366/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Nukentėjusysis
- E. K.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei
dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs nukentėjusiosios E. K. skundą dėl 2008-12-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atmetė nukentėjusiosios E. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 1NVTS skyriaus prokurorės G.Petrulytės 2008-10-20 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 50-1-00534-07 bei Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo R.Valentinavičiaus 2008-11-14 nutarimo palikti galioti 2008-10-20 nutarimą. Teismas nutartyje nurodė, kad prokurorų nutarimai priimti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų, yra teisėti bei pagrįsti, o byloje nėra duomenų, leidžiančių neabejotinai daryti išvadą, jog A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 2 d.
Šalies argumentai
Skundu nukentėjusioji E. K. prašo 2008-12-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir atnaujinti tyrimą. Skunde ji nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog vairuotojas A. B. eismo įvykio metu buvo neblaivus - jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, todėl tyrimas turėjo būti pradėtas ir būti vykdomas pagal požymius nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 dalį. Atnaujinus ikiteisminį tyrimą buvo atliktas eksperimentas, kuris akivaizdžiai parodo, jog dviems iš keturių statistų pėsčioji, stovinti saugumo salelėje kelia grėsmę eismo saugumui. Iš to seka, jog atidus, blaivus ir rūpestingas vairuotojas, įvažiuojantis į sankryžą ką tik pasikeitus šviesoforo signalui būtų pastebėjęs einančią pėsčiąją ir galėjęs laiku sustabdyti. Eksperimento metu kitiems dviems statistams saugumo salelėje stovinti pėsčioji nekėlė grėsmės eismo saugumui, nes jų nuomone važiuojant, kai dega žalias šviesoforo signalas pėstieji pavojaus eismo saugumui sukelti negali. Tačiau, jei pėsčiąją imituojanti statistė eksperimento metu būtų ėjusi per saugumo salelę ir žengusi į važiuojamąją dalį šių dviejų statistų reakcija būtų kitokia. Taigi akivaizdu, jog kaip tik prokurorai ir ikiteisminio tyrimo teisėjas rėmėsi prielaidomis - tai yra subjektyvia ir pagrįsta ydingu ir neteisingu mąstymu bei elgesiu už automobilio vairo dviejų statistų nuomone - jog degant žaliam šviesoforo signalui niekas grėsmės eismo saugumui sukelti negali. Jos nuomone, jeigu teismui ir prokuratūrai kyla abejonių dėl eksperimento rezultatų, eksperimentas turi būti atliktas taip, jog vairuotojai reaguotų į judantį ir įžengiantį į važiuojamąją dalį objektą, o ne aiškinti dėl eksperimento kilusias abejones vairuotojo naudai.
Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 str. 2 p. nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių asmens kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Ikiteisminį tyrimą šiuo pagrindu galima nutraukti tik išnaudojus visas galimybės surinkti tyrimui reikšmingus duomenis. Ikiteisminio tyrimo metu, tik prokuroras turi teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka patvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo ir tuo pagrindu surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą teismui.
Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2007-07-26, apie 20 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje, A. B. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst.Nr. (duomenys neskelbtini)buvo partrenkta pėsčioji E. K., ėjusi šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, pėsčiųjų perėjoje.
Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis buvo nustatyta, kad būtent pačios nukentėjusiosios E. K. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, nes ji įėjo į gatvės važiuojamąją dalį degant jos judėjimo kryptimi draudžiamam eismą – raudonam - šviesoforo signalui. Todėl ikiteisminis tyrimas, išnaudojus visas tyrimo galimybes, buvo nutrauktas. Toks Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimas, o kartu ir kiti vėliau sekę sprendimai, kuriais buvo atmetami nukentėjusiosios skundai, pagal byloje esančius duomenis yra pagrįsti ir teisėti.
Iš baudžiamos bylos matyti, kad tyrimą atlikusi Panevėžio miesto apylinkės prokuratūra atliko visus būtinus ir šioje situacijoje galimus ikiteisminio tyrimo veiksmus, siekdama nustatyti ne tik bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, bet ir nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. Panevėžio apygardos teismo 2008-05-3 nutartimi (b. l. 75-76) ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, siekiant ištirti ir įvertinti A. B. galimybę savalaikiai pastebėti kelyje atsiradusią kliūtį – išėjusią į automobilio judėjimo krypties važiuojamąją gatvės dalį pėsčiąją, savalaikiai sureaguoti ir taip išvengti užvažiavimo ant pėsčiosios. Dėl šios priežasties buvo atliktas eksperimentas atkartojant buvusią eismo įvykio situaciją. Eksperimente dalyvavusiems statistams, kurie buvo informuoti apie eksperimento reikšmę, dviems jų, nors jie ir važiuoja per leistiną žalią šviesoforo signalą, pėsčioji, galinti įžengti į važiuojamąją dalį jai degant draudžiamam šviesoforo signalui, sukelia grėsmę eismo saugumui (vienam iš 38,90 m, kitam iš 26,80 m atstumo). Kiti du eksperimento dalyviai atitinkamai nurodė, jog pėsčioji degant automobilių eismui leidžiamam šviesoforo signalui nekelia jokios grėsmės, arba šiokių tokių dvejonių dėl pėsčiosios kyla tik prieš 0,3 m atstumą.
Įvertinus eksperimento metu nustatytas aplinkybes ir tai, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst.Nr. (duomenys neskelbtini)vairuojamo A. B., ratų stabdymo pėdsako ilgis (9,20 m), atėmus bazę, duotomis kelio sąlygomis atitinka jo važiavimo greitį iki stabdymo apie 40,2 km/h, t.y. A. B. jo judėjimo krypties gatvės važiuojamoje dalyje pėsčiąją pastebėjo tik likus 5-9 m atstumu, seka išvada, jog A. B. techniniu požiūriu neturėjo galimybės laiku pastebėti pėsčiosios ir taip išvengti susidūrimo. Šią aplinkybę patvirtina eismo įvykio – filmuotos medžiagos vaizdo įrašas (b. l. 15-23), liudytojų D. K. (b.l. 39-40), R. A. (b. l. 36-37) parodymai, paties A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino parodymų patikrinimo metu (b. l. 47-49), iš dalies Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvada (b.l. 57-61). Be to, pati nukentėjusioji tyrimo metu parodė, kad jai jau esant skiriamojoje salelėje, pamatė, kad pradėjo šviesti raudonos spalvos šviesoforo signalas, tačiau nepastebėjusi arti atvažiuojančių automobilių įėjo į važiuojamąją Klaipėdos gatvės dalį link pietinio šaligatvio (b. l. 28-29).
Todėl galima teigti, jog šioje eismo situacijoje E. K. veiksmai – įėjo į automobilio judėjimo krypties važiuojamąją gatvės dalį degant jos judėjimo kryptimi draudžiamam eismą (raudonam) šviesoforo signalui, neįvertinusi eismo situacijos, atstumo iki atvažiuojančio automobilio ir jo važiavimo greičio - sudarė kliūtį A. B. vairuojamo automobilio eismui ir grėsmę eismo saugumui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. K. techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu ir tai buvo pagrindinė sąlyga jam kilti.
Todėl pareiškėjos skundo argumentas, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas šališkai, kad jis yra nepakankamai išsamus, ar buvo remiamasi tik prielaidomis, yra nepagrįstas. BPK pažeidimų atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip esminiai, t.y. tiesiogiai sukliudę priimti teisingą sprendimą šioje baudžiamojoje byloje, nenustatyta.
Tokiu būdu, iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad byloje buvo išnaudotos įstatymo numatytos galimybės surinkti reikšmingus tyrimui duomenis, pilnai patikrintos E. K. skunde nurodytos aplinkybės dėl A. B. veiksmų, tačiau objektyvių duomenų, įrodančių A. B. kaltę nustatyta nebuvo. Todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, naikinti ją ir atnaujinti byloje ikiteisminį tyrimą A. B. veiksmų atžvilgiu skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Dėl skundo argumento, jog A. B. kaltas vien todėl, kad eismo įvykio metu jam buvo nustatytas lengvas girtumas, išsamiai atsakyta skundžiamoje nutartyje. Teismas sutinka su Panevėžio apylinkės teismo išvadomis šiuo klausimu todėl papildomai dėl to nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas,
nutar ė:
E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.