- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-11
- Bylos Nr.
- 1-232-245/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,
susipažinusi su privataus kaltintojo V. V. skundu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo teisėjui A. P. privataus kaltinimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teisme 2017 m. sausio 25 d. gautas privataus kaltintojo V. V. (toliau – ir pareiškėjo) skundas, kuriame prašoma: panaikinti teisėjo A. P. teisinę neliečiamybę imantis tam reikalingų veiksmų; iškelti teisėjui A. P. baudžiamąją bylą pagal BK 154 straipsnio 1 dalį; pripažinti V. V. nukentėjusiuoju ir priteisti jam iš A. P. simbolinę 1 euro sumą.
Šalies argumentai
V. V. skunde nurodo, kad jis 2012 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorą A. P., kuris dirbdamas prokuroru galimai padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, kai jis 2012 m. vasario 21 d. teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), palaikydamas valstybinį kaltinimą baigiamojoje kalboje apšmeižė ir įžeidė pareiškėją, viešai tikindamas teismą, kad jis meluoja.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad iš Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Ž. R. 2012 m. balandžio 24 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad pareiškėjo 2012 m. balandžio 16 d. pareiškimas buvo išnagrinėtas ir jam paaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 407 straipsniu „Baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio Kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus, kai nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę, ir, antra, jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Todėl pareiškėjas 2017 m. sausio 25 d. privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismą, kaltindamas A. P. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje.
Byla buvo paskirta nagrinėti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo teisėjui A. R., kuris 2017 m. sausio 26 d. nutartimi, savo sprendimą grįsdamas kolegiškais, profesiniais tarpusavio santykiais su teisėju A. P., nusišalino nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo. 2017 m. sausio 26 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkas nepatvirtino teisėjo A. R. nusišalinimo nuo pirmiau paminėto privataus kaltintojo skundo nagrinėjimo.
2017 m. sausio 31 d. nutartimi teisėjas A. R. baudžiamąją bylą perdavė Kauno apygardos teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui procesiniam sprendimui dėl teismingumo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui priimti. Teisėjas savo sprendimą grindė teisės į nešališką teismą užtikrinimu atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymu privataus kaltinimo tvarka yra kaltinamas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo teisėjas A. P., kurį ne tik su teisėju A. R., bet ir su kitais šio teismo teisėjais sieja kolegiški santykiai.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys 2017 m. vasario 7 d. nutartimi privataus kaltinimo bylą, kurioje V. V. privataus kaltinimo tvarka kaltina A. P. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, pagal teismingumą perdavė nagrinėti Kauno apygardos teisme.
Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakė priimti V. V. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą ir nutarė skundą kartu su priedais grąžinti pareiškėjui.
Dėl 2017 m. vasario 20 d. nutarties, pareiškėjas V. V. padavė apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs V. V. skundą 2017 m. kovo 29 d. nutartimi V. V. skundą tenkino. Panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį ir V. V. skundo dėl baudžiamosios bylos iškėlimo A. P. privataus kaltinimo tvarka pagal BK 154 straipsnio 1 dalį priėmimo klausimą perdavė Kauno apygardos teismui spręsti iš naujo.
Privataus kaltinimo procesas pagal V. V. skundą nepradėtinas.
Šalies argumentai
Susipažinus su privataus kaltintojo V. V. skundu dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo, matyti, kad jis prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo teisėją A. P., kaltindamas jį padarius nusikalstamą veiką jam einant prokuroro pareigas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – BPK) 407 straipsnyje numatyta, kad baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio Kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus. Taigi nusikaltimas numatytas BK 154 straipsnio 1 dalyje patenka į privataus kaltinimo bylų kategoriją.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad privataus kaltinimo procesą norima pradėti šiuo metu einančiam teisėjo pareigas A. P. dėl jo frazių pasakytų einant prokuroro pareigas ir palaikant kaltinimą baudžiamojoje byloje darbo metu, atliekant savo tarnybines pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 41 straipsnio 1 dalį, teisėjas yra valstybės pareigūnas ir turi šiame bei kituose įstatymuose numatytus valstybės valdžios įgaliojimus. Tokiu atveju pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo gali tik generalinis prokuroras (Teismų įstatymo 47 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu užtikrinamas teisėjo, kaip specialaus subjekto, turinčio valstybės pareigūno statusą, imunitetas. Pareiškėjas kaltina A. P. nusikaldamos veikos padarymu jam einant prokuroro pareigas, tačiau pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 12 straipsnis įtvirtina prokurorų neliečiamumą. Šio straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras. Taigi įstatymai numato, kad privataus kaltinimo bylų procesas tiek prieš teisėją, tiek prieš prokurorą, kaip specialų subjektą, negali būti pradėtas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, į tai, kad privataus kaltinimo bylą A. P. norima pradėti dėl jo veiksmų darbo metu atliekant prokuroro pareigas, o tai reiškia, kad taikytina speciali norma numatanti pareigūnų atsakomybę, t. y., BK 228 straipsnis, kuriame numatyta veika nėra privataus kaltinimo.
Esant išvardintoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras galėtų spręsti, ar vykdydamas savo profesines pareigas, pasisakydamas teisiamajame posėdyje, tuo metu prokuroras A. P. viršijo įstatymų įgaliojimus.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, atsisakytina pradėti privataus kaltinimo procesą A. P..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsniu bei 440 straipsniu, teismas
nutaria:
atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą pagal V. V. skundą A. P..
Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniams teismui per Kauno apygardos teismą.