- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- I2-2719-809/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00886-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybė atstovaujama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovei Ingai Skutkevičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) priteisti 7 000 Eur žalos atlyginimą.
Nurodo, kad nuo 2011 m. spalio 10 d. atlieka bausmę laisvės atėmimo vietose. Atliekant bausmę pareiškėjui pradėjo gesti dantys, galiausiai neteko daugybės dantų, todėl tapo sunku valgyti. Dėl dantų trūkumo tapo sunku kramtyti, todėl sutriko virškinimas, patyrė kitų nepatogumų. Nurodo, kad laikui einant pareiškėjo sveikatai yra daroma didelė žala ir tai prilygsta kankinimui, žmogaus orumo pažeminimui. Nei pataisos įstaigos, nei Kalėjimų departamentas niekuo negali padėti, nes šios problemos sprendimas yra ne jų, o Ministerijos kompetencijoje, kadangi pataisos įstaigose atliekamų asmenų nemokamas dantų protezavimas nėra numatytas. Pareiškėjas neturi lėšų, todėl neturi galimybės pasinaudoti dantų protezavimo paslaugomis. Pareiškėjo nuomone, tokios galimybės nebuvimą sąlygojo Ministerijos neveikimas ir nerūpestingumas, atitinkamos tvarkos nenustatymas. Pabrėžia, kad Ministerijos tikslai formuoti valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, kontroliuoti bei koordinuoti jos įgyvendinimą. Kaip nustatyta Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnyje, nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Ministerija, vadinasi nuteistajam galioja visi Ministerijos įsakymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys sveikatos priežiūrą. Pareiškėjo teigimu, Ministerijos nerūpestingumas ir neveikimas, šiuo aspektu, pasireiškė tuo, kad Ministerija nėra priėmusi teisės akto reglamentuojančio nemokamas protezavimo paslaugas bausmę atliekantiems asmenims, o tai, pareiškėjo nuomone, yra neteisėtas neveikimas. Dėl paminėtų aplinkybių pareiškėjas patiria išgyvenimus, skausmus negali valgyti, sutriko sveikata, todėl patirtus nepatogumus prašo atlyginti priteisiant žalos atlyginimą.
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad pareiškėjas nenurodo nė vieno argumento, kuo pasireiškia Ministerijos veiksmų neteisėtumas, kuriame teisės akte įtvirtinta Ministerijos pareiga į sąrašą asmenų, kuriems priklauso dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimas iš PSDF biudžeto, įtraukti visus to pageidaujančius asmenis, kokį konkretų teisės akto reikalavimą Ministerija pažeidė to nepadariusi. Pažymi, kad tuo atveju, jei pareiškėjas nepageidauja laukti iki jis įgys teisę gauti dantų protezavimo paslaugas, kompensuojamas iš PSDF biudžeto, pareiškėjas turi teisę gauti dantų protezavimo paslaugas savo lėšomis. Atsižvelgiant į išdėstytą, teigti, kad Ministerijos veiksmuose yra neteisėta kalta veika, kad Ministerija neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, neįvykdė teisės aktais priskirtų funkcijų, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepagrindžia, kad jam iš tiesų reikalingas dantų protezavimas. Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 5 straipsniu, Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra gydytojo diagnozuoti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklė, kurie yra pagrindas privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims teikti SDĮ ir kitų teisės aktų nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir apmokėti iš PSDF biudžeto. Nurodo, kad byloje taip pat nėra duomenų, liudijančių, kad pareiškėjui buvo diagnozuotas sveikatos sutrikimas, sudarantis pagrindą pareiškėjui kreiptis dėl dantų protezavimo paslaugų, kompensuojamų iš PSDF biudžeto.
Nurodo, kad, nagrinėjamu atveju, Ministerijos veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų (neveikimo), o pareiškėjas neįrodo, kad jam buvo padaryta neturtinė žala ir, kad ši žala kilo dėl Ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo).
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai palaikė skundą bei patikslintą skundą jame nurodytais argumentais, prašė teismo skundą bei patikslintą skundą tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovų bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai prašė teismo skundą bei patikslintą skundą atmesti jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Ministerija nėra priėmusi teisės akto, reglamentuojančio galimybę asmeniui, atliekančiam bausmę įkalinimo įstaigoje ir negaunančiam pajamų, nemokamai gauti dantų protezavimo paslaugas.
Dėl žalos atlyginimo priteisimo pažymėtina, kad neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. Pvc. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1355/2010 ir kt.).
Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto reglamentuoja Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-890 „Dėl Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 3 punkte nurodyta, kad teisę į dantų protezavimo paslaugas, kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto, turi šie privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys: asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius; asmenys, kurie yra pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais; vaikai; asmenys, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos. Asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius bei asmenys, kurie yra pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, turi atitikti papildomas Tvarkos aprašo 5 punkte nurodytas sąlygas.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nepatenka į Tvarko aprašo 3 punkte nurodytą asmenų, kuriems dantų protezavimo paslaugos kompensuojamos iš PSDF biudžeto, sąrašą. Tačiau pareiškėjas prieštarauja, kad Ministerija nėra priėmusi teisės akto, reglamentuojančio nemokamų dantų protezavimo paslaugų suteikimą nuteistiesiems.
Pabrėžtina, kad, nagrinėjamu atveju, Ministerijos veiksmų neteisėtumo, CK 6.271 straipsnio prasme, konstatavimui pirmiausia reikia nustatyti, kad valdžios institucijos (Ministerijos) darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, sprendžiant dėl Ministerijos veiksmų neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja Ministerijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė pareiškėjo atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl Ministerijos pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas skunde tik bendrai nurodo, jog Ministerijos neveikimas ir nerūpestingumas, pasireiškęs atitinkamos tvarkos nenustatymu, sąlygojo pareiškėjui padarytą žalą, tačiau detaliai nenurodė, kokius konkrečiai teisės aktus, pvz. įpareigojančius Ministeriją tokią tvarką (nemokama dantų protezavimo tvarka nuteistiesiems) nustatyti, Ministerija pažeidė. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Ministerija nevykdė ar netinkamai vykdė jai, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 926 patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatus, priskirtinas funkcijas. Taigi, darytina išvada, jog bylos medžiaga nenustatyta, kad Ministerija neatliko jai teisės aktais įtvirtintų pareigų ar veikė neteisėtai, pažeisdama teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Pareiškėjas taip pat remiasi Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsniu, kuriame įtvirtinta, kad nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Ministerija, todėl, pareiškėjo teigimu, nuteistajam galioja visi Ministerijos įsakymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys sveikatos priežiūrą. Pareiškėjas iš esmės teisus teigdamas, kad Ministerijos įsakymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys sveikatos priežiūrą, galioja ir pareiškėjui. Todėl kaip ir šiuo atveju, Tvarkos aprašo nuostatos taip pat galioja ir pareiškėjui, tačiau pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų, kad jis patenka į Tvarkos aprašo 3 punkte nurodytą asmenų, kuriems dantų protezavimo paslaugos kompensuojamos iš PSDF biudžeto, sąrašą.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Ministerijos vienas iš tikslų formuoti valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, kontroliuoti bei koordinuoti jos įgyvendinimą, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad nei Konstitucijos 98 straipsnyje nei 1998 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 926 patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatuose Sveikatos apsaugos ministrui nėra numatyta pareiga piliečio prašymu arba reikalavimu įstatymų leidėjui pateikti svarstyti atitinkamo įstatymo projektą. Atkreiptina, jog įstatymų leidybos iniciatyvos teisė nėra pareiga, todėl nėra galimybės įpareigoti subjektą, turintį įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, ją įgyvendinti.
Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjas skundo argumentais Ministerijos veiksmų (neveikimo) neteisėtumo neįrodė, t. y. neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmetamas kaip nepagrįstas.
Laisvės atėmimo vietų ligoninė su 2021 m. balandžio 13 d. raštu Nr. S-1564 pateikti duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę (b. l. 26-61). Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą. Byloje pateikti duomenys, susiję su pareiškėjo sveikata, todėl teismas nutaria pripažinti teisme 2021 m. balandžio 13 d. pateiktą bylos medžiagą nevieša ir neteikti jos susipažinti kitiems asmenims, išskyrus pareiškėją ir atsakovės atstovą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme Laisvės atėmimo vietų ligoninės su 2021 m. balandžio 13 d. raštu Nr. S-1564 pateiktus pareiškėjo V. G. sveikatos duomenis pripažinti nevieša bylos medžiaga ir neteikti jos susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus pareiškėją ir atsakovės atstovą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.