Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-12-04 · Civilinė byla Nr. 2YT-7126-494/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-04
Bylos Nr.
2YT-7126-494/2019
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01904-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Pareiškėjas
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės
Suinteresuotas asmuo
E. S., M. S., P. P., Č. M.
Advokatai
Arūnas Merkys
Civilinė byla Nr. 2YT-7126-494/2019Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01904-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1.; 3.4.5.5.; 3.4.5.10.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 4 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,sekretoriaujant Laimonui Rukšėnui,

dalyvaujant pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus atstovei Justinai Butkevičiūtei, suinteresuotiems asmenims E. S. (E. S.), M. S., suinteresuoto asmens P. P. (P. P.) atstovui advokatui Arūnui Merkiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus pareiškimą dėl P. P. (P. P.) pripažinimo neveiksniu, jam globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, suinteresuoti asmenys E. S. (E. S.), M. S., Č. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė P. P. pripažinti neveiksniu visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatyti globą aukščiau nurodytose srityse, jo globėju skirti E. S..

Pareiškime nurodė, kad buvo gautas E. S. motyvuotas prašymas dėl P. P. pripažinimo neveiksniu visose srityse, jam globos nustatymo ir globėjo paskyrimo. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos P. P. nustatė pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį ir 15 procentų darbingumo lygį. Remiantis medicininiais duomenimis, P. P. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, demencija sergant epilepsija, kitos ligos. P. P. juda ramentų pagalba, jis nepajėgia pasirūpinti savo sveikata, buitimi ir higiena. Jis prastai orientuojasi realybėje, teikiamą informaciją suvokia ir interpretuoja savaip, būna agresyvus, nerimastingas. Dėl fizinės ir psichinės sveikatos būklės būti globėju ar rūpintoju, auklėti nepilnamečių vaikų, įgyvendinti darbo teisinių santykių jis nesugebėtų, nes jam pačiam reikalinga nuolatinė kitų asmenų priežiūra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra tikslinga P. P. pripažinti neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. P. P. tėvai yra mirę, žmonos ir vaikų jis neturėjo. Jis yra E. S. motinos M. S. vyro Č. M. tolimas giminaitis. P. P. gyvena su E. S. ir jo motina M. S. E. S. nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių su patogumais name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namas yra tvarkingas, prižiūrėtas, jame sudarytos geros gyvenimo sąlygos neįgaliam asmeniui. P. P. name turi erdvų ir šviesų kambarį. E. S. jau kurį laiką faktiškai atlieka globėjo funkcijas (b.l. 2-5).

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo E. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka. Pageidauja ir gali būti P. P. globėju (b.l. 44).

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus atstovė Justina Butkevičiūtė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir mano, kad remiantis pateiktais medicininiais dokumentais ir išvada, P. P. turi būti pripažintas neveiksniu visose srityse, neatsižvelgiant į ekspertizės išvadą, paskiriant jo globėju E. S..

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens P. P. atstovas advokatas Arūnas Merkys su pareiškimu sutiko iš dalies. Mano, kad teismas turi vadovautis ekspertizės išvada, nes tai yra specialistų išvada, kuri nepaneigia, kad P. P. reikalinga kito asmens priežiūra. Tokiu atveju E. S. gali būti paskirtas tiek globėju, tiek rūpintoju. Ekspertizė atlikta neseniai ir atitinka P. P. būklę.

Suinteresuotas asmuo E. S. sutiko su pareiškimu ir parodė, kad P. P. sunkiai orientuojasi, nežino, kaip užsiregistruoti pas gydytoją, reikia jį vežti, ruošti jam maistą (viską supjaustyti), jis nekontroliuoja dubens organų funkcijų, todėl turi pastoviai naudoti higienos priemones, jam reikia padėti nusiprausti. Prieš penkis metus jis buvo padegęs namą, be to buvo sudaužęs televizorių. Pinigų nepažįsta. Vaikų auklėti negalėtų, nes yra agresyvus, nuo gimimo serga epilepsija. Kiekvienais metais jis profilaktiškai guldomas į ligoninę. Jo psichologinė būklė nėra stabili, būna agresijos priepuoliai.

Suinteresuotas asmuo M. S. sutiko su pareiškimu ir parodė, kad P. P. yra jos vyro Č. M. tolimas giminaitis. P. P. ji daug metų padėdavo, nes jis nuo vaikystės turi psichikos sutrikimų. Jis negalėtų savarankiškai gyventi ir apsitarnauti, jam reikalinga kito asmens globa. P. P. nuolat prižiūri jos sūnus E. S., kuris su P. P. gyvena kartu. P. P. būna agresijos ir epilepsijos priepuoliai, jam vaidenasi, būna haliucinacijos, o kartais sėdi ir žiūri į vieną tašką. Jis negali pats sau ruošti maisto, jam reikia paduoti valgyti. Dienos metu jis rūko, miega, nes vartoja vaistus. Nesupranta pinigų vertės, todėl jį buvo apgavę.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Č. M. į posėdį neatvyko. Jo sutuoktinė M. S. nurodė, jog jam apie posėdį žinoma, su pareiškimu jis sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad P. P. turi sveikatos sutrikimų, VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2019-01-31 medicinos dokumentų išraše nurodyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos, pažeidimų laipsnis – sunkus (b.l. 14), nuo 2019-02-22 neterminuotai jam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (slaugos) poreikis, nuo 2019-02-22 iki 2036-06-29 nustatytas netektas darbingumas - 85 procentai (b. l. 9-13).

Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centro 2019-03-21 išvadoje Nr. 21 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ nurodoma, kad P. P. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų iš esmės visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, numatytose Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 12 d. įsakymu patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos Aprašo 10.1 ir 10.2 punktuose (šių punktų papunkčiuose) (b. l. 20-22).

5. Teismo 2019-07-17 nutartimi suinteresuotam asmeniui P. P. paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Pagal 2019-07-31 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-280/2019 pateiktas išvadas P. P. konstatuojami psichikos sutrikimai - kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos (F06.8), lengvas kognityvinis sutrikimas (F06.7), organinis asmenybės sutrikimas (F07.0). Ekspertizės akte nurodyta, jog išanalizavus pateiktą civilinės bylos medžiagą bei P. P. medicininę dokumentaciją, nustatyta, kad 1986 m. jis patyrė sunkią galvos smegenų traumą, ko pasėkoje išsivystė epilepsija, palaipsniui pradėjo silpti jo pažinimo funkcijos, dėl epilepsinių psichozių jis daug kartų gydytas psichiatrijos ligoninėje. Nuo 1998 m. jam konstatuojama demencija, sergant epilepsija. Jo psichikos sveikatos būklė ypač pablogėjo pastaruosius 2 metus, kuomet padažnėjo epilepsijos priepuoliai, agresyvumas, piktumas, bruzdumas, nerimas, sutriko miegas, orientacija, elgesys tapo neadekvatus. 2019 m., atlikus psichodiagnostinius tyrimus, jam nustatytas vidutinis pažinimo funkcijų defektas (MMSE - 11 balų), konstatuota psichikos ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos bei demencija, sergant epilepsija. Atlikus dabartinį teismo psichiatrinį ekspertinį tyrimą, nustatyta, kad P. P. pažinimo funkcijos atitinka lengvą kognityvinių funkcijų sutrikimą (MMSE - 22 balai), jo mąstymas lėtas, klampus, aplinkybiškas, rigidiškas, gan konkretus, sumažėjusio produktyvumo, sutrikęs jo dėmesys, trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis, orientacija laike bei valia. Jo emocijos stokoja adekvatumo, dirglios, silpnai kontroliuojamos. Asmenybei būdingas primityvumas, egocentriškumas, pasyvumas. P. P. socialiniai, buitiniai ir higienos įgūdžiai nusilpę, jis negali pilna apimtimi ir adekvačiai pasirūpinti savo poreikių tenkinimu buityje ir socialinėje aplinkoje. Jo produktyvios, tikslingos veiklos vykdymas nusilpęs. Ekspertai pateikė išvadą, kad tokiose turtinių santykių srityse kaip asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.), asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.), nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.), paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.) ir kitose srityse bei asmeninių neturtinių santykių srityse kaip savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.), šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.) bei kitos sritys (balsavimo teisė) P. P. iš dalies gali suprasti veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei veikti savarankiškai ir tik vienoje turtinių santykių srityje, t.y. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) bei asmeninių neturtinių santykių srityse kaip asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus bei darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.) jis negali suprasti veiksmų reikšmės ir juos valdyti bei veikti savarankiškai (b.l. 56-58).

6. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 str.). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. CK 2.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.

7. Įvertinus į bylą pateiktus duomenis, matyti, kad socialinio darbuotojo išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus konstatuota, kad P. P. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose išvardintose srityse, tačiau ekspertizės išvadoje konstatuota, kad P. P. iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti tam tikrose (ekspertizės akte) nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

8. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjai – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija) v. A. M., bylos Nr. 3K-7-478/2014).

9. Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, bei parinktos mažiausiai jo veiksnumą ribojančios priemonės (CPK 467 straipsnio 5 dalis).

10. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R(99) 4, kurioje pateikti Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principai, yra įtvirtintas maksimalus veiksnumo išsaugojimo principas (principas Nr. 3). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog dėl psichikos sutrikimų pažeidžiamų asmenų prioritetinei teisinei gynybai turėtų būti pasirinktos priemonės pagal nustatytą neveiksnumo laipsnį, jis turėtų būti siejamas su konkrečia priemone, taikoma konkrečiam asmeniui.

11. Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, neriboti neįgalaus asmens teisių daugiau negu būtina, vadovaudamasis Neįgaliųjų teisių Konvencijos 1 straipsnio 1 dalimi, CK 2.11 straipsnio 1 dalimi, CPK 468 straipsnio 2 dalimi, bei atsižvelgdamas į suinteresuoto asmens P. P. atstovo advokato Arūno Merkio prašymą vadovautis ekspertizės išvada, į tai, kad ekspertizės išvadoje konstatuota, jog P. P. kalba aiškiai, formaliai supranta socialines normas, formaliai supranta tokias sąvokas kaip turtas, pinigai, gydymas, giminaičiai, sugeba atlikti kai kuriuos aritmetinius veiksmus bei testus ir pan., todėl, daro išvadą, kad visiškas veiksnumo ribojimas turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse būtų neproporcingas. Svarbu paminėti, kad bylos nagrinėjimo metu ekspertizės išvadą paneigiančių duomenų nepateikta.

12. Atsižvelgiant ir į ekspertizės išvadą, kurioje konstatuota, kad jis negali kritiškai ir visapusiškai įvertinti gyvenimiškos situacijos, bei psichiatrijos ekspertizės metu padarytą išvadą, kad „P. P. būtina kito asmens priežiūra“. Tokio pobūdžio pagalbą labiausiai atitinka riboto veiksnumo ir rūpybos institutas (Civilinio kodekso 2.11 straipsnis) - Civilinio kodekso 2.11 str. 2 d. numatyta, kad srityse, kuriose asmens veiksnumas apribotas, jis gali sudaryti sandorius ar kitaip veikti su globėjo sutikimu. Todėl srityse, kurios susijusios su galimais smulkesniais ir stambesniais ir dėl to labiau rizikingais sandoriais, P. P. pripažintinas ribotai veiksniu. Tokiomis sritimis laikytinos šios turtinių santykių sritys: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.) (1.1); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu (1.2); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (1.3); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (1.4); paveldėjimo teisiniai santykiai (1.5). Laikytina, kad toks ribojimas visiškai atitinka asmens, kuriuo atžvilgiu jis taikomas, interesus, nes taip jis bus apsaugotas nuo galimų neigiamų pasekmių. Išskyrus turtinių santykių sritį - dalyvavimą ūkinėje komercinėje veikloje (1.6), kurioje P. P. pripažintinas neveiksniu. Dėl veiksnumo ribojimo savitvarkos įgūdžių bei sveikatos priežiūros srityse pasisakytina, kad teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad P. P. dalinai kritiškas savo psichinės sveikatos būklės atžvilgiu, jo buitiniai ir higienos įgūdžiai nusilpę. Todėl darytina išvada, kad savitvarkos įgūdžių ir sveikatos priežiūros srityje P. P. reikalinga aplinkinių žmonių pagalba. Gali susidaryti kritinės situacijos kuomet pats P. P. negalėtų tinkamai susiorientuoti (pavyzdžiui, dėl galimo ligos paūmėjimo) ir dėl to negalėtų gauti tinkamos medicininės pagalbos, todėl, manytina, kad dalinis veiksnumo ribojimas šiose srityse ir rūpybos skyrimas atitiktų jo pačio interesus. Dėl veiksnumo ribojimo darbo teisinių santykių srityje atsižvelgtina į tai, kad P. P. nustatytas 85 proc. prarasto darbingumo lygis, todėl ši sritis jam nėra aktuali. Atsižvelgiant į tai, kad globėjo skyrimui taikomos atitinkamos procedūros, kurių metu įvertinama jo sveikatos būklė ir kitos savybės, kurios svarbios vertinat gebėjimą būti globėju, laikytina, kad asmens gebėjimo būti globėju ir darbo teisinių santykių sritys nėra aktualios P. P.. Vadovaujantis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, jog šeimos santykių ir kitose srityse (balsavimo teisė) pačio P. P. interesus atitiktų dalinis veiksnumo ribojimas, todėl jis šiose srityse pripažintina ribotai veiksniu.

13. CPK 468 straipsnio 4 dalis numato, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 str. 1 d.). Rūpyba yra nustatoma siekiant apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.239 str. 1 d.).

14. Pripažinus P. P. neveiksniu nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, šiose srityse jam nustatytina globa ir skirtinas globėjas (CK 2.10 str., 3.242 str. 1 d., CPK 468 str. 4 d.). Atitinkamai, pripažinus P. P. ribotai veiksniu nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, šiose srityse jam nustatytina rūpyba ir skirtinas rūpintojas (CK 2.11 str., 3.242 str. 1 d., CPK 473 str. 4 d.).

15. Iš bylos duomenų matyti, kad P. P. yra E. S. motinos M. S. vyro Č. M. tolimas giminaitis, kuris jį prižiūri, rūpinasi juo. E. S. pageidauja būti savo giminaičio P. P. globėju (rūpintoju), nes jie kartu gyvena, santykiai pozityvūs, draugiški, o kitų asmenų, norinčių ir galinčių globoti P. P., nėra (b.l. 3, 4). P. P. gauna išmokas (b.l. 57).

16. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus pareiškime nurodyta, kad E. S. pagal savo moralines savybes yra tinkamas būti P. P. globėju (rūpintoju), pagal kitus byloje esančius duomenis nustatyta, kad pareiškėjas yra sveikas, neteistas, administracine tvarka nebaustas (b.l. 3, 38, 39), turi visas sąlygas bei galimybes įgyvendinti globėjo (rūpintojo) pareigas, jis pageidauja būti giminaičio globėju (rūpintoju), kitų asmenų, norinčių globoti (rūpintis) P. P., nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad E. S. yra tinkamas globėjo (rūpintojo) pareigoms atlikti. Byloje duomenų, dėl kurių jis negalėtų būti skiriamas globėju (rūpintoju), nėra (CPK 178 str.).

17. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikrose srityse ir ribotai veiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus, P. P. nustatytina globa (rūpyba), jo globėju (rūpintoju) ir turto administratoriumi skirtinas jo giminaitis E. S., kuriam išaiškintos jo teisės, pareigos ir atsakomybė (CK 3.242 str. – 3.244 str.).

18. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 469 straipsnį, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų (neveiksnaus asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro) arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 10 straipsniu, 270 straipsniu, 467 - 468 straipsniais, 496 straipsniu, 505 straipsnio 3 dalimi, teismas

nusprendė:

pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti P. P. (P. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ribotai veiksniu šiose srityse:

1) turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

2) asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir kt.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo veikus, įvaikinti ir kt.); kitos sritys (balsavimo teisė).

Nustatyti P. P. (P. P.) rūpybą, jo rūpintoju paskiriant E. S. (E. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti P. P. (P. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose srityse:

1) turtinių santykių srityje - dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

2) asmeninių neturtinių santykių srityse: asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikis ir pan.).

Nustatyti P. P. (P. P.) globą, jo globėju ir turto administratoriumi paskirti E. S. (E. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas dalyje dėl globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė