- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-10
- Bylos Nr.
- N-756-1595-06
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 19 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2006 m. kovo 14 d. R. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas AB „Kauno ketaus liejykla“ vadovu, neužtikrino, kad įmonė laiku gautų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimą, ir įmonė nuo 2006 m. kovo 1 d. vykdė ūkinę veiklą, neturėdama leidimo.
2006 m. kovo 15 d. nutarimu Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros (toliau – ir Institucija) vyriausiasis aplinkos apsaugos inspektorius R. K. paskyrė 2 250 Lt baudą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51² straipsnio 2 dalyje padarymą.
Šalies argumentai
R. K. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde pareiškėjas nurodė, kad remiantis Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 (2005 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. D1-330 redakcija) 2.4 punktu, jo vadovaujama įmonė iki 2007 m. spalio 31 d. gali vykdyti ūkinę veiklą, neturėdama TIPK leidimo.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 19 d. nutarimu patenkino pareiškėjo skundą – panaikino Kauno RAAD Kauno miesto agentūros vyriausiojo aplinkos apsaugos inspektoriaus 2006 m. kovo 15 d. nutarimą ir bylą nutraukė.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį atsakomybė gali kilti tik už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų eksploatavimą neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo. Tuo tarpu pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jo vadovaujama įmonė vykdė ūkinę veiklą, neturėdama taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo. Todėl teismas bylą nutraukė, nesant R. K. veikoje nusižengimo, numatyto ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, sudėties.
III.
Apeliaciniu skundu Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 19 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno RAAD Kauno miesto agentūros 2006 m. kovo 15 d. nutarimą. Institucija nurodo, kad pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalies dispoziciją, administraciniu teisės pažeidimu pripažįstamas ir ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų eksploatavimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus. Apeliantas teigia, kad ATPK 51² straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendra norma, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymui, objektų eksploatavimui yra reikalingas gamtos išteklių naudojimo leidimas. Įstatymas nenurodo konkretaus teisės akto, reikalingo leidimo išdavimui, o kalba bendrai apie leidimo reikalingumą ir būtinumą. Tą patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnis.
Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 590 „Dėl aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ ir dėl aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 387 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ patvirtinimo“ 2.1 punkte numatyta, kad asmenys privalo eksploatuoti ūkinės veiklos objektus turėdami leidimą, kurį privaloma gauti pagal šią tvarką, arba turėdami nustatyta tvarka išduotą TIPK leidimą. AB „Kauno ketaus liejykla“ pasibaigus 2005 m. gruodžio 31 d. Gamtos išteklių naudojimo leidimui Nr. 1/64-03, privalėjo pateikti paraišką ir gauti TIPK leidimą pagal minėtose taisyklėse nurodytas procedūras.
Institucija nurodo, jog įmonė, vykdydama ūkinę gamybinę veiklą neturėdama TIPK leidimo įrenginiams – lydimo krosnims, pažeidė ne tik Aplinkos apsaugos įstatymo19 straipsnio 1 dalį, bet ir Lietuvos Respublikos aplinkos oro įstatymo 15 straipsnio 1 dalį. Taip pat, remdamasis Aplinkos oro įstatymo 18 straipsniu, apeliantas nurodo, kad AB „Kauno ketaus liejykla“ ūkinė gamybinė veikla minimu laikotarpiu yra neteisėta ir pažeidžia aplinkos apsaugos reikalavimus.
IV.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. K. prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 19 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno RAAD Kauno miesto agentūros apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas teigia, kad Institucijos nutarime ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog R. K. baudžiamas už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų eksploatavimą neturint TIPK leidimo, o ne už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų eksploatavimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus. Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2000 m. birželio 14 d. rekomendacija, pareiškėjas nurodo, kad nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo turi būti nurodyta visa tai, kas reikšminga veikos kvalifikavimui bei nuobaudos paskyrimui. Taip pat, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 14 d. rekomendacija, R. K. nurodo, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, kad ATPK 51² straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendra norma. Šis straipsnis yra specialiojoje ATPK dalyje. Remdamasis ATPK 7 straipsnio 1 dalimi bei 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas nurodo, kad specialiosios dalies normos negali būti aiškinamos plečiamai.
Pareiškėjas nurodo, kad apelianto teiginys, jog bendrovė dar nepateikė paraiškos TIPK leidimui gauti, nebeatitinka tikrovės. Remdamasis Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 (2005 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. D1-330 redakcija) 2.2 punktu, pareiškėjas nurodo, kad bendrovės įrenginiai tenkina šio teisės akto 2.4 punkte numatytos išlygos sąlygas, todėl iki 2007 m. spalio 31 d. šie įrenginiai gali būti eksploatuojami be TIPK leidimo. Dėl tos pačios priežasties pareiškėjas nesutinka, kad jo vadovaujama įmonė pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį bei Aplinkos oro įstatymo 15 straipsnio 1 dalį. Be to, bendrovės gamybinės veiklos apimtys sumažėjo, todėl bendrovė neviršija gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų, numatytų jai anksčiau išduotame gamtos išteklių naudojimo leidime. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Institucijos nutarime Nr. 42 dėl Aplinkos oro apsaugos įstatymo pažeidimo nebuvo nieko pasisakyta. Todėl, pareiškėjo nuomone, apeliantas siekia papildyti savo 2006 m. kovo 15 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kas yra neteisėta ir neleistina.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų eksploatavimą neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus. Ši teisės norma banketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Administracinio teisės pažeidimo protokole R. K. inkriminuotas kaltinimas pažeidus Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir Aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 7 punkto reikalavimus. Kaltinimo esme nurodyta tai, jog R. K., būdamas įmonės vadovu neužtikrino, kad įmonė laiku gautų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir todėl patikrinimo metu įmonė vykdė ūkinę technologinę veiklą neturėdama leidimo.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, įpareigojanti veiklos vykdytojus, eksploatuojančius Taisyklių 1 priede nurodytus įrenginius, tarp jų ir įrenginius ketui arba plienui, įskaitant nepertraukiamą liejimą, gaminti, kurių pajėgumas didesnis kaip 2,5 tonos per valandą; juodųjų metalų liejyklas, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną, gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, AB ,,Kauno ketaus liejykla“ Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2003 m. balandžio 11 d. buvo išdavęs gamtos išteklių naudojimo leidimą Nr. 1/64-03, kuris galiojo iki 2005 m. gruodžio 31 d. (b. l. 27). Minėto Aplinkos ministro įsakymo ,,Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 2.1 punkte nurodyta, kad gamtos išteklių leidimai, išduoti vadovaujantis Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka LAND 32-99, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 387, galioja iki juose nustatytos datos, bet ne ilgiau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d., išskyrus šio įsakymo 2.4 punkte nurodytą atvejį. Įsakymo 2.4 punkte nustatyta, kad po 2007 m. spalio 31 d. Taisyklių 1 priede nurodyti įrenginiai negali būti eksploatuojami be pagal šias Taisykles išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo. Šių teisės normų analizės pagrindu darytina išvada, kad pasibaigus išduoto gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo laikui, atitinkamai veiklai vystyti turi būti gautas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas. Įsakymo 2.4 punkte nurodytas atvejis reiškia ne tai, kad pasibaigus gamtos išteklių naudojimo leidimo (dėl Taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių eksploatavimo) terminui, iki 2007 m. spalio 31 d. dar galima atitinkamus įrenginius eksploatuoti neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, bet priešingai, šia išlyga nustatyta pareiga gauti tokį leidimą ne vėliau kaip 2007 m. spalio 31 d., nors gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo laikas būtų ir ilgesnis, pavyzdžiui iki 2008 m. gruodžio 31 d.
Atsakomybė pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalies dispoziciją sudaro dvi atskiros veikos: ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų eksploatavimas neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose; ir ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų eksploatavimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus. Todėl teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administraciniu teisės pažeidimu gali būti pripažintas tik ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų eksploatavimas neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo. Teismas visiškai neanalizavo ar R. K. jam administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuota veika nepažeidė Institucijos nurodytų aplinkos apsaugos reikalavimų bei normatyvų, ir dėl to nutarime nepasisakė. Kita vertus, Įsakymo 2.2 punkto nuostata, kad nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos nauji gamtos išteklių leidimai neišduodami, išduotieji koreguojami jų galiojimo laikotarpiu, nekeičiant juose nustatytos galiojimo datos /.../ ir 2.3 punkto nuostata, pagal kurią ūkinės veiklos vykdytojai turi teisę kreiptis į Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo išdavimo anksčiau, nei pasibaigia turimo gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo laikas, suponuoja išvadą, jog šiuo Įsakymu vietoje gamtos išteklių leidimų buvo įvesti jiems tapatūs taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai.
Dėl išdėstyto teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino materialinės teisės normas ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Teismo nutarimas naikintinas, byla grąžintina iš naujo nagrinėti Kauno apygardos administraciniame teisme. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 19 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.