- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-02
- Bylos Nr.
- e2-1235-1180/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02460-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Kačinskienė
- Ieškovas
- UAB „Transbega“
- Atsakovas
- K. B., I. B., J. J., U. S., J. B., L. B., S. B., L. K., I. U., I. P., K. M., T. P., J. L., A. V., G. K., D. P., T. M., N. P., S. K., A. B., Š. B., A. A., E. E., M. N., L. G., V. G., A. M., K. V., D. A., G. R., V. P., A. S.
- Trečiasis asmuo
- GNSB „Trušelių Gilija”, M. T., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Gintaras Aleknavičius, Saulius Tamošaitis
atsakovų K. B., I. B., J. J., U. S., J. B., L. B., S. B., L. K., I. U., I. P., K. M., S. B., T. P., J. L., A. V., G. K., D. P., T. M., N. P., S. K., A. B., Š. B., A. A., E. E., M. N., L. G., V. G., L. K., A. M., K. V., D. A., G. R., V. P., A. S. atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,
trečiajam asmeniui M. T. ir jo bei trečiojo asmens M. T. atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Transbega“ patikslintą ieškinį atsakovams K. B., I. B., J. J., U. S., J. B., L. B., S. B., L. K., I. U., I. P., K. M., S. B., T. P., J. L., A. V., G. K., D. P., T. M., N. P., S. K., A. B., Š. B., A. A., E. E., M. N., L. G., V. G., L. K., A. M., K. V., D. A., G. R., V. P., A. S., tretieji asmenys M. T., M. T., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, GNSB „Trušelių Gilija“, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu ir dubliku prašo priteisti iš kiekvieno atsakovo po 2 841,68 Eur sumą (bendra suma 96 617,12 Eur), 52,91 Eur žyminio mokesčio (bendra suma 1 799,00 Eur) bei 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos. Nurodo, kad teikia negatorinį ieškinį, kadangi jai, kaip savininkei, atsakovai trukdo naudotis jai priklausančiu turtu – inžineriniais tinklais, riboja jos valdymo teises. Prašo pašalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimus. Pažymi, jog ji be jokių įsipareigojimų įsigijo inžinerinius tinklus. Atsakovai nelegaliai leidžia savo nuotekas į ieškovės valdomus sklypus, komunikacijas ir ima gėlą vandenį iš ieškovės gręžinio. Ieškovė prašo, kad atsakovai atlygintų jai materialinę žalą už naudojimąsi ieškovės tinklais ir įrenginiais, už prisijungimą prie ieškovei priklausančių tinklų. Ieškinio sumą sudaro: 1) mokestis už paslaugas - naudojimąsi vandentiekio ir nuotekų valymo paslaugomis laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. liepos mėn., 2) prisijungimo prie tinklų mokestis. Mokestis už paslaugas apskaičiuojamas taip: 34 (namų ūkiai) x 11 (mėnesiai) x 6,80 Eur (kaina už 1 kubinį metrą) x 16,60 Eur (per mėnesį vieno ūkio sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis kubiniais metrais). Ieškovės skaičiavimu, atsakovai skolingi ieškovei iš viso 42 217,12 Eur už gautas paslaugas. Prisijungimo vienkartis mokestis prie ieškovės tinklų (nuotekų šalinimo komunikacijų tinklų sistemos ir vandentiekio tinklų su vandens gręžiniu) yra 1 600,00 Eur (kaina vieno namų ūkio prijungimui prie tinklų). Visas atsakovų įsiskolinimas už prisijungimo mokestį yra 54 400,00 Eur ir apskaičiuojamas taip: 34 (namų ūkiai) x 1 600,00 Eur (kaina vieno namų ūkio prijungimui prie tinklų). Ieškovė sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekį nustatė pagal Vyriausybės tvirtinamą atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Pažymi, jog nuo 2017 m. nėra vandens apskaitos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-06-10 nutarimu Nr. 564 nustatytas terminas įrangos eksploatacijai, t. y vamzdynams 15 metų, gręžiniui 8 metai. Ieškovės įsigytas ginčo turtas yra eksploatuojamas nuo 2017 metų. Atsakovų naudojami ginčo tinklai dėvisi ir taip praranda dalį jų vertės, ginčo tinklus bus būtina remontuoti. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, jeigu asmuo nėra pasirašęs viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai prijungti prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar per paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės tvirtinamą viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašą. Šiuo atveju sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas pagal Vyriausybės tvirtinamą atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Atsakovai nėra ginčo inžinierinės infrastruktūros savininkai, tačiau naudojasi ja nesudarę su ieškove sutarčių. 2023-02-17 raštu Aplinkos apsaugos departamentas išaiškino, jog atsakovai iš ieškovės privalo įsigyti paslaugas sudarydami sutartį, o jeigu šią sutartį atsisako sudaryti, tačiau toliau naudojasi tinklais, tada yra laikoma, kad sutartis sudaryta.
Atsiliepimas
2. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog atsakovai savo lėšomis mokėjo už elektros energiją siurblinei, elektrą vandens gręžiniui, nuotekų išvežimą. Ieškovė nėra geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja. Ieškovė taip pat nėra viešoji ar regioninė viešoji geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja, paviršinių nuotekų tvarkytoja. Ieškovė neteikia atsakovams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų. Ieškovė neturi tiekėjui būtinos licencijos ir pati neapskaito iš gręžinio išgaunamo vandens. Ieškovė nesirūpina išgaunamo geriamojo vandens kokybe bei kvartalo nuotekų tvarkymu. Priešingai, ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų neteikti nuotekų tvarkymo paslaugų – užaklino nuotekų vamzdį. Atsakovai, gavę 2022-10-08 ieškovės dalykinį pasiūlymą dėl ginčo tinklų pardavimo/nuomos/paslaugų tiekimo, oficialiai raštu ne kartą kreipėsi į ieškovę ir net pateikė siūlymus susidariusiai situacijai išspręsti. Ieškovė nebendrauja ir nesugeba bendradarbiauti su atsakovais, atsakymų į paklausimus ir prašymus neteikia, nuolat keičia poziciją. Ieškovė ginčo turtą įsigijo iš varžytinių parduodant trečiojo asmens M. T. turtą 2022-07-14 pirkimo pardavimo sutartimi. Taip pat buvo parduotas ir gręžinys. Papildomai paaiškino, kad atsakovai yra įsikūrę gyvenamųjų namų kvartale, kurių vystytojai ir inžinerinės infrastruktūros (toliau – Inžinerinė infrastruktūra) savininkai buvo E. P., M. T., M. T. ir V. L. (toliau - Vystytojai). Vystytojai parengė žemės sklypų, kuriuose yra Inžinerinė infrastruktūra, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo detalųjį planą, kuris patvirtintas 2011-12-07 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Detaliojo plano sprendiniai numato, kad vandentiekis pajungiamas iš projektuojamų vandens gręžinių žemės sklypuose Nr. 10 ir Nr. 38. Projektuojami du vietiniai buitinių nuotekų valymo įrenginiai sklypuose Nr. 63 ir Nr. 64, įvertinus planuojamų sklypų poreikius. Detaliojo plano aiškinamajame rašte sprendinių konkretizavimo dalyje numatyta, kad buitinių nuotekų valymo įrenginiai yra projektuojami namų nuotekų tvarkymo sistemai sureguliuoti. Bendras suskaidytas gyvenamajai paskirčiai sklypų skaičius - 58. Paskaičiuotas nuotekų kiekis vienam sklypui 0,8 m³/d. Projektuojami du atitinkamo pajėgumo vietiniai uždarieji biologinio valymo įrenginiai. Valymo įrenginių sanitarinės apsaugos zona formuojama 10 m spinduliu. Išvalytas vanduo numatomas išleisti į planuojamą priešgaisrinį vandens telkinį (108m³), iš kurio perteklinis vanduo bus nuvedamas į greta esantį melioracijos griovį. Atsakovai nurodo, kad kvartalo nuotekos į valymo įrenginius perkeliamos per elektros energijos pagrindu veikiančią siurblinę. Atsakovams ilgą laiką nekilo abejonių, kad detaliojo plano metu prisiimti Vystytojų įsipareigojimai parengti inžinerinių tinklų techninį projektą ir pagal jį atlikti statybos darbus yra pilnai įvykdyti. Pradėjus eksploatuoti gyvenamuosius namus ir juose apsigyvenus pirmiesiems atsakovams vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo problemų nekilo. Vandens tiekimu ir nuotekų šalinimu rūpinosi Vystytojai. 2017-05-19 vystytojas M. T. išdavė įgaliojimą G. P. įsteigi Detaliuoju planu suformuotoje šiaurinėje kvartalo teritorijoje gyvenamųjų namų bendriją. 2017-10-04 Vystytojų iniciatyva buvo įsteigta GNSB „Trušelių Gilija“. Bendrijos pirmininku išrinktas M. T. įgaliotas asmuo G. P. Bendrijos veikloje ir susirinkimų metu buvo sprendžiami gyventojų aprūpinimo vandeniu ir nuotekų pašalinimo klausimai, tačiau Vystytojai nebendradarbiavo, Inžinerinės infrastruktūros bendrijos valdymui taip ir neperdavė, informacijos bei duomenų apie Inžinerinės infrastruktūros būklę, pajėgumus, parametrus bei kt. neteikė. Vystytojai patys rūpinosi tinklų eksploatacija ir vandens tiekimo užtikrinimu bei nuotekų šalinimu, prašydami kompensuoti tam patiriamas išlaidas per įsteigtą bendriją. 2019-07-03 bendrijos narių susirinkimo metu buvo užfiksuoti M. T. įsipareigojimai neatlygintinai sutvarkyti infrastruktūrą ir ją perduoti bendrijai. Tačiau 2022-07-14 ginčo tinklai buvo perleisti ieškovei, kuri su atsakovais nebendradarbiavo, neteikė nei garantijų dėl žadamų teikti paslaugų, nei paaiškinimų, kokiu pagrindu reikalauja gyventojų mokėti ginčo mokesčius. 2022-10-03 ieškovė užkimšo nuotekų šalinimo (magistralinį, kvartalinį) vamzdį, kuriuo iš visų kvartale esančių pastatų nuotekos teka į valymo įrenginius. Dalyje gyvenamųjų pastatų (butų) patalpose nuo slėgio pakilo ir išsiliejo nuotekos. Gyventojai patys nuėmė vamzdžio užaklinimą. Po penkių dienų 2022-10-08 ieškovė pateikė pasiūlymą dėl tolimesnio ginčo tinklų likimo, kurio atsakovai nelaiko oferta, nes jis buvo nepakankamai detalizuotas, į gyventojų (galimų vartotojų) prašymus patikslinti siūlomas ginčo sklypo pirkimo/nuomos/paslaugų sąlygas ir siūlymus derėtis dėl sąlygų ieškovė nereagavo. Taip pat ieškovė ir atsakovai dalyvauja kitoje civilinėje byloje dėl ginčo tinklų statybos.
3. Tretieji asmenys M. T. ir M. T. pateikė atsiliepimą, su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti.
4. Trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, nurodo, jog nustačius visus pagrindus ieškinio tenkinimui neprieštarauja, kad ieškinys būtų tenkintas.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas teisininkas A. Sedunovas nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, kaip teisėtus ir pagrįstus. Jokių pasijungimo dokumentų nėra. Prisijungimo formą labai aiškiai apibrėžia įstatymas. Kiekvienas asmuo turi pateikti rašytinį prašymą tiekėjui, kad nori prisijungti. Tada išduodamos savininko sąlygos, pagal kurias asmuo suprojektuoja tinklus. Prisijungimo mokestis taikomas vandens ir buitinių nuotekų tinklams. Visos bendrijos, kurios turi nusipirkusios ar pasiklojusios tinklus, visos ima prisijungimo mokestį. Tai yra standartinė procedūra ir mokestis yra standartinis. Jie nusipirko esamus tinklus, prašė gyventojų pateikti prašymus, pasirašyti sutartis, nei vienas gyventojas nesutiko ir sutarties nepasirašė. Gyventojai nusprendė, kad ieškovė turi teikti visas paslaugas nemokamai. Atsakovai atsisakė naudotis tinklais ieškovės sąlygomis. Buvo nepriežiūra tinklų. Kaip pasekmė buvo užterštas vandens gręžinys. Du tris kartus buvo užsikimšusi kanalizacija, nuotėkos išbėgdavo laukuose. Ieškovė nežino, kada buvo savavališkai prijungti namai prie tinklų, nes nėra pateikti dokumentai apie prisijungimą. Reiškia prijungta nėra, yra tik savavališkas prisijungimas. Kai ieškovė įsigijo ginčo tinklus, gyventojų namai buvo savavališkai prijunti prie tinklų. Dėl pateiktų pastatų techninių projektų, kurių sudėtinėje dalyje yra tuometinių kvartalo savininkų M. T., M. P. ir V. L. išduotos prisijungimo sąlygos, nurodo, jog vertina neigiamai. M. T. sakė kitoje byloje, kad ten daug suklastotų parašų. Prisijungimo sąlygos nesuteikė teisės prisijungti prie tinklų savavališkai. Norint prisijungti prie tinklų, reikia atlikti daug procedūrinių veiksmų: pasidaryti tinklų įvado projektą, išpildyti tą projektą, priduoti specialistui, padaryti išpildomąją nuotrauką, praplauti vandentiekio tinklus, padaryti hidraulinius bandymus, padaryti analizes. Nei vieno punkto atsakovai neturi. Tuos punktus įvykdžius, tada teikia visus įvykdytus proceso dokumentus tiekėjui, pvz. M. T., kad viskas yra įvykdyta. Tada po sutarties sudarymo leidžiama prisijungti. Tada viskas būna tvarkoje. Sąlygos buvo tik namo statybai, kad projektuojant būtų padaryta. Ieškovė laiko, kad visi atsakovai prisijungė savavališkai. Sąlygų išdavimas nėra prisijungimas. Ieškovė nėra viešųjų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekėjas. Nuotekų paslaugos gali būti teikiamos su licencija, jeigu yra valymo įrenginiai išvalantys 50 kub. metrų per parą. Vandens tiekimui licencija nereikalinga, bet gręžinys turi būti įregistruotas ir tiektas vanduo apskaitomas, kad valstybei būtų sumokami mokesčiai už sunaudotus vandens resursus. Išvežimui licencijos nereikalingos. Nuotekų valymui licencija bus reikalinga, kai tvarkys nuotekas su valymo įrenginiais. Ieškovė turi gręžinį nuosavybės teise. Norint vandens išteklius teikti, ieškovė turi gauti licenciją, bet dėl iškeltų bylų gauti negali. Pastatų statybos techniniuose projektuose esančiose prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygose nėra nustatytas prisijungimo mokestis, bet tikriausiai nebuvo išduotos sąlygos, nes daug parašų galimai buvo suklastoti. Jeigu prisijungimo sąlygose nėra nustatytas prisijungimo mokestis, tai pati ieškovė nustatė prisijungimo mokestį 800,00 Eur. Pagal ieškovės vidinę tvarką nesumokėjus tos sumos padvigubino prisijungimo kaina iki 1600,00 Eur. Ankstesnis tinklų savininkas prisijungimo mokesčio neėmė. Taip pat prašoma mokesčio už gyventojų naudojimąsi inžineriniais tinklais. Ieškovė išveždavo nuotekas gyventojų. Anksčiau buvo užsikimšimai, bėgo per šulinius. Jie išplovė viską, kad patikrintų tuos valymo įrenginius. Viską atjungė, viską išsiurbė, viską patikrino ieškovės sąskaita, niekas nekompensavo. Ieškovė vežė nuotekas, prižiūrėjo gręžinį, už elektrą gręžiniui nemokėjo. Bendrija savavališkai, apgaulės būdu elektros tinkluose sudarė sutartį. Ieškovei nebuvo leista sudaryti sutarties dėl elektros tiekimo. Elektra nuotekų valymui nereikalinga, o gręžiniui elektra reikalinga. Ieškovė už elektrą nemokėjo. Ieškovė vysto šalia dvylikos namų kvartalą, šeši namai jau pastatyti, tie namai naudoja geriamąjį vandenį. Ieškovė nežino, ar tie namai moka už elektrą geriamam vandeniui. Vežė nuotekas iki 2023 m. rugsėjo. Neprisimena, kiek kartų išvežė. Gamtosauga apskaičiavo apie 250-300 kubinių metrų nuotekų. Mašina išveža arba 5, arba 20 kubinių metrų. Į sumą, kuriai pareikštas ieškinys, patenka mokestis už tinklų naudojimą ir nuotekų išvežimą mokestis. Ieškinį teikė dėl skolos už paslaugų teikimą ir svetimo turto naudojimą, nes atsirado žala. Bendrija išvežė atliekas pati vieną kartą gruodžio 23 d., sumokėjo 800,00 Eur. Šiuo metu padaryta žala, užteršta vandentiekio linija. Vandentiekio valymo kaina gali būti labai didelė, truks dvi savaites išvalyti. Visi vamzdynai turės būti praplauti, dezinfekuoti. Tai dideli darbai. Buitinių nuotekų tinklai buvo paskutinį kartą praplauti 2015-2016 m. Tokius tinklus reikia plauti kas du metus. Kodėl kalno papėdėje neužsikimšo, o namuose užsikimšo. Nes buvo netvarka, gadinami tinklai. Buvo išduotos sąlygos statyti namus, bet ne inžinerinių tinklų prisijungimui. Norint juos prijungti, turi būti atlikta daug įvairių procedūrų. Turi būti patikrinta, ar vandentiekis teisingai paklotas tinkamame gylyje, vamzdžių diametras. Ar teisingai sujungti buitinių nuotekų vamzdžiai. Ieškovė turės atlikti daug procesinių veiksmų. Ieškovės nurodyta ir prašoma priteisti suma yra nedidelė. Bus patiriama daug išlaidų, nes reikės atstatyti tuos tinklus. Ieškovė valymo įrenginius išplovė, išsiurbė, per 5-6 dienas 350 kub. metrų nuotekų išvežė. Už nuotekų išvežimą, įrenginių išplovimą sumokėjo apie 3000,00 – 4000,00 Eur. Ieškovė turi teisę gauti pelną. Pirko turtą, kad gautų pelną. Kadangi buvo perpildyti rezervuarai, ieškovė atjungė vamzdį į siurblinę pagal Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų nurodymą. O atsakovai vėl pajungė vamzdį dalyvaujant policijai. Vamzdis buvo atgal prijungtas rugsėjo 9 d. Laikinąsias apsaugos priemonės teismas kitoje byloje pritaikė gruodžio mėnesį, ir ieškovė dėl to nieko nebedarė. Gręžinio galiojimo laikas yra pasibaigęs. Ieškovė turės statyti naują gręžinį. Atsakovai privalo mokėti už ieškovės teikiamas paslaugas ir sudaryti sutartis. Ieškovei nupirkus tinklus, ji pati sprendžia, kokias sutartis sudarys. Nebuvo sąlygos perkant tinklus, kad negalima prašyti vienkartinio mokesčio. Ieškovė turi teisę prašyti prisijungimo mokesčio.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas G. Aleknavičius su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad ieškovė inicijavo bylą kaip gąsdinančią priemonę, kad turėtų geresnę derybinę poziciją kitoje byloje. Atsakovų atstovas nesuprato daugelio ieškovės atstovo pasakytų dalykų bei ieškinyje nurodytų motyvų. Todėl negali tinkamai atsikirsti. Pareigos mokėti prisijungimo mokestį neturi nei vienas atsakovas. Statybos procesas vyksta kitaip nei mano ieškovės atstovas. Pirmiausia, išduodamos projektavimo / prisijungimo sąlygos. Ne statybos leidimas. Išdavus tą dokumentą, pradedamas projektas, kreipiamasi dėl statybos leidimo gavimo. Po statybos leidimo gavimo atliekami statybos darbai. Užbaigus juos atliekama pastatyto pastato teisinė registracija. Šiuo atveju prisijungimo sąlygose nebuvo numatytos pareigos mokėti prisijungimo mokestį. Tai ir neįmanoma, nes parduotų pastatų savininkai buvo tuometiniai kvartalo vystytojai. Tie patys asmenys, kurie buvo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų savininkai. Būtų nelogiška, jeigu jie būtų nustatę sau pareigą susimokėti prisijungimo mokestį. Kvartalo gyventojai, kai pirko nebaigtos statybos gyvenamuosius pastatus, juos pirko tokios būklės, kokie jie buvo tuo metu. Pastatytus iki 50-60 proc. baigtumo, pagal konkrečias prisijungimo sąlygas, pagal konkretų projektą, pagal konkretų statybos leidimą su konkrečia kadastrinių matavimų byla. Tuo metu kaina mokama už įsigyjamą turtą buvo imtinai įskaityta ir į teisę naudotis tais tinklais, prisijungti prie tų tinklų, būti prijungtais prie tų tinklų, nes kitaip yra neįmanoma. Nes kai perki statinį atitinkamo baigtumo, jis jau būna su tam tikromis prisijungimo sąlygomis, su projektu, su atitinkamu statybos baigtumu. Visi atsakovai už teisę prisijungti jau sumokėjo tą kainą savo turto pardavėjui. Todėl antrą kartą mokėti už kažką jie neturi pareigos. Pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išaiškinimą, kuriame pateiktos Statybos įstatymo atitinkamo straipsnio aiškinimo taisyklės. Teisė fiziškai prijungti pastato tinklus prie kvartalo tinklų yra suteikta išduotomis prisijungimo sąlygomis. Jeigu tose prisijungimo sąlygose nėra nustatyto reikalavimo gauti atskirą sutikimą fiziniam prijungimui, tokiu atveju toks sutikimas nereikalingas. Be to, jokių paslaugų ieškovė atsakovams neteikė. Niekada. Už elektrą nemokėjo, teisės tiekti viešąsias paslaugas neturi, o valymo įrenginių siurblinės, kuri pasak ieškovės atstovo priklauso E. P., ieškovė net nevaldo. Nurodytu ginčo laikotarpiu jokių paslaugų, susijusių su vandens tiekimu, nei su nuotakų šalinimu, ieškovė neteikė, todėl ir teisės reikalauti užmokesčio už tokias paslaugas ji neturi. Prašomas užmokestis apskaičiuotas visiškai nepagrįstai, bandoma taikyti taisykles, kurios taikomos viešojo vandens tiekėjo ir nuotekų šalinimo paslaugų tiekėjui, pagal viešosios teisės aktus. Ir pagal įkainius, kurie nustatyti paviršinių vandens nuotekų (lietaus) surinkimui. 2015-06-23 Aplinkos ministro įsakymas Dėl naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimų patvirtinimo Nr. D1-500 reguliuoja santykius tarp viešojo vandens tiekėjo ir nuotekų šalinimo paslaugų ir abonentų. O ieškovė nėra viešasis paslaugų tiekėjas, ji neturi licencijos teikti paslaugas, todėl šis įsakymas ieškovės teisinio statuso nereglamentuoja. Klaipėdos mieste ir Klaipėdos rajone yra vienintelis viešasis vandens tiekėjas, kuris turi licenciją ir kuriam taikomos šios taisyklės - AB „Klaipėdos vandenys“. Visi gyventojai turi teisę leisti į kvartalo tinklus nuotekas iš pastatų. Tokią teisę jiems suteikė išduotos buvusio savininko prisijungimo sąlygos. Geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas gali teikti tik viešasis asmuo pagal Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnį. Anksčiau bendrijos gyventojai tikėjo, kad visi įsipareigojimai yra įvykdyti, todėl rinko lėšas susimokėti už išgaunamą geriamąjį vandenį ir už cheminių medžiagų supirkimą, kurias turėjo dėti į biologinio valymo įrenginį, kuris turėjo biologines atliekas išskaidyti ir išleisti į aplinką kaip vandenį. Gyventojai mokėjo ir už vandenį, ir už chemines medžiagas valymo įrenginiui. Kai prasidėjo pirmosios problemos, paaiškėjo, kad patys vandens tiekimo, nuotekų tinklai buvo neužbaigti, ir NTR neregistruoti. O biologinių valymo įrenginių nebuvo. Kai prasidėjo problemos su nuotekų nutekėjimu kriauklėse, tualetuose, prasidėjo ginčai. Buvęs tinklų vystytojas ir savininkas M. T. savo įsipareigojimų vykdyti nebenorėjo ir neperdavė ginčo kvartalo tinklų bendrijai, juos vėliau pardavė ieškovei. Šiai dienai duomenys rodo tai, kad biologinių valymo įrenginių nėra, o betoniniai šaliniai yra nepajėgūs ir neteisėtas nuotekų surinkimo būdas. Naujasis tinklų savininkas (ieškovė) pareikalavo sumokėti sumas, kurių dydžio pagrįsti nesugebėjo, paskirties pagrįsti nesugebėjo, paaiškinti, kodėl ir už ką bus mokamos tos sumos, nesugebėjo. Tiesiog pradėjo reketuoti ir reikalauti sumų sumokėjimo. Aišku, su tokiais reikalavimais nebuvo sutikta. Todėl ieškovė piktybiškai užkimšo vamzdį. Ieškovės atstovas aiškino, kad užkimšta buvo pagal Aplinkos apsaugos departamento nurodymą. Tačiau tame rašte nurodoma, kad privaloma užaklinti tą tinklų vietą, iš kurios pagal projekto sprendinius iš biologinio nuotekų valymo įrenginio turi ištekėti išvalytas vanduo į melioracijos griovius ties (duomenys neskelbtini) g. O ne toje vietoje, kur ieškovė užkimšo vamzdį. Jeigu būtų įrengtas tinkamai veikiantis biologinių nuotekų valymo įrenginys, tai toje vietoje, kur nurodė Aplinkos apsaugos departamentas, turėtų ištekėti vanduo. O biologinio valymo įrenginio nėra. Ieškovė pradėjo šantažuoti gyventojus, siekdama gauti pinigų. Deklaratyviai žadėjo, kad gal įrengs tuos biologinio valymo įrenginius. Kai buvo atsisakyta mokėti nepagrįstas sumas, buvo užkištas nuotekų surinkimo šulinys. Jau po valandos nuotekos namuose (tualete, kriauklėje) nebenusileisdavo. Nes tinklai buvo perpildyti ir negalėjo nutekėti į nuotekų surinkimo betoninius šulinius. Buvo inicijuotas teisminis procesas skubos tvarka. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis ieškovei buvo uždrausta atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų trukdama naudotis pagal funkcinę paskirtį tinklais. Per visą tą laikotarpį nuo 2022 m. ieškovė neteikė jokių paslaugų, už elektrą nemokėjo, siurblinę atjungė, vandens tyrimų neatlikinėjo, gręžinio eksploatacijos darbų neatliko. Laukė, kol suges įrenginiai. Gegužės 12 d., neaišku, ar netyčia, sugedo gręžinys, ar tos fekalijos ten tyčiniu būdu pakliuvo. Gyventojai ir bendrija buvo įsitikinę, kad detaliojo plano sprendiniai, numatantys įrengti biologinio valymo įrenginį, yra įvykdyti ir įgyvendinti. Atsakovai norėjo sužinoti iš ieškovės, ar į ieškovės paslaugas įeina iš gręžinio išgaunamo vandens tyrimai, kas apmokės tuos tyrimus, kokiu periodiškumu bus atliekami vandens tyrimai. Tai būtina žinoti, nes ieškovė tik pažada paslaugą, bet neprisiima atsakomybės. Kvartale gyvena gyventojai su mažamečiais vaikais. Jeigu ieškovės paslaugos neapima geriamo vandens kontrolės, tokios paslaugos nereikalingos. Jeigu į paslaugas neįeina nuotėkų utilizavimas, tokios paslaugos yra nereikalingos. Atsakovai nori aiškiai žinoti, kokias paslaugas teiks ieškovė. Kas įeina į paslaugas, kaip nustatoma paslaugų kaina. Kaip teikiamų paslaugų kaina bus perskaičiuojama. Nori sužinoti paslaugų teikimo visas sąlygas. Norėtų žinoti, kokią atsakomybę prisiima subjektas, teikiantis paslaugas. Kokią atsakomybę prisiima paslaugų tiekėjas, jeigu dėl paslaugų kokybės nukentės žmogus. Atsakovai nori gauti minimalų siūlomos sutarties projektą. Šiai dienai atsakovai nesupranta, ko nori ieškovė. Ieškovė reikalauja iš gyventojų po tūkstantį eurų kas mėnesį, bet nepasako, už ką tie pinigai turi būti mokami. Ar už nuomą, panaudą, ar už paslaugas. Ar ieškovė prisiima kaip paslaugos tiekėjas įsipareigojimus vartotojų atžvilgiu. Jokių paslaugų ieškovė gyventojams neteikė. Licencija teikti viešąsias vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas ieškovei niekada nebuvo suteikta. Ieškovė pripažįsta, kad niekada nemokėjo mokesčių už išgaunamus vandens išteklius. Ieškovė pripažįsta, kad niekada nemokėjo už vandens gręžiniui ir siurblinei reikalingą elektros energiją. Ieškovė pripažįsta, kad ginčo laikotarpiu neatliko jokių vandens tyrimų. Norint teikti vandens tiekimo paslaugas, tokie tyrimai privalomi. Nėra duomenų, kad ieškovė patyrė konkrečias išlaidas, susijusias su gręžinio eksploatacija. Ieškovė turėjo pateikti duomenis, kiek nuotekų išvežė ir kokias išlaidas patyrė už tinklų priežiūrą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė patyrė išlaidas nuotekų išvežimui. Dėl bylinėjimosi išlaidų prašo jas priteisti vienam konkrečiam asmeniui, kuris apmokėjo už atsakovų advokato paslaugas. Atsakovui dėjo lėšas teisminei gynybai dalimis. Vėliau priteista suma bus paskirstyta tarp atsakovų.
7. Teismo posėdžio metu atsakovė ir trečiojo asmens GNSB “Trušelių Gilija” pirmininkė I. B. prašė ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nesąžiningą, kadangi pagal dabartinę situaciją mato, kiek šeimų su vaikais privalo išsikraustyti, nuomotis kitus būstus ir tuo pačiu mokėti paskolą už būstą ginčo kvartale. Vanduo kvartale yra užkrėstas. Ir tik po trijų savaičių po įvykio ieškovė parašė laišką, kad ji sutinka perduoti šitą atsakomybę bendrijai, kad bendrija išvalytų ir dezinfekuotų gręžinį. Po trijų savaičių pirmininkės rašymų, skambinimų, raginimų, tarnybų iškvietimų. Žmonės viduriuoja, vemia, yra ligoninėje. Ir po trijų savaičių gautas elektroniniame laiške ieškovės pranešimas. Ieškovė visiškai nebendrauja, savo veiksmais bando įbauginti, šantažuoti gyventojus. Dėl prisijungimo vienkartinio mokesčio paaiškino, kad niekada nebuvo jokios diskusijos apie prisijungimo mokestį. Jie visi gyveno ir tikėjo, kad viskuo yra teisėtai naudojamasi, apie jokius mokesčius niekur neužsiminta. Nei notarinėje, nei preliminarioje sutartyje, žodiniu būdu nebuvo, bendrijos protokoluose nėra, niekada nebuvo užsiminta apie tokį mokestį, kad toks galėtų būti. Jie visi turėjo sutikimą vystytojo. Pats vystytojas davė sutikimą prisijungti prie infrastuktūros. Jie patys to fiziškai nedarė, jie nusipirko namą su sutikimu. Jie fiziškai nieko nemontavo. Jos namas jau buvo su visais įvadais, su visais vamzdžiais. Bendrija jokių mokesčių prisijungimo taip pat netaikė. Niekada nebuvo užsiminta apie jokius mokesčius. Nesupranta, kokias paslaugas atsakovams ieškovė teikė. Jie supranta situaciją kaip šantažą, nes įmonės savininkas jai asmeniškai pasakė, kad jis nori uždirbti iš atsakovų. Sakė, kad jis gali rašyti sąskaitas, kokias nori. Ieškovė nebendrauja, nepristato ir negali detalizuoti, ką ji teikia, kaip apskaičiavo prisijungimo mokesčius. Ne kartą buvo kalbėta ir prašyta, buvo rašomi laiškai, buvo pateikti klausimai, kurie kilo gyventojams. Atskiri gyventojai rašė elektroninius laiškus, kuriais prašė atsiųsti sutarties projektus, kad būtų galima žinoti, kokias paslaugas ieškovė gali suteikti. Bet nei vieno atsakymo iš ieškovės negavo. Atsakovams buvo atsiųstas nesuprantama kalba su klaidomis pasiūlymas, kuriame buvo surašyti trys neaiškūs ir nekonkretūs pasiūlymai: 1) pirkti, ir neaišku, ką ir kaip pirkti, 2) nuomotis (su nepagrįsta kaina), jie prašė patikslinti nuomos sąlygas, 3) ir kad ieškovė prižiūrės. Jeigu ieškovė siūlo paslaugas, jie nori žinoti, kokie įkainiai, kokios paslaugos, kokios yra garantijos.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. T. paaiškino, kad jis pardavė nebaigtą sodybą ir notariškai sąmoningai pasirašė, kad pirkėjas perima statytojo teises ir privalo viską įsirengti. Pirkėjai perėmė ir pareigą įsirengti inžinerinius tinklus, ir priduoti viską, nes jie iš jo inžinerinių tinklų nepirko. Pirkimo-pardavimo sutartimis pirkėjai neįgijo teisės prisijungti prie jo inžinerinių tinklų. Jie pasijungė nelegaliai. Jie apgavo Statybos inspekciją, kad turi leidimą prisijungti. Jeigu atsakovai būtų atėję pas inžinerinių tinklų savininkus ir būtų pasakę, kad nori prisijungti, jie būtų leidę prisijungti, nes tai normalu, žmogiška. Būtų už protingą kainą, už kelis šimtus eurų. Prisijungimo sąlygos buvo išduotos ne atsakovams. Sąlygos yra dalykas, kai esamo sklypo savininkai susitaria tarpusavyje, kad ateityje leis būsimiems statytojams įvykdyti tas sąlygas ir prisijungti prie centrinių tinklų, jeigu įvykdys visas sąlygas. Centriniai tinklai – tai jo tinklai. Pagal bendrą tvarką buvę trys savininkai išdavė vienas kitam prisijungimo sąlygas būsimiems atsakovams, kad galėtų projektuoti namus pagal tuo metu buvusią tvarką Lietuvoje. Ir būsimi atsakovai, baigę statyti namus, privalėjo įvykdyti sąlygas ir susitarti, kiek jiems kainuos tos paslaugos. Nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovai kreipėsi į jį prašydami prisijungti. Prisijungimo sąlygose nėra nurodyta prievolė gauti sutikimą, mokėti prisijungimo mokestį ir sudaryti sutartį, nes prisijungimo sąlygos yra laisva forma, suteikiančios daug įsipareigojimų. 2022-07-14 parduodant tinklus ieškovei nebuvo realizuota teisė paimti prisijungimo mokestį, tad kartu perleido ir teisę ieškovei reikalauti prisijungimo mokesčio.
9. Teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų M. T. ir M. T. atstovas advokatas Saulius Tamošaitis nurodė, kad ieškinys turėtų būti tenkinamas. Pagal pareikštą ieškinį ieškovė turėjo įrodyti šioje byloje dvi sąlygas: kad ji yra inžinerinės infrastuktūros savininkė ir kad jos teisės buvo pažeistos. Kad atsakovai pažeidė ieškovės teises, kai atsakovai naudoja ieškovės inžinerinius tinklus. Nei vienas atsakovas nepirko infrastruktūrinio sklypo ir nepirko ginčo inžinerinių tinklų. Atsakovai nepateikė jokios sutarties, kad jie eksploatuos kito savininko nuosavybę (infrastruktūrinę sistemą). Nėra įrodymų, kad M. T. paėmė iš kurio nors atsakovo prisijungimo ar naudojimosi inžineriniais infrastruktūriniais tinklais mokestį, ar kad būtų sudaręs sutartį, kuria tas klausimas būtų išspręstas. Aplinkos apsaugos ministerijos rašte nurodoma, kad jeigu asmuo nėra infrastruktūros savininkas, tai jis privalo pagal teisinį reglamentavimą sudaryti sutartį. Tais atvejais, kai sutartis nesudaryta, bet naudojamasi infrastruktūra, laikoma, kad sutartis yra sudaryta. Teisės aktais nenumato, kad toks naudojimasis yra neatlygintinis. Dėl neatlygintinio svetimos nuosavybės naudojimo, perėjimo turi būti susitarimas. Šiuo atveju dėl nekilnojamo turto turėjo būti sudaryta notaro patvirtinta sutartis. Tokios sutarties nėra. Ieškovė teigia, kad jos teisės buvo pažeistos, nes jos turtu neatlygintinai naudojasi atsakovai. Mano, jog nesvarbu, ar įrodė, kiek išvežė nuotekų ieškovė, nes atsakovai taip pat nepateikė teismui įrodymų, kiek atsakovai nuotėkų išvežė. Neginčijamas faktas byloje, kad atsakovai naudojasi ieškovės nuosavybe (inžinerine infrastruktūra). Svetima nuosavybė naudojama be savininko sutikimo. Ieškovė pateikė prisijungimo mokesčio skaičiavimą, priežiūros įrenginių mokesčio dydį. Vandens tiekimo nebūtina įrodinėti, nes atsakovai vandenį gauna. Galima pasirinkti, ar šalims sudaryti sutartį; mokėti tai, ko prašo ieškovas; išpirkti dalį infrastruktūros ar sklypo dalį. Įstatymas nenumato pareigos, kad savininkas neatlygintinai perduotų savo turtą. Prisijungimo sąlygose nėra numatytas prisijungimo mokestis, nes įstatymai nenumato tokios pareigos. Pateiktoje atsakovų konsultacijoje neaišku, kokiame kontekste buvo klausta. M. T. pateikė į bylą specialisto išvadą, kad buvo įrengtos nuotekų valyklos, pateikė planą, kur yra valyklos. Atsakovai pamiršta, kad jie pirkdami nebaigtus statyti pastatus perrėmė ir visas statytojo teises. Pagal teisės aktų reikalavimus, pasiėmęs nebaigtus statyti statinius asmuo įgyja visas Statybos įstatymo nustatytas pareigas, įskaitant pareigą eiti pas privačių tinklų savininką ir susitarti dėl inžinerinės struktūros, jeigu ją planuojama ateityje naudoti. M. T. paaiškino, kad niekas nėjo tartis, tiesiog gyventojai prisijungė, pridavė deklaracijas apie statybos užbaigimą ir tinklus naudojo. Buvę inžinerinių tinklų savininkai pardavė ginčo tinklus, neišlaikydami jokių teisių, įskaitant ir teisę reikalauti prisijungimo mokesčių ir eksploatacinių mokesčių. Gręžinys yra eksploatuojamas, to neginčija atsakovai, kad jie naudojo, tas daiktas nusidėvi, praranda vertę. Tai, kad vanduo teka tuo įrenginiu, vanduo pumpuojamas iš žemės, ir teikiamas atsakovams, tai reiškia, kad jis eksploatuojamas. Ieškovė užtikrina, kad įrenginys veiktų. Ieškovė prižiūri įrenginį, prireikus remontuoja. Galbūt ieškovė daro tai savo jėgomis, bet tai nereiškia, kad atsakovai neturi mokėti. Atsakovai pasijungė į inžinerinius tinklus ir pradėjo juos eksploatuoti nelegaliai. Tą galėjo padaryti tik pasirašę sutartį su ginčo inžinerinių tinklų savininkais. Tai bendra dalinė nuosavybė, turėjo būti sudaryta mažiausiai keturšalė sutartis su tinklų savininkais. Kadangi tokių sutarčių nebuvo sudaryta, todėl ir teigia trečiasis asmuo, kad prisijungimai buvo nelegalūs. Po inžinerinių tinklų pardavimo naujasis savininkas pareikalavo netęsti savavaliavimo ir mokėti nurodytus mokesčius, sudaryti sutartis dėl nuotekų tvarkymo, valymo, už tinklų priežiūrą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu liudytojas J. B. nurodė, kad ieškovės įmonės nežino, atsakovų kelių pavardės girdėtos. Jis rengė projektą ginčo tinklų, tačiau projektas nebuvo iki galo atliktas. Nebuvo suderintas. Nežino, kas buvo tiesioginiai užsakovai. Jam pasakė vyriausiasis architektas, kuris žadėjo, kad vėliau su juo susisieks ir sumokės. Vėliau niekas nesusisiekė, todėl jis nebaigė projekto ir niekas nesumokėjo jam už tą projektą. Nežino, kas buvo užsakovai, tiesiogiai nebuvo susitikęs nei su vienu. Kai kuriems kvartalo namams tinklų įvadus projektavo jis. Neprisimena, kas išdavė prisijungimo sąlygas. Tai vyko prieš 10 m.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas
Esminės faktinės bylos aplinkybės
11. Atsakovai yra gyvenamųjų namų kvartalo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai / kvartale esančio nekilnojamojo turto (gyvenamųjų butų, žemės sklypų) savininkai.
12. Gyvenamųjų namų kvartalas suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu 2011-12-07 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini).
13. Detaliojo plano Aiškinamajame rašte, be kita ko, numatyta: „3.7. Inžinerinė infrastruktūra. Numatomi du planuojamos inžinerinės įrangos etapai. Pirmajame etape - vietinių inžinerinių tinklų ir įrenginių statyba, reikalinga planuojamos ūkinės veiklos užtikrinimui. Antrame etape numatoma galimybė prisijungti prie Klaipėdos miesto centralizuotų tinklų. 3.7.1. Buitinės nuotekos. Buitinių nuotekų valymo įrenginiai yra projektuojami namų nuotekų tvarkymo sistemai sureguliuoti. Nuotekų valymo pajėgumai paskaičiuoti įvertinant visą urbanistinį kompleksą. Bendras suskaidytas gyvenamajai paskirčiai sklypų skaičius – 58 vnt. Paskaičiuotas nuotekų kiekis vienam sklypui Q-0,8m³/d. Bendras gyvenamųjų sklypų nuotekų kiekis planuojamas apie 46,4m³/d. Komercinės paskirties pastato nuotekų kiekis planuojamas apie 6-10 m³/p (bus tikslinamas pastato techninio projektavimo metu). Bendras visos planuojamos teritorijos nuotekų kiekis numatomas apie 56,4 m³/p. Projektuojami du atitinkamo pajėgumo vietiniai uždarieji biologinio valymo įrenginiai. Valymo įrenginių sanitarinės apsaugos zona formuojama 10 m spinduliu. Išvalytas vanduo numatomas išleisti į planuojamą priešgaisrinį vandens telkinį (Q=108m³), iš kurio perteklinis vanduo bus nuvedamas į greta esantį melioracijos griovį. 3.7.2. Vandens tiekimas. Vandens tiekimas numatomas pajungti iš projektuojamo vandens gręžinio formuojamuose žemės sklypuose Nr. 10 ir Nr.38. Gręžinys įrengiamas pagal LAND 4 -99 „Gręžinių vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarka“. Projektuojama vandens gręžinio dviejų juostų sanitarinės apsaugos zona: I-oji, griežto režimo, juosta - 10m, II-oji, taršos apribojimų, juosta - 50m (HN44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“). Vienam žmogui vandens suvartojimo norma 200 ltr/d. Planuojama, kad gyvenamajame name gyvens 4 žmonės. Vandens suvartojimo norma vienam gyvenamajam namui 0,8 m³/d. Planuojamo kvartalo (58 vnt. gyvenamųjų sklypų) vandens suvartojimo norma - apie 46,4m³/d. Komercinės paskirties objekto geriamojo vandens poreikis numatomas apie 6-10 m³/d ( bus tikslinamas pastato techninio projektavimo metu). Geriamojo vandens poreikis, įvertinant visus 58 gyvenamosios paskirties ir komercinės paskirties sklypus - numatomas apie 56,4m³/d. 3.7.3. Lietaus vandens nuotekos. Paviršinių nuotekų, lietaus ir sniego tirpsmo vanduo nuo stogų ir kiemų nukreipiami į lietaus nuotekų tinklus. Išleisti numatoma į suprojektuotą atvirą vandens telkinį, perteklinis vanduo nuleidžiamas į melioracijos griovį esamą šiaurinėje pusėje. Planuojami lietaus nuotekų tinklai klojami infrastruktūros teritorijoje. <...> 3.7.6. Melioracija. Esamos melioracijos sistemos rekonstravimas, įrengiant lietaus nuotekų surinkimo sistemą, sprendžiamas vadovaujantis LR Melioracijos įstatymu. Techninio projekto rengimo metu turi būti paruošta techninė dokumentacija drenažo sistemų pertvarkymui, kad nebūtų pažeistas vandens režimas gretimų žemės sklypų plotuose“.
14. Pagal bylos duomenis ieškovei UAB „Transbega“ 2022-07-14 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso vandentiekio tinklai, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 2015 m., statybos pabaigos metai 2021 m., ir nuotekų šalinimo tinklai - buitinių nuotekų tinklai, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 2015 m., statybos pabaigos metai 2021 m. Taip pat UAB „Transbega“ priklauso ginčo kvartale esantis gręžinys ((duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini)
15. 2022-08-01 UAB ,,Transbega“ direktoriaus G. M. įsakyme Nr. 10 nurodoma, kad įsakoma „taikyti mokesčius vandeniui, buitinėms nuotekoms, bei prisijungimui sekančiai: 1.Už vandenį ir nuotekas vieno kubinio metro bendra kaina 6,80 Euro. 2. Namui, neturinčiam vandens apskaitos, taikyti savivaldybės nustatytas normas 4,15 m³ vienam gyventojui. Name skaitoma 4 asmenų šeima. 3. Gyventojai naudojantis vandenį ir leidžiantis nuotekas, per du mėnesius privalo pateikti dokumentus dėl tinklų tinkamumo ir prašymo prisijungti, bei pasirašyti paslaugų sutartį. 4. Prisijungimo mokestis už vandentiekį 400 Eurų, už buitines nuotekas 400 Eurų 5. Atsisakę pateikti dokumentus dėl privačių tinklų tinkamumo, prisijungti prie centralizuotų tinklų mokestis prisijungimo dvigubinamas. Tai yra po 800 Eurų už vandentiekio ir 800 Eurų už buitinių nuotekų prisijungimą. Bendra suma 1 600 Eurų. 6. Įmonės teisininkui, jei asmenys nesudarys sutarčių ar vengs sudaryti metų bėgyje, teikti teismui ieškinius išieškoti skolas“.
16. Į bylą, be kita ko, yra pateiktas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos vyresniosios specialistės E. V. 2022-09-09 privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) nedelsiant nutraukti nevalytų buitinių nuotekų išleidimą į aplinką 4 p. nurodytoje vietoje ir ne vėliau kaip iki 2022-09-16 pateikti įvykdymą pagrindžiančius dokumentus. 2022-08-16 iš Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus gautas iš nuotekų šalinimo tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), į melioracijos griovį tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankirtos išleidžiamų buitinių nuotekų tyrimų rezultatų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atlikus protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) rezultatų palyginimą su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo ,,Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 2006-05-17 Nr. D1-236 IV skyriaus 2 lentele, į melioracijos griovį išleidžiamose buitinėse nuotekose nustatyta momentinė biocheminio deguonies suvartojimo per 7 paras (BDS7) koncentracija 185+-19 mgl/02 viršija didžiausią leistiną momentinę koncentraciją 40 mgl/02, nustatyta bendro azoto momentinė koncentracija 49 mg/l viršija didžiausią leistiną momentinę koncentraciją 25 mg/l, nustatyta bendro fosforo momentinė koncentracija 9.93+-0.34 mg/l viršija didžiausią leistiną momentinę koncentraciją 5 mg/l.
17. Svarbu pažymėti, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose su tomis pačiomis ginčo šalimis, tik turinčiomis kitą procesinę padėtį, yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-86-904/2024 dėl daikto trūkumų pašalinimo, žalą sukeliančių veiksmų atlikimo uždraudimo, ieškovai – ginčo kvartalo gyventojai prašo įpareigoti atsakovus M. ir M. T. ne vėliau kaip per du mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškovams parduotų daiktų trūkumus įrengiant Detaliojo plano sprendinius atitinkančius ir jo pagrindu parengtame „vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini), Kad Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) statybos projekte“ numatytus (ir numatytų charakteristikų) biologinius buitinių nuotekų valymo įrenginius; uždrausti atsakovui UAB „Transbega“ atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų ribojama galimybė ieškovams (ir visiems kitiems asmenims, kuriems nuosavybės teise priklausančių pastatų ir patalpų komunikacijos yra prijungtos prie atsakovui priklausančių inžinerinių tinklų), naudoti pagal funkcinę paskirtį gręžinį (gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini)), vandens tiekimo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tinklus bei nuotekų valymo įrenginius, kuriuose yra tvarkomos nuotekos, t. y. atlikti šių inžinerinių tinklų plombavimą, aklinimą, tamponavimą arba bet kokį kitokį fizinį poveikį, kuris mažintų arba ribotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei tvarkymo galimybes iki kol ieškovai ir UAB „Transbega“ susitars dėl pastarajam priklausančio turto naudojimo sąlygų.
18. Be kita ko, minėtoje byloje teismo 2024-07-01 nutartimi yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nutarta paskirti GNSB „Trušelių Gilija“ laikinuoju administratoriumi įmonei UAB „Transbega“ nuosavybės teise priklausiančio turto: 1) gręžinio, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2) 25/82 dalių žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuriame yra gręžinys, 3) vandens tiekimo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tinklų, 4) esamų nuotekų surinkimo įrengimų (su siurbline) bei 5) 1381/10748 dalis žemės sklypo, kuriame yra tinklai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); UAB „Transbega“ prievolės atsiskaityti su turto administratoriumi įvykdymo užtikrinimui, įmonės GNSB „Trušelių Gilija“, naudai areštuoti atsakovui UAB „Transbega“ nuosavybės teise priklausančią 1) ¼ dalį žemės sklypo, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2) gręžinį, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 3) 25/82 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurioje yra gręžinys, 4) vandens tiekimo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tinklus, 5) esamus nuotekų surinkimo įrengimus (su siurbline) bei 6) 1381/10748 dalis žemės sklypo, kuriame yra tinklai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Minėtoje nutartyje, be kita ko, nurodyta, jog 2024-05-12 nuotekos vėl išsiliejo, tačiau šį kartą išsiliejusios nuotekos pateko ir į geriamo vandens gręžinį bei jį apsėmė ir užteršė. Ieškovų namuose ėmė tekėti gelsvas, fekalijų kvapą skleidžiantis vanduo, o prie arčiau nuotekų surinkimo šulinių esančio pastato išsiliejusios nuotekos apsėmė net ir elektros pastotę. Pažeidimo UAB „Transbega“ nepašalino ir nešalina, nuotekų surinkimo šulinio siurblinės prie elektros tinklo nepajungė, persipildę nuotekų surinkimo šuliniai nebuvo ištuštinti. Labiausiai tikėtina užteršimo priežastis UAB „Transbega“ įrengtas nuotekų surinkimo šulinyje siurblys, kuris didelių slėgiu perpumpuoja nuotekas iš UAB „Transbega“ pastatytų kitų 6 vnt. gyvenamųjų namų į ginčo nuotekų surinkimo šulinius, kurių neprižiūri jų savininkė UAB „Transbega“. 2024-06-03 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba priėmė sprendimą, kuriuo įmonei UAB „Transbega“ buvo uždrausta buitiniam naudojimui išgauti geriamąjį vandenį dėl jo užterštumo. Iki šiol neveikia ne tik nuotekų sistemą, tačiau nėra galimybės kvartalo gyventojams vartoti geriamą gręžinio vandenį.
Dėl vienkartinio prisijungimo prie inžinerinių tinklų mokesčio priteisimo
19. Kaip minėta, ieškovė nuo 2022-07-14 yra ginčo kvartale esančių vandentiekio tinklų ir nuotekų šalinimo tinklų - buitinių nuotekų tinklų savininkė.
20. Ieškovė prašo priteisti iš kiekvieno atsakovo (t. y. 34 namų ūkių) 1 600,00 Eur dydžio vienkartinį prisijungimo prie ieškovei priklausančių inžinerinių tinklų – vandentiekio tinklų ir nuotekų šalinimo tinklų mokestį. Nurodo, jog inžinerinius tinklus ieškovė įsigijo absoliučiai be jokių įsipareigojimų prieš nieką. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. T., be kita ko, nurodė, jog atsakovai prie vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų yra prisijungę nelegaliai, niekada anksčiau atsakovai buvusių inžinerinių tinklų savininkų neprašė leidimo prisijungti prie kvartalo inžinerinių tinklų. Jeigu atsakovai būtų atėję pas savininkus ir būtų pasakę, kad nori prisijungti, jie būtų leidę prisijungti, nes tai normalu, žmogiška. Kadangi joks vienkartinis prisijungimo mokestis iš atsakovų niekada nebuvo paimtas, todėl visos teisės dėl vienkartinio prisijungimo mokesčio reikalavimo perėjo naujajai inžinerinių tinklų savininkei – UAB „Transbega“. Tačiau tokiai pozicijai teismas nepritaria.
21. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovų namai – gyvenamosios paskirties butai buvo pastatyti dar iki ieškovei tampant inžinerinių tinklų savininke. Iš byloje esančių pirkimo – pardavimo sutarčių, nekilnojamojo turto registro duomenų išrašų matyti, jog dalis atsakovų (pvz., K. B., J. J., U. S., J. B., L. B., L. K., A. V., G. K., T. M., S. K., Š. B., A. A. tiksliau – A. A.), E. E., M. N., L. G. V. G., L. K., D. A.) gyvenamosios paskirties butus (baigtumas 50-51 proc.) 2015-2017 m. pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu nusipirko iš pirmųjų savininkų - trečiųjų asmenų M. ir M. T. Taip pat iš byloje esančių pirkimo – pardavimo sutarčių, nekilnojamojo turto registro duomenų išrašų matyti, jog dalis atsakovų gyvenamosios paskirties butus įvairaus procentinio baigtumo yra perpirkę iš buvusių savininkų - byloje nedalyvaujančių asmenų. Ieškovas į bylą nepateikė duomenų, kad bent vienas iš atsakovų būtų buvęs pradinis ginčo gyvenamųjų butų statytojas ir prieš tai rengęs bent vieno statinio projektą, gavęs savo vardu statybą leidžiantį dokumentą ir savavališkai prisijungęs prie šiuo metu (nuo 2022-07-14) ieškovei priklausančių inžinerinių tinklų. Priešingai, į bylą yra pateikti sutikimai dėl statomų gyvenamųjų namų prijungimo prie kvartalo inžinerinių tinklų bei prisijungimo sąlygos (išduoti 2015 m., 2018 m., 2019 m.), išduotos buvusių inžinerinių tinklų savininkų. Prisijungimo sąlygos išduotos ne atsakovams ar vienam kuriam iš jų, o statytojams. Ir nė viename iš tokių dokumentų, pateiktų byloje, nėra numatytas koks tai vienkartinis prisijungimo prie inžinerinių tinklų mokestis ir kad tą mokestį privalės sumokėti būsimas buto savininkas - atsakovas.
22. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, statinio projektas yra rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, tarp jų, be kita ko, prisijungimo sąlygomis. Prisijungimo sąlygos – statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose. Prisijungimo sąlygas statytojo (užsakovo) prašymu išduoda inžinerinių tinklų savininkas (valdytojas) ar naudotojas. Iki 2016-12-31 galiojusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcija nenumatė prisijungimo sąlygų galiojimo termino, o nuo 2017-01-01 įsigaliojo nuostata, jog prisijungimo sąlygos galioja 5 metus nuo jų išdavimo dienos, jeigu statybą leidžiantis dokumentas negautas; gavus statybą leidžiantį dokumentą, prisijungimo sąlygos galioja iki statybos užbaigimo procedūrų užbaigimo dienos.
23. Teismas visiškai pritaria atsakovų argumentams, jog būdami vienu metu statytojais ir vystytojais bei inžinerinių tinklų savininkais, vystytojai rengdami gyvenamųjų pastatų projektinę dokumentaciją statybos leidimui gauti, patys sau išdavė prisijungimo prie inžinerinės komunikacijos sąlygas, ko pasėkoje jiems buvo išduoti statybos leidimai gyvenamųjų namų statybai. Atskirais atvejai buvo parduodami tik pavieniai žemės sklypai ir statinių projektinę dokumentaciją bei statybos leidimus gavo ir statybos darbus atliko patys iš vystytojų sklypus įsigiję asmenys, tačiau ir tokiais atvejais vystytojai išdavinėjo prisijungimo prie tinklų sąlygas. Ir, kaip minėta, nė viename iš tokių dokumentų, pateiktų byloje, nėra numatytas koks tai vienkartinis prisijungimo prie inžinerinių tinklų mokestis ar teisė į tokį mokestį.
24. Be to, 2022-07-14 Pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė įsigijo vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, taip pat nenumatyta jokia ieškovės teisė reikalauti iš atsakovų vienkartinio prisijungimo prie inžinerinių vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų mokesčio.
25. Teismo vertinimu, ieškovė, 2022-07-14 pirkdama kvartalo inžinerinius tinklus, esančius jau apgyvendintame gyvenamųjų namų kvartale, neabejotinai suprato arba turėjo suprasti, kam tie inžineriniai tinklai yra skirti - kad būtent gyvenamųjų namų tinkamam eksploatavimui užtikrinti. Todėl jos argumentas, jog inžinerinius tinklus ieškovė įsigijo absoliučiai be jokių įsipareigojimų prieš nieką, yra atmestinas kaip deklaratyvus ir visiškai nepagrįstas.
26. Taip pat atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti ieškovės ir trečiojo asmens argumentai, kad atsakovai prie ieškovei priklausančių inžinerinių tinklų yra prisijungę neteisėtai, nes anksčiau aptarti įrodymai tokius argumentus paneigia. Teiginiai, kad trečiojo asmens parašai statybų dokumentacijoje buvo klastojami, apart žodinio paaiškinimo neparemti jokiais kitais įrodymais.
27. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas reiškia, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė savo teisės reikalauti iš atsakovų vienkartinio prisijungimo prie ieškovei nuo 2022-07-14 priklausančių inžinerinių vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų mokesčio, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Dėl skolos už paslaugas - naudojimąsi inžineriniais tinklais ir gręžiniu priteisimo
28. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų (iš 34 namų ūkių) už 11 mėn. laikotarpį (nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. liepos mėn.) 42 217,12 Eur skolą / mokestį už paslaugas – naudojimąsi gręžiniu ir jos inžineriniais tinklais naudojant vandenį ir išleidžiant nuotekas į ieškovės inžinerinius tinklus (anot ieškovės, vieno namų ūkio sunaudotas geriamas vanduo ir išleistos nuotekos per mėnesį sudaro 16,60 m³, taikant 6,80 Eur / m³ kainą per 11 mėn. vienam namų ūkiui susidaro 1 241,68 Eur suma, o 34 namų ūkiams - 42 217,12 Eur suma). Ieškovė nurodo, jog tai yra minimalūs būtinieji eksploataciniai turtiniai nuostoliai viso rajono funkcionavimo užtikrinimui. Pažymi, jog sutarties sudarymo privalomumas įtvirtintas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme. Šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo nėra pasirašęs viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise nepriklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai <...> prijungti prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, ar per paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės tvirtinamą viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašą. Šiai dienai savivaldybė yra nustačiusi vandens normą 4,15 m³/gyventojui, taikant normą 4 asmenų šeimą namui, arba 16,60 m³ namui. Taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-06-10 nutarimu Nr. 564 yra nustatytas terminas įrangos eksploatacijai - vamzdynams 15 metų, gręžiniui - 8 metai. Ieškovės turtas eksploatuojamas nuo 2017 m. Taigi, vamzdynai eksploatuojami jau pusė laikotarpio, o gręžinys yra 88 proc. nusidėvėjimo. Atsakovai prieštarauja bet kokiam apskaitos buvimui, neteisėtai naudojasi vandeniu bei už jį nemoka net valstybei. Be to, visi dabartiniai atsakovai iki dabar nelegaliai leidžia savo namų nevalytas nuotekas į ieškovės valdomus sklypus, komunikacijas ir ima gėlą vandenį iš ieškovės gręžinio. Atsakovai generuoja ieškovei labai didelius nuostolius nelegaliai leisdami savo nevalytas nuotekas į ieškovės tinklus, juos gadina, neinvestuoja į jų priežiūrą, neatnaujina.
29. Atsakovai su tokiu reikalavimu kategoriškai nesutinka, nurodo, jog ieškovė nėra viešoji tiekėja, ji jokių paslaugų atsakovams neteikia, patys atsakovai moka už elektrą, reikalingą gręžiniui ir siurblinei, gręžinys dėl tinklų nepriežiūros buvo užterštas, atsakovai patys rūpinasi nuotekų išvežimu. Pasak atsakovų, joks konstruktyvus dialogas su ieškove dėl paslaugų teikimo nevyksta dėl pačios ieškovės nesugebėjimo bendradarbiauti ir komunikuoti.
30. Kaip minėta, CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas lemia, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas ir šioje dalyje yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas.
31. Pagal bylos duomenis, atsakovų butai ginčo laikotarpiu (2022 m. rugpjūčio mėn. – 2023 m. liepos mėn.) vandeniu buvo aprūpinami iš kvartalo gręžinio (iki kol 2024 m. pavasarį gręžinys nebuvo užterštas). Gręžinys nuo 2022 m. vasaros priklauso UAB „Transbega“, iki tol nuo 2017-07-24 priklausė trečiajam asmeniui M. T. Jokių vandens tiekimo, sunaudojimo apskaitos įrenginių nėra įrengta. Tam, kad vanduo būtų pakeltas iš gręžinio ir paduotas per vandentiekio tinklus vartotojams, reikalingi siurbliai, o jų veikimui – elektra. Buitinės nuotekos iš atsakovų gyvenamųjų butų patenka į ieškovei priklausančius kvartalo nuotekų tinklus. Nuotekų perpumpavimui yra įrengta siurblinė, kurios veikimui taip pat reikalinga elektra. Nuotekų apskaitos prietaisų ginčo atveju įrengta taip pat nėra. Anot atsakovų, už vandens gręžiniui tiekiamą elektrą ir už elektrą nuotekų siurblinei visada mokėjo Bendrija ir patys atsakovai, o ne ieškovė ar kiti asmenys. To ieškovė neneigė ir neteigė, kad už elektrą moka ji.
32. Ieškovė nurodo, jog ieškovės turtą atsakovai eksploatuoja nuo 2017 m., jis dėvisi. Tačiau pažymėtina, jog ieškovė inžinerinius tinklus ir gręžinį įsigijo tik 2022 m. liepos mėn., kaip per ginčo laikotarpį (2022 m. rugpjūčio mėn. – 2023 m. liepos mėn.) nusidėvėjo ieškovės turtas, byloje duomenų nėra.
33. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog patikslintu ieškiniu prašydama ieškovė priteisti iš atsakovų mokestį už paslaugas – naudojimąsi gręžiniu ir jos inžineriniais tinklais naudojant vandenį ir išleidžiant nuotekas į ieškovės inžinerinius tinklus ieškovė remiasi argumentais, kad jai teko rūpintis nuotekų išvežimu, posėdžio metu nurodė, jog dėl to patyrė apie 3 000,00 – 4 000,00 Eur nuostolius (nors tokių įrodymų byloje nėra), tačiau teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, kad už tai, jog reikėjo asenizacijos mašinomis išvežti nuotekas, yra atsakingi atsakovai, ir ieškovė to niekaip byloje neįrodinėjo. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, jog kvartalo nuotekos iš valymo įrenginių, t. y. išvalytas vanduo numatytas išleisti į priešgaisrinį vandens telkinį, iš kurio perteklinis vanduo nuvedamas į greta esantį melioracijos griovį. Todėl ieškovei, tinkamai rūpinantis savo inžinerinių tinklų priežiūra, paprastai neturėtų reikėti rūpintis nuotekų išvežimu ir dėl to patirti išlaidų, o po to jų reikalauti iš atsakovų.
34. Byloje nėra pateikta įrodymų, kokių išlaidų, kurios būtų susijusios su atsakovams tiektu vandeniu ar nuotekų tvarkymu, nagrinėjamu laikotarpiu turėjo ieškovė, kokius nuostolius dėl vandens tiekimo atsakovams ar nuotekų tvarkymo nagrinėjamu laikotarpiu patyrė ieškovė, kiek per ginčo laikotarpį nusidėvėjo inžineriniai tinklai ar gręžinys.
35. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 11 punkte nustatyta, jog geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas – juridinis asmuo, tiekiantis geriamąjį vandenį ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas ir turintis geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo licenciją. Ieškovė posėdžio metu nurodė neturinti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo licencijos. Tokiu atveju aktualus to paties įstatymo 16 straipsnio 7 punktas, kuriame nustatyta, kad asmenys, kurie nėra geriamojo vandens tiekėjai, tačiau jiems nuosavybės teise priklausanti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra neperduota viešojo vandens tiekėjo ar regioninio viešojo vandens tiekėjo nuosavybėn, kol bus perduota geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra viešajam vandens tiekėjui ar regioniniam viešajam vandens tiekėjui, privalo tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti turimą infrastruktūrą, tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, neturi teisės atlikti jokių veiksmų, susijusių su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ribojimu ar nutraukimu, išskyrus atvejus dėl objektyvių priežasčių (remonto ar avarijos).
36. Remiantis šiuo reglamentavimu, teismo vertinimu, ieškovė, būdama gręžinio ir inžinerinių tinklų savininkė, teisę į mokestį už teikiamas paslaugas ir / ar naudojimąsi jos turtu turi tik išpildžiusi sąlygą - tinkamai vykdydama įstatyme numatytas pareigas - tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Kaip anksčiau aptarta, geriamojo vandens tiekimo atsakovams ieškovė ginčo laikotarpiu neužtikrino, apmokėdami už elektrą geriamojo vandens tiekimu rūpinosi patys atsakovai. Kiek ginčo laikotarpiu nusidėvėjo gręžinys ir vandentiekio tinklai, duomenų byloje nėra. Be to, byloje yra duomenų, kad iš atsakovei priklausančių nuotekų tinklų nevalytos buitinės nuotekos 2022 m. rugpjūčio mėn., spalio mėn. buvo išleidžiamos į aplinką į melioracijos griovį tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., sankirtos. Taip pat iš byloje esančių fotonuotraukų ir rašytinių paaiškinimų matyti, jog ginčo laikotarpiu ieškovė buvo užkimšusi nuotekų šalinimo vamzdį, dėl ko pas atsakovus patalpose (klozetuose, kriauklėse, dušuose, voniose) nustojo nubėginėti vanduo ir ėmė kauptis iki atitinkamos talpos viršaus ir išsiliejo. Gyventojams ieškovės pareikalavus atkimšti vamzdį, ieškovės atstovai atsisakė tai padaryti. Gyventojai patys per valymo įrenginių angą pakrapštė užkimštą vamzdį ir nuotėkos vėl ėmė tekėti į šulinius.
37. Teismo nuomone, inžinerinių tinklų ir gręžinio savininkui įstatymas savaime nesuteikia jokios teisės reikalauti numanomų nuostolių ir / ar išlaidų atlyginimo, jeigu jis tinkamai neįgyvendina savo pareigos tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas.
38. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovų 42 217,12 Eur skolą / mokestį už paslaugas – naudojimąsi gręžiniu ir jos inžineriniais tinklais naudojant vandenį ir išleidžiant nuotekas į ieškovės inžinerinius tinklus, šią sumą apskaičiavo pagal formulę: vieno namų ūkio sunaudotas geriamas vanduo ir išleistos nuotekos per mėnesį sudaro 16,60 m³, taikant 6,80 Eur / m³ kainą per 11 mėn. vienam namų ūkiui susidaro 1 241,68 Eur suma, o 34 namų ūkiams - 42 217,12 Eur suma. Tačiau, kaip jau minėta, jokios vandens ir / ar nuotekų apskaitos nagrinėjamu atveju nėra. Ieškovė nurodo, jog šiuo atveju sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas pagal Vyriausybės tvirtinamą atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo atsakovai, aprašas negalioja nuo 2023-06-09. Taip pat ieškovė nurodo, jog šiai dienai savivaldybė yra nustačiusi vandens normas 4,15 m³/gyventojui, taikant normą 4 asmenų šeimą namui, arba 16,60 m³ namui. Tačiau pažymėtina, jog pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tinklapyje prieinamą informaciją, AB „Klaipėdos vanduo“ apskaičiavo vidutinį Klaipėdos rajono savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekį vienam žmogui per mėnesį (taikoma nuo 2023-02-01). Nustatyta, kad vidutinis aptarnaujamoje teritorijoje suvartojamo geriamojo vandens kiekis per mėnesį yra 3,12 kub. m gyventojui. Vidutinis aptarnaujamoje teritorijoje suvartojamo karšto geriamojo vandens kiekis per mėnesį daugiabučiuose namuose – 1,03 kub. m gyventojui. Taigi, ne 4,15 kub. m gyventojui kaip kad nurodo ieškovė. Taip pat pažymėtina, jog ieškovė niekaip nepagrindė savo nusistatytos 6,80 Eur / kub. m kainos. Įvertinus tai, kas anksčiau aptarta, teismo vertinimu, ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė savo teisės pagal jos skaičiavimo metodą reikalauti už ginčo laikotarpį iš atsakovų 42 217,12 Eur skolos už paslaugas - naudojimąsi jos inžineriniais tinklais ir gręžiniu.
39. Papildomai pasisakant dėl negatorinio ieškinio, pažymėtina, jog kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Negatoriniai reikalavimai pareiškiami tada, kai savininkas turtą valdo, bet pažeidžiamos kitos (naudojimosi, disponavimo turtu, servitutai) teisės. Negatorinio reikalavimo tikslas - nutraukti teisę pažeidžiančius veiksmus. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, kad atsakovai savo elgesiu kaip nors pažeidžia ieškovo teises disponuoti ar naudotis savo turtu. Nenustatyta byloje, kad atsakovai prie ieškovei šiuo metu priklausančių inžinerinių tinklų ir gręžinio būtų prisijungę neteisėtai. Kaip anksčiau minėta, inžineriniai tinklai ir gręžinys nuo pat jų įrengimo buvo ir yra skirti gyvenamųjų namų tinkamam eksploatavimui užtikrinti. Ieškovė, įsigydama tokio pobūdžio turtą, suprato arba turėjo suprasti, kokį turtą perka ir kam jis yra skirtas. Įsigijusi kvartalo inžinerinius tinklus ir gręžinį, ieškovė įgijo ir įstatyme numatytą pareigą - tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti turimą infrastruktūrą, tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas.
40. Remdamasis tuo, kas aptarta, teismas daro išvadą, jog iš šis ieškinio reikalavimas nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas.
41. Kartu pažymėtina, jog tie įrodymai, kurie pateikti į bylą, tačiau neaptarti šiame sprendime, esminės reikšmės ginčo išsprendimui neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Ieškovė laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, todėl jai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
43. Kadangi tretieji asmenys M. T. ir M. T. palaikė ieškovės pusę, ieškovei bylą pralaimėjus, jiems (tretiesiems asmenims) jų turėtos bylinėjimosi išlaidos taip pat neatlygintinos.
44. 34 atsakovai byloje už jiems suteiktas teisines paslaugas patyrė 4 749,25 Eur išlaidas (kiekvienas po 139,68 Eur). Advokatas atsakovų vardu rengė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, papildomus prašymus, dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose. Pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, atsakovų patirtos išlaidos neviršija maksimalių nustatytų priteistinų sumų. Įvertinus bylos pobūdį, atstovaujamą asmenų kiekį, teiktų dokumentų ir priedų kiekį, teismo vertinimu, išlaidos yra įrodytos ir pagrįstos, todėl ieškovė privalo atsakovams atlyginti jų patirtas išlaidas. Atsakovų atstovo prašymu, dėl ekonomiškumo, išlaidos priteistinos jas mokėjusiam asmeniui - atsakovei U. S.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Transbega“ atsakovei U. S. 4 749,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.