Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo T. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta ir neatlikta pagal 2004 m. balandžio 14 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiojo P. A. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 189 str. 1 d. nuteistas S.Š., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L. nuteistas už tai, kad 2003 m. spalio 4 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, per nerakintas duris įsibrovė į P. A. butą, kuriame panaudojo fizinį smurtą bei grasino peiliu, t.y. sofoje gulinčiam P. A. ant veido uždėjo pagalvę ir ja viena ranka spaudė nukentėjusiojo veidą prie sofos, o kita ranka įrėmė P. A. peilį į kaklą. Tuo metu tyrimo nenustatytas asmuo išnešė iš buto televizorių „Beko“, 519 Lt vertės, paklodę, 15 Lt vertės, o jis, (T. L. ) paleido P. A. ir išeidamas iš buto, pagrobė mobilaus ryšio telefoną, striukę bei kitus daiktus, iš viso pagrobė turtą, kurio vertė 706 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neneigė, kad plėšimo būdu užvaldė P.A. turtą. To nuteistasis iš esmės neginčija ir apeliaciniame skunde. Skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 135, 138-139, 142-144, 146-147, 148 t. 1), pirmosios instancijos teisme T. L. nurodė, jog šį nusikaltimą padarė vienas. Tai jis tvirtina ir apeliaciniame skunde.

Iš visiškai nemotyvuoto ir visas elementariausias nuosprendžio surašymą reglamentuojančias normas pažeidžiančio procesinio dokumento, kurį jo autorius įvardija nuosprendžiu, matyti, kad apygardos teismas nustatė, jog T. L. plėšimą padarė su nenustatytu asmeniu.

Iš apygardos teisme perskaitytų nukentėjusiojo P. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 13-14, 15-16, 17 t. 1) seka, kad į jo butą įsibrovė ir plėšimą padarė du asmenys, iš kurių vienas buvo T. L. . Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais kolegija neturi jokio pagrindo.

Byloje nustatyta (b.l. 87 t. 3), kad nukentėjusysis 2004 m. rugsėjo 29 d. mirė. Todėl teismas turėjo teisę jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti ir jais remtis (BPK 276 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina ir tai, kad apelianto kaltė grindžiama ne vien tik nukentėjusiojo nuosekliais parodymais, bet ir asmens parodymą atpažinti (b.l. 19-21 t. 1), daiktų pateikimo (b.l. 61, 65 t. 1), daiktų parodymo atpažinti (b.l. 69-70, 75-76 t. 1) protokolais, liudytojų B.A., K.J. parodymais ir kitais nuosprendyje paminėtais savarankiškais įrodymų šaltiniais, kurie sudaro vieningą įrodymų sistemą, leidžiančią daryti neginčijamą išvadą, kad T. L. padarė plėšimą įsibraudamas į P. A. butą ir kad šį plėšimą jis padarė bendrininkų grupėje su asmeniu, kurį teismas įvardijo kaip nenustatytą.

S. Š. veikos perkvalifikavimas iš BK 180 str. 2 d. ir BK 189 str. 1 d. neturi jokios reikšmės T. L. veikos juridiniam įvertinimui ir bendrininkavimo formos nustatymui.

Iš to seka, kad kolegija, nepažeisdama BPK 320 str. 3 d. reikalavimų ir neturėdama teisės perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, gali tik konstatuoti, jog apygardos teismo išvada dėl bendrininkų grupės šiuo atveju negali būti revizuojama.

Taigi, apelianto teiginys, kad jam nepagrįstai inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 str. 1 d. 1 p., ar teiginys, kad dėl plėšimo jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis yra nepagrįstas.

Iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios ir rezoliucinės dalių matyti, kad apygardos teismas nesuabejojo nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad savo bute jis su T. L. alkoholinių gėrimų negėrė. T. L. apeliaciniame skunde ginčija šią jam inkriminuotą sunkinančią aplinkybę. Byloje nėra jokių kitų patikimų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad apeliantas plėšimą padarė apsvaigęs ne nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, bet nuo alkoholio, o juo labiau, kad šis apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Todėl paminėta T. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina. Tuo pačiu nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir teismo išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių.

Pašalinus iš nuosprendžio aprašomosios dalies šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, T. L. už plėšimą paskirta bausmė švelnintina.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.,

nutari a:

Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. spalio 29 d. nuosprendį T. L. atžvilgiu pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti T. L. inkriminuotą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - veikos padarymą apsvaigus nuo alkoholio.

T. L. pagal BK 180 str. 2 d. paskirtą bausmę sumažinti iki ketverių metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šilutės rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.