- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-28
- Bylos Nr.
- 2-2857-169/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Ieškovas
- A. L., N. T.
- Atsakovas
- G. J.
- Trečiasis asmuo
- J. V.
- Advokatai
- Inga Žemantauskaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. L. ir N. T. ieškinį atsakovui G. J., trečiajam asmeniui J. V. (O.) dėl testamento bei paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir pripažinimo, kad ieškovai yra priėmę palikimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai A. L. ir N. T. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydami pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 21 d. P. T. oficialųjį testamentą, patvirtintą Lazdijų rajono 2-ojo notarų biurų notarės Rasytės Gudienės, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu 2012 m. kovo 13 d. paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini), dėl P. T. turto paveldėjimo pagal testamentą ir pripažinti, kad ieškovai yra priėmę P. T. palikimą lygiomis dalimis kaip pirmosios eilės įpėdinai paveldint pagal įstatymą. Ieškinyje nurodė, jog ieškovai yra velionio P. T. vaikai – pirmosios eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą. Maždaug 2007 m. prasidėjo nuosavybės teisės atkūrimo procesas į P. T. nacionalizuotą turtą. Kadangi turto natūra grąžinti nebuvo galimybės, 2007 m. kovo 20 d. buvo surašyta Kauno apskrities viršininko išvada Nr.(duomenys neskelbtini), pagal kurią P. T. įgijo teisę atkurti nuosavybės teisę vadinamąja ekvivalentine natūra, t.y. gauti žemės sklypą kitoje vietoje. Kadangi pats P. T. ganėtinai sudėtingo nuosavybės atkūrimo proceso neišmanė ir visų formalumu tvarkyti negalėjo dėl šlubuojančios sveikatos, pažįstami asmenys P. T. pasiūlė kreiptis į specialistus, kurie tokius reikalus tvarko ir gali padėti už tam tikrą mokestį atkurti nuosavybės teises ir gauti žemės sklypus geroje vietoje. Ieškovams tiksliai žinoma, kad P. T. kreipėsi į tokius reikalus tvarkantį G. J. (vėliau į procesą įsijungė ir G. J. partnerė J. O.), kurie sutiko už užmokestį sutvarkyti visus nuosavybės atkūrimo reikalus. Šiuo tikslu P. T. išdavė 2007-09-20 Įgaliojimą G. J.. Kaip ieškovams tapo žinoma tik visiškai neseniai iš pokalbių su P. T. giminaičiais bei minėta J. O., kitą dieną po minėto įgaliojimo pasirašymo G. J. paprašė P. T. dar kartą atvykti pas tą pačią notarę (šįkart dukra A. nedalyvavo) ir surašyti testamentą G. J. naudai dėl žemės sklypų, į kuriuos nuosavybės teisė turėjo būti atkurta. Kaip ieškovai sužinojo iš kitų giminaičių, P. T. yra pasakojęs, jog šis testamentas, pagal G. J. paaiškinimus, turėjo būti kaip garantas, kad P. T. atsiskaitys su G. J. už paslaugas atkuriant nuosavybės teises ir P. T. niekuomet nesiekė realiai palikti savo turto visiškai svetimam asmeniui, taip pat galimai nesuprato savo veiksmų tikrosios reikšmės. Tai, kad testamento surašymas buvo tik atsiskaitymo už paslaugas garantas (atsiskaičius už paslaugas jis neva turėjo netekti teisinės galios) ir kad G. J. būtent taip paaiškino šio dokumento reikšmę P. T., ieškovams telefoninio pokalbio metu patvirtino ir minėta J. O., kuri kartu su G. J. tvarkė nuosavybės atkūrimo reikalus, o vėliau apskritai tvarkė didžiąją dalį visų reikalų pagal J. O. G. J. išduotą perįgaliojimą ir visais nuosavybės atkūrimo klausimais daugiausia bendravo su P. T.. Po minėto fiktyvaus testamento surašymo G. J. ir J. O., kaip ir buvo žadėję, tvarkė nuosavybės teisių atkūrimo reikalus, šiais klausimais ne kartą bendravo su P. T., taip pat su ieškove A. L.. Tuo tarpu pats P. T., tikėtina, apie surašytą testamentą paprasčiausiai pamiršo ir, net ir jį surašant tinkamai nesuprasdamas savo veiksmų reikšmės bei neteikdamas šiam testamentui didelės svarbos, iki mirties testamento panaikinti nesuspėjo, nors daugybę kartų, šeimos ir kitų giminaičių akivaizdoje yra pareiškęs ir patvirtinęs, kad jo valia yra visą atgausimą žemę palikti artimiausiems įpėdiniams – ieškovams, kurie padėjo tvarkyti nuosavybės atkūrimo reikalus, šiais klausimais bendravo su G. J. ir J. O.. Kiek ieškovams yra žinoma, su G. J. ir J. O. už jų paslaugas P. T. yra visiškai atsiskaitęs. Tą patį ieškovams ne kartą yra patvirtinusi ir J. O. bei G. J. telefoninių pokalbių metu. Kaip paaiškėjo šiek tiek vėliau, G. J. sąmoningai klaidino ieškovus, nurodydamas jiems, kad nuosavybės atkūrimo procesas vis dar tęsiasi, nors iš tiesų nuosavybė jau buvo atkurta, įregistruota nekilnojamojo turto registre P. T. vardu ir, negana to, fiktyvaus testamento pagrindu paveldėta G. J.. Tuo tarpu G. J., kuris buvo įgijęs P. T. ir ieškovų pasitikėjimą, apgaulingai paaiškino ieškovams, kad iki nuosavybės teisių atkūrimo jiems priimti palikimo nebūtina, nes dar nėra ką paveldėti, ir tik atkūrus nuosavybes teises bus galima tvarkytis paveldėjimo klausimus. Šių G. J. nesąžiningų veiksmų pasekoje G. J. fiktyvaus testamento pagrindu gavo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, paveldėjo P. T. atkurtus ir įregistruotus žemės sklypus, o ieškovai net nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Pažymėjo, jog, atsižvelgdami į tai, kad P. T. surašytas 2007-09-21 Testamentas yra fiktyvus sandoris, sudarytas nesiekiant tokių teisinių pasekmių, kurios kyla iš testamento (siekiant užtikrinti atsiskaitymą už nuosavybės atkūrimo reikalu tvarkymą, o ne sukurti paveldėjimo teisinius santykius), taip pat tai, kad Testamentas sudarytas suklydimo įtakoje, P. T. nesuvokiant jo tikrosios reikšmės ir nesuspėjus jo panaikinti (nežinant, jog tai būtina) po atsiskaitymo su G. J., Testamentas ir jo pagrindu išduotas G. J. paveldėjimo teisės liudijimas pripažintini negaliojančiais.
Ieškovai A. L. ir N. T., kuriems apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko.
Šalies argumentai
Ieškovų atstovė advokato padėjėja I. Žemantauskaitė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, jog testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu vienu iš pagrindų – kaip tariamas sandoris arba kaip sandoris, sudarytas dėl suklydimo. Mano, jog nebuvo vienos iš pagrindinių testamento sudėtinių dalių – testatoriaus valios, o esant valios trūkumui, testamentas negali būti laikomas galiojančiu.
Atsiliepimas
Atsakovas G. J., kuriam apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko. Gautas jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes tuo pačiu metu turi dalyvauti Biržų rajono teisme. Atsiliepime į ieškinį nurodė neprieštaraująs, kad ieškinys būtų tenkinamas. Pažymėjo, jog jo bendravimas su P. T. buvo dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso – jis su J. O. tvarkė P. T. nuosavybės atkūrimo reikalus pagal Kauno apskrities viršininko išvadą. Su P. T. žodžiu buvo susitarę dėl atsiskaitymo už nuosavybės atkūrimo proceso tvarkymą, kad jis surašys testamentą, kuris bus garantas, jog su juo bus atsiskaityta, jeigu kas nors iki nuosavybės atkūrimo nutiktų P. T.. Nurodė, jog niekuomet P. T. neklaidino ir neapgaudinėjo, testamentas jam buvo reikalingas tik kaip atsiskaitymo užtikrinimas ir tai buvo labai aiškiai paaiškinta bei žinoma pačiam P. T.. Visus savo įsipareigojimus dėl nuosavybės atkūrimo jis tinkamai įvykdė – žemės sklypų nuosavybė pagal P. T. išduotą įgaliojimą buvo atkurta ir įregistruota P. T. vardu. P. T. taip pat įvykdė savo įsipareigojimus – su juo visiškai atsiskaitė už jo paslaugas, jis savo ruožtu atsiskaitė už pagalbą su J. O.. Po nuosavybės reikalų sutvarkymo su P. T. nebebendravo ir nežino, kodėl jis nepanaikino testamento, skirto atsiskaitymo užtikrinimui. Pažymėjo, jog sklypų paveldėti nesiekė ir nenorėjo, juolab, jog sklypai yra mažaverčiai, palikimą priėmė vien dėl tos priežasties, jog notarė paaiškino, kad jam nepaveldėjus jie gali tiesiogiai atitekti valstybei kaip bešeimininkis turtas. Svetimas turtas jam tikrai nereikalingas ir į jį nepretenduoja bei neprieštarauja, kad jis atitektų P. T. vaikams.
Trečiasis asmuo J. V. (anksčiau – O.), kuriai apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, į teismo posėdį taip pat neatvyko. Atsiliepime į ieškinį nurodė ieškinį spręsti teismo nuožiūra bei prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, jog G. J. P. T. tvarkė nuosavybės teisių į nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą klausimus. Tuo tikslu jis buvo išdavęs G. J. įgaliojimą visų reikalų tvarkymui su perįgaliojimo teise. G. J. nuosavybės atkūrimo reikalus turėjo tvarkyti pats, tačiau paskui dėl didelio užimtumo kreipėsi į ją pagalbos. Tuo tikslu G. J. jai išdavė perįgaliojimą, kurio pagrindu ji tvarkė didžiąją daugumą P. T. reikalų. Pažymėjo, jog kiek jai žinoma, G. J. su P. T. buvo susitarę dėl tam tikro užmokesčio už formalumų tvarkymą. Koks buvo tikslus jo dydis, ji nežino, tačiau G. J., kaip ji supranta, iš P. T. gavęs atsiskaitymą, su ja taip pat visiškai atsiskaitė už jos pagalbą. Be to, jai žinoma, jog P. T. tikrai nesiekė palikti savo turto G. J., su juo visuomet vyko kalba, kad nuosavybės atkūrimas vykdomas su tikslu viską palikti vaikams, kuriems ta žemė brangi kaip ankstesnių kartų prisiminimas. Tokio pobūdžio susitarimų dėl testamento kaip atsiskaitymo užtikrinimo jos praktikoje yra pasitaikę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje esantys duomenys: P. T. mirties liudijimo kopija (9 b.l.); A. L. gimimo ir santuokos liudijimų kopijos (10-11 b. l.); N. T. gimimo liudijimo kopija (12 b. l.); 2007-03-20 Kauno apskrities administracijos viršininko išvados Nr.(duomenys neskelbtini) (13 b. l.); 2007-09-20 įgaliojimo kopija (14 b. l.); 2007-09-21 testamento kopija (15 b. l.); 2012-03-13 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo kopija (16-21 b. l.) patvirtina, jog ieškovų tėvas P. T. 2007 m. rugsėjo 20 d. įgaliojo atsakovą G. J. atstovauti jį tvarkant visus reikalus ir dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atstatymu į jam priklausančios žemės (miško) dalį pagal Kauno apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2007 m. rugsėjo 21 d. testamentu savo mirties atveju G. J. paliko jam priklausančią žemės (miško) dalį ir 2012 m. kovo 13 d. G. J. išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas.
Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmu reikšmę ir pasekmes. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 straipsnis). Vadovaujantis CK 5.17 straipsnio 1 dalimi, ieškovai, kurie yra P. T. pirmosios eilės įpėdiniai, turi teisę pareikšti ieškinį dėl testamento ginčijimo. Vadovaujantis CK 5.16 straipsnio 2 dalimi, testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu visais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais.
Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas G. J. pripažino ieškinį bei atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovų tėvo sklypų paveldėti nesiekė ir nenorėjo, testamentas buvo skirtas atsiskaitymo už jo suteiktas paslaugas tvarkant nuosavybės atstatymo reikalus, užtikrinimui, minėtas aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo J. V., atsiliepime nurodžiusi, jog P. T. tikrai nesiekė palikti savo turto G. J., su juo visuomet vyko kalba, kad nuosavybės atkūrimas vykdomas su tikslu viską palikti vaikams, kuriems ta žemė brangi kaip ankstesnių kartų prisiminimas, 2007 m. rugsėjo 21 d. P. T. oficialusis testamentas, patvirtintas Lazdijų rajono 2-ojo notarų biurų notarės Rasytės Gudienės, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini), pripažintinas negaliojančiu kaip tariamas sandoris, nes byloje nustatyta, jog ginčijamas testamentas sudarytas nesiekiant sukurti tokių pasekmių, kurias įprastai sukelia testamentas, t.y. nesiekiant sukurti paveldėjimo pagal testamentą santykių po P. T. mirties, o, minėta, juo buvo siekiama užtikrinti atsiskaitymą už G. J. suteiktas paslaugas tvarkant P. T. nuosavybės atstatymo reikalus (CK 1.86 straipsnis). Pripažinus testamentą negaliojančiu, jo pagrindu atsakovui G. J. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas taip pat pripažintinas negaliojančiu, išnykus paveldėjimo pagrindui (CK 5.2 straipsnis).
Ieškovų nurodytas kitas testamento pripažinimo negaliojančiu pagrindas – kaip sudarytas suklydimo įtakoje – grindžiamas aplinkybėmis, jog P. T. nesuvokė testamento tikrosios reikšmės ir dėl vėliau sušlubavusios sveikatos nesuspėjo panaikinti arba, tikėtina, net nesuvokė, kad tai yra būtina norint užtikrinti, kad žemė po mirties atiteks vaikams, o ne svetimam asmeniui, tikėtina, kad P. T. laikė, jog Testamentas pats savaime neteks galios po atsiskaitymo, todėl ir nesuskubo jo panaikinti, yra tik prielaidos, tikėtinumai, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl teismas sprendžia, jog tai nesudaro pagrindo Testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.
Vadovaujantis CK 5.9 straipsnio 1 dalimi, kai įsiteisėja teismo sprendimas nepripažinti asmens, pretenduojančio į palikimą, įpėdiniu, turinčiu teisę į palikimą, laikoma, kad šis asmuo palikimo nepriėmė. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu, išskyrus atvejus, jeigu ieškinys buvo pareikštas dėl kitų įpėdiniu interesų. Patenkinus ieškovų ieškinį, siekiant išvengti vėlesnės teisinio neapibrėžtumo situacijos ir sudaryti sąlygas ieškovams be kliūčių priimti palikimą, teismo sprendimu patvirtintinas faktas, kad ieškovai lygiomis dalimis yra priėmę P. T. palikimą kaip pirmosios eilės P. T. įstatyminiai įpėdiniai.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo ieškovams priteistina 1629 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 straipsnis). Be to, Mažeikių rajono apylinkės teismo pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis teismas šioje byloje patyrė 31,04 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios, ieškinį patenkinus, taip pat priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 21 d. P. T. oficialųjį testamentą, patvirtintą Lazdijų rajono 2-ojo notarų biurų notarės Rasytės Gudienės, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini).
Pripažinti negaliojančiu 2012 m. kovo 13 d. paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini), dėl P. T. turto paveldėjimo pagal testamentą.
Pripažinti, kad ieškovai yra priėmę P. T. palikimą lygiomis dalimis kaip pirmosios eilės įpėdinai paveldint pagal įstatymą.
Priteisti iš atsakovo Giedriaus Juškos 1629 Lt (tūkstantį šešis šimtus dvidešimt devynis litus) žyminio mokesčio ieškovams A. L. ir N. T. bei 31,04 Lt (trisdešimt vieną litą 4 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.