Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Naujoji Pilaitė“ ieškinį atsakovui S. F. dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Teisme gautas atsakovo S. F. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-14 sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-07-17 nutartimi nustatė apeliantui S. F. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos gavimo dienos, nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti - sumokėti 15,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti duomenis, jog apeliacinis skundas surašytas advokato, arba duomenis apie apelianto aukštąjį teisinį išsilavinimą. Teismas pažymėjo, kad apeliantas duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą nepateikė, o apeliacinis skundas yra pasirašytas tik apelianto, duomenų, jog apeliacinis skundas būtų surašytas advokato arba duomenų, kad apeliantas turėtų aukštąjį teisinį išsilavinimą, nėra.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas S. F. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą ir į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, su prašymu nedelsiamai išspręsti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 3 dalis, lygiai kaip ir 347 straipsnio 3, 4 dalys, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir jos 29 straipsnio įsakmias nuostatas; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-17 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės;pranešti prokurorui dėl teisėjos F. V., Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos A. J.-S. įstatymais nustatytų įgaliojimų viršijimo, sukčiavimo, žmogaus veiksmų laisvės varžymo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo, šiurkštaus Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo, valstybei duotos priesaikos sulaužymo, priesaika valstybei prisiimtų pareigų neatlikimo, veikimo priešingai įstatymo nustatytam institucijos veiklos tikslui, teismo autoriteto pažeminimo, teisėjo vardo sumenkinimo, tiksliau, kas iš dviejų pastarųjų likę; teikti motyvuotą prašymą drausmės bylos iškėlimui dėl teisėjos F. V., Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos A. J.-S. aukščiau nurodytų veiksmų.Nurodo, kad skundžiama nutartis absoliučiai neteisinga, akivaizdžiai pažeidžia teisės viršenybės ir bendruosius teisės principus, asmens prigimtines teises ir laisves bei teisėtus interesus, yra priešinga procesiniuose dokumentuose nurodytiems ir žodiniuose įrodymuose pateiktiems nepaneigiamiems tikrovės faktams ir aplinkybėms, kurie nusikalstamai aplaidžiai ignoruoti. Teismo įpareigojimas sumokėti žyminį mokestį yra nusikalstamas įsakinėjimas. Taip apsunkinama konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą ir tuo pačiu trukdymas teisingumo vykdymui. Teisėja nusikalstamai aplaidžiai nepaiso procesinių dokumentų faktinių duomenų, dėl to ir toliau suinteresuotai slepia savo bei ieškovo jau įvykdytas nusikalstamas veikas, kad išvengti atsakomybės, dėl to ir toliau vaidina formalų „teisingumo vykdymą“. Tam ir išsigalvoja visokiausius reikalavimus, kad apeliacinis skundas nebūtų priimtas.CPK 306 straipsnio 3 dalyje „įteisintas“ nustatymas ne tik akivaizdžiai diskriminuoja, riboja, varžo teisę į teisminę gynybą ir trukdo teisingumo vykdymui, teikia privilegijas kitiems asmenims – advokatams ir jiems prilygintiesiems. Dėl to ši nuostata pažeidžia Konstituciją. Tokių „įteisinimų“ teisėtumas privalo būti nedelsiamai patikrinti kreipiantis į Teismą ir į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylos sustabdymo

Pareiškėjas prašo stabdyti bylą CPK 163 straipsnio 7 ir 9 punktų pagrindu. CPK 163 straipsnio 7 punkte nustatyta, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai teismas kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą šio CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais, o 9 punkte – kai teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją šio CPK 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007). CPK 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. Taigi, teismui suteikta diskrecijos teisė spręsti, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ir stabdyti bylą ar ne, atitinkamai yra ir CPK 163 straipsnio 9 punkto atveju. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog jam nekyla abejonių dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies konstitucingumo, minėta nuostata nėra Europos Sąjungos teisės norma, todėl pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir/ar kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją nagrinėjamu atveju nėra ir byla aukščiau nurodytų teisės normų pagrindu negali būti stabdoma.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo pateiktą apeliacinį skundą. Tokį pirmosios instancijos teismo procesinį elgesį atsakovas laiko nusikalstamu įsakinėjimu, apsukinančiu jo teisę į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovo argumentais nesutinka bei pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko taikytiną teisę, tinkamai ją pritaikė bei priėmė pagrįstą nutartį. Taip pat pažymėtina, jog skundžiama nutartis yra pakankamai ir aiškiai motyvuota. Bylos duomenys patvirtina, jog apeliacinio skundo pateikimo momentu atsakovas nebuvo pateikęs teismui dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, neprašė jo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar šį mokėjimą atidėti, apeliacinis skundas nebuvo tinkamai pasirašytas, kas yra pagrindu nustatyti ginčo apeliacinio skundo trūkumus.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-17 nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Dėl kitų procesinių prašymų

Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs kokias nors nusikalstamas veikas ar teisės pažeidimus bei nekilus dėl to jokiems įtarimams, apeliacinės instancijos teismui kreiptis nei į prokurorą, nei inicijuoti drausmės bylas nagrinėjamu atveju pagrindo nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas atitinkamus (trečiąjį ir ketvirtąjį) atskirojo skundo prašymus atmeta. Kadangi apeliantui pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytas terminas trūkumų šalinimui jau yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantui S. F. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios teismo nutarties kopijos gavimo dienos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.