Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šakiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), Pilviškiai, Vilkaviškio raj., neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 3p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2015-03-15 apie 20.30 val. sutuoktinei J. K. atidarius buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, duris ir išėjus į laiptinę, be jokios priežasties tyčia kumščiu sudavė pastarajai į galvos sritį, jai nukritus ant grindinio, koja spyrė į kairį šoną, ne mažiau penkis kartus sudavė į galvos sritį, koja įspyrė į dešinę koją, sugriebęs už ausies ir plaukų pradėjo už jų tampyti bei ranka sudavė ne mažiau du smūgius į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis nosyje, kairiame žande, kakle, pakaušyje, viršugalvyje, pereinantį į dešinį momenį, pečiuose, kairiame žaste, dilbiuose, odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva dešiniame kelyje, plėštine žaizda kairiame ausies kaušelyje, nosies kaulų lūžiu.

Motyvuojamoji dalis

Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 138 str. 2 d. 3 p.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą V. K. pripažinti kaltu padarius BK 138 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino visas kaltinime nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamasis šioje byloje prisipažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo kaltinamas ir tai laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

V. K. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas dar neteistas, todėl teismas sprendžia, kad V. K. turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 138 str. 2 d. 3 p. sankcijoje, kuri būtų savo dydžiu pakankama tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 138 str. 2 d. 3 p. sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas artimas minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui.

V. K. paskyrus bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą).

Sprendžiant, ar bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, būtina įvertinti, kad kaltinamasis neteistas, prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, ieškosi darbo, nori atlyginti žalą nukentėjusiajai. Įvertinus tai, galima pagrįstai manyti, kad šiuo atveju V. K. atžvilgiu bausmės tikslai dar gali būti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės, tai yra be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidėjus.

T. V. K. atžvilgiu taikytinas BK 75 str., numatantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

V. K. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimą neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintinas.

Nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, įtvirtinta BPK 119 str. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 1 ir 2 d.). BPK 113 str. 2 d. normos turinys gali būti atskleistas aiškinant ją sistemiškai su kitų teisės šakų (civilinės, civilinio proceso, tarptautinės privatinės teisės ir kt.) normomis, atsižvelgiant į atitinkamus visuomeninių santykių teisinio reguliavimo aspektus, baudžiamojo proceso įstatymo tikslus ir paskirtį. Teismai, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245-254 str.), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263-291 str.) ir kt.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 str. yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 str. 1 d.. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (2008 m. liepos 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).

Teismas sprendžia, kad reikalavimas priteisti 20,99 Eur turtinę žalą yra pagrįstas, reikalaujama priteisti suma yra aiškiai ne per didelė, todėl nukentėjusiajai turi būti priteista 20,99 Eur turtinė žala.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji neginčijamai patyrė neigiamus išgyvenimus, sukrėtimą dėl sutuoktinio pavartoto smurto prieš ją, taigi, patyrė neturtinę žalą. Vis dėlto teismas privalo atsižvelgti ir į kaltinamojo galimybes atlyginti padarytą turtinę žalą, jo turtinę, socialinę padėtį. Kaltinamasis šiuo metu neturi darbo, jo galimybės gauti dideles pajamas – ribotos. Esant šioms aplinkybėms prašomas priteisti nukentėjusiosios neturtinės žalos dydis iš kaltinamojo mažintinas iki 300 Eur.

Be to, nukentėjusioji prašė priteisti atstovavimo išlaidas – 302,50 Eur už civilinio ieškinio surašymą baudžiamojoje byloje, 200 Eur už atstovavimą 2015-10-15 teismo posėdyje ir 200 Eur už atstovavimą 2015-10-27 teismo posėdyje.

BPK 104 str. 2 d. numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą ar turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Teismas šioje byloje sprendžia, kad yra pagrindas nukentėjusiosios patirtas išlaidas dėl apmokėjimo advokato padėjėjai už jos atstovavimą ir teisinės pagalbos surašant civilinį ieškinį byloje teikimą (ieškinio surašymą) pripažinti procesinėmis išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.) ir jas išieškoti iš nuteistojo (BPK 104 str. 2 d.). Tačiau pats pripažinimas savaime nereiškia, kad tokių išlaidų dydis neturi būti vertinamas atskirai ir, kad jos visos, kiek yra prašoma, turi būti išieškomos.

Pažymėtina, kad ne visos faktiškai sumokėtos sumos advokato ar advokato padėjėjo teikiamai pagalbai, kuomet jis atstovauja proceso dalyvį teisme ar teikia jam kitokią teisinę pagalbą, teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis konkrečiame procese, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto proceso dalyvių išlaidavimo procese. Todėl, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterij, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas tokiai pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Spręsdamas dėl advokato ar advokato padėjėjo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui jį atstovaujant ir teikiant kitokią teisinę pagalbą baudžiamajame procese tokiai pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio realumo, būtinumo ir pagrįstumo, teismas pagal analogija turėtų vadovautis CPK 98 str. 2 d.

Tokiais atvejais teismų praktikoje vadovaujantis CPK 98 str. 2 d. atsižvelgiama į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, kurios buvo pakeistos 2015-03-19 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

Kadangi šioje byloje sprendžiama dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės patirtų išlaidų jos įgaliotai atstovei advokato padėjėjai išieškojimo iš kaltinamojo, o šios išlaidos susijusios su civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos priteisimo, dėl to nukentėjusiosios atstovavimu teisme, tai nagrinėjamu atveju ir šiame procese, nežiūrint to, kad tai baudžiamasis procesas, sprendžiant tokių išlaidų dydžio pagrįstumo, privalu vadovautis aukščiau nurodytais teisės aktais bei praktika.

Vertinant patirtų išlaidų realumą, būtinumą ir pagrįstumą, atkeiptinas dėmesys, kad 2015-10-15 teisiamasis posėdis tęsėsi tik 5 min., nes neatvykus kaltinamajam buvo nutarta atidėti bylos nagrinėjimą iki 2015-10-27 bei atvesdinti kaltinamąjį. Kaip nustatyta, už atstovavimą šiame posėdyje nukentėjusioji sumokėjo 200 Eur, tai yra lygiai tiek pat, kaip ir už jos atstovavimą 2015-10-27 posėdyje, kuriame vyko bylos nagrinėjimas ir byla buvo išnagrinėta iš esmės, po ko teismas išėjo priimti nuosprendžio. Dėl to teismas sprendžia, kad būtų neprotinga, nesąžininga ir neteisinga priteisti iš kaltinamojo 200 Eur už atstovavimą 2015-10-15 teisiamajame posėdyje. Teismas sprendžia, kad šios išlaidos bei jų dydis aiškiai neatitinka jau minėtų tokioms išlaidoms taikomų būtinumo, realumo bei pagrįstumo kriterijų, todėl prašomų iš nuteistojo išieškoti 200 Eurų už 2015-10-15 dienos posėdį nėra pagrindo.

Įvertinus nagrinėtos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės prašymas dėl patirtų procesinių išlaidų už atstovės (advokato padėjėjos) teisinę pagalbą turi būti tenkintas tik iš dalies, t. y. jai iš kaltinamojo priteista iš viso tik 502,50 Eur išlaidų, patirtų dėl jos atstovavimo (dėl išlaidų įgaliotam atstovui - advokato padėjėjui) 2015-10-27 dienos posėdyje bei už suteiktą teisinę pagalbą parengiant civilinį ieškintį.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p., ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. skirti bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2015-03-16 iki 2015-03-17 (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant nuteistajam BK 75 str. 2 d. 7 p. numatytą įpareigojimą – per bausmės vykdymo atidėjimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str., paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios J. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš V. K. 20,99 Eur (dvidešimt eurų 99 ct) turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės J. K. jos atstovavimui patirtas 502,50 Eur (penkis šimtus du eurus ir 50 ct) išlaidas advokato padėjėjai ir jas išieškoti iš nuteistojo V. K.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.