- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-485-881/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-03783-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- I. H. A. E. G. Z., D. L.-Z.
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Virginijaus Kairevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. H. A. E. G. Z. ir D. L.-Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5629-726/2012 pagal pareiškėjų I. H. A. E. G. Z. ir D. L.-Z. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai I. H. A. E. G. Z. ir D. L.-Z. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nurodė, kad jų santuoka faktiškai iširo, nes sutuoktiniai jau apie pusantrų metų netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, tolimesnis bendras gyvenimas yra neįmanomas dėl skirtingo požiūrio į gyvenimą, charakterių nesuderinamumo. Vaikų santuokoje nesusilaukė. Prašė neskirti susitaikymo termino, nes realios galimybės išsaugoti šeimą ir susitaikyti nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjų prašymą patenkino – nutraukė pareiškėjų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, po santuokos nutraukimo paliko pareiškėjams pavardes: „Z.“ ir „L.“, ir patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šiomis sąlygomis:
„Mes, I. H. A. E. G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini) ir D. L.-Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini) toliau kartu kartais vadinami „Šalimis“, o atskirai - „Šalimi“, sudarėme šią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, toliau vadinama „Sutartimi“, kuria susitarėme:
1. Po santuokos sudarymo buvo įgyta transporto priemonė NISSAN SUNNY (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registravimo data – 2011 m. rugsėjo 19 d. Transporto priemonė įregistruota D. L.-Z. vardu. Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo ši transporto priemonė tampa D. L.-Z. asmenine nuosavybe, todėl po skyrybų lieka jai.
2. Po santuokos sudarymo buvo įgyta transporto priemonė Honda Civic (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registravimo data – 2012 m. kovo 23 d. Transporto priemonė įregistruota D. L.-Z. vardu. Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo ši transporto priemonė tampa D. L.-Z. asmenine nuosavybe, todėl po skyrybų lieka jai.
3. Šalys patvirtina, kad daugiau bendro nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, kuriems reikalinga registracija, Šalys santuokos metu neįgijo.
4. Šalys patvirtina, kad bet koks turtas, kiekvieno sutuoktinio paveldėtas ir gautas dovanų yra kiekvieno sutuoktinio asmeninis turtas, todėl po santuokos nutraukimo sutuoktinio asmeninis turtas lieka jo asmenine nuosavybe.
5. Šalys patvirtina, kad kiekvieno sutuoktinio pajamos, santuokoje gautos iš profesinės arba kitokios veiklos, iš jo asmeninio turto, verslo padidėjimo, draudimo išmokos, pensijos, lėšų banko sąskaitoje, atidarytoje to sutuoktinio vardu, taip pat vertybiniai popieriai, bet kokios kitos pajamos ir bet koks turtas po santuokos nutraukimo laikomas to sutuoktinio asmenine nuosavybe, kurio vardu jis yra įgytas.
6. Šalys patvirtina, kad smulkūs namų apyvokos daiktai, įgyti santuokoje, jau pasidalinti tarpusavio susitarimu neteismine tvarka.
7. Kiekvienai iš Šalių atitenka jai priklausantys asmeninio naudojimo daiktai ir drabužiai.
8. Šalys bendrų vaikų neturi.
9. Šalys patvirtina, kad jie abu yra darbingi, jų gaunamos pajamos ir turimas turtas yra pakankami visiškai save išlaikyti, todėl nė vienam iš jų išlaikymas nėra reikalingas. D. L.-Z. nereikalauja išlaikymo iš I. H. A. E. G. Z., o I. H. A. E. G. Z. nereikalauja išlaikymo iš D. L.-Z.
10. D. L.-Z. pavardė po santuokos nutraukimo bus „L.“, o I. H. A. E. G. Z. – „Z.“.
11. D. L.-Z. patvirtina, kad neturi jokių asmeninių kreditorių.
12. I. H. A. E. G. Z. patvirtina, kad neturi jokių asmeninių kreditorių.
13. Šalys patvirtina, kad neturi bendrų kreditorių.
14. Bet kokie nesutarimai dėl Sutarties aiškinimo ar taikymo sprendžiami derybų keliu. Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, jis sprendžiamas teisme.
15. Šalys patvirtina, kad jos perskaitė Sutartį, suprato jos turinį bei laisva valia prisiima Sutartyje nurodytus įsipareigojimus. Šalims LR CK 3.53 straipsnio turinys yra žinomas ir suprastas.
16. I. H. A. E. G. Z. neturi jokių turtinių ir moralinių pretenzijų D. L.-Z., o D. L.-Z. neturi jokių turtinių ir moralinių pretenzijų I. H. A. E. G. Z.“
Kadangi sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, teismas pripažino, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Teismas sprendė, kad pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra pasiekta geranoriškai, ji nepažeidžia pareiškėjų teisių, neprieštarauja įstatymui, todėl tvirtintina.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Pareiškėjai I. H. A. E. G. Z. ir D. L.-Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą ir laikyti šį apeliacinį skundą pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atsisakymu bei civilinę bylą nutraukti. Nurodo, kad sprendimas turi būti panaikintas, nes teismui pateiktame pareiškime nurodytos santuokos negalimumo aplinkybės neatitinka tikrovės. Apeliantai ir toliau gyvena kartu, veda bendrą ūkį, jų santuokinis gyvenimas niekada nebuvo nutrūkęs. Teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bylą, padarė neteisingas išvadas ir neįsigilino į skyrybų priežastis, nesiėmė priemonių apeliantams sutaikyti. Apeliantai santuokos nutraukti nenori, pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pateikė po nedidelio barnio, tačiau greitai susitaikė ir tik gavę teismo sprendimą suvokė pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2013 m. gegužės 29 d. Vilniaus apygardos teisme gautas pareiškėjos D. L.-Z. apeliacinio skundo atsisakymas. Teismas nenustatė, kad šis pareiškėjos procesinis veiksmas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl sprendžia, kad yra pagrindas pareikštą apeliacinio skundo atsisakymą priimti (CPK 308 str. 1 d.). Apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės pareiškėjai buvo išaiškintos.
Civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nutartimi priėmęs apeliacinio skundo atsisakymą, jeigu sprendimas nebuvo apskųsta kitų asmenų, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas abiejų pareiškėjų, tačiau apeliacinio skundo atsisakė tik pareiškėja D. L.-Z., todėl pareiškėjo I. H. A. E. G. Z. atžvilgiu apeliacinis procesas negali būti nutrauktas.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalį, santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms supaprastinto proceso tvarka. CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys).
Ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos, byloje nėra. Apeliantas tvirtina, kad teismas neįsitikino, jog pareiškėjų santuoka buvo faktiškai iširusi. Vertindama šį argumentą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis pačių pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis, o abejoti pareiškėjų sąžiningumu teismas neturėjo pagrindo. Be to, pareiškėjai nurodė, kad jau pusantrų metų netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, o tai, remiantis CK 3.53 straipsnio 2 dalimi, leido preziumuoti, jog santuoka yra faktiškai iširusi. Nurodytų aplinkybių kontekste neįtikinamas yra apelianto argumentas, kad pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pareiškėjai pateikė tik po nedidelio barnio. Kita vertus, apeliantui, teigiančiam, kad teismui pateiktame pareiškime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, tenka pareiga įrodyti, kad yra priešingai, t. y. kad pareiškėjų santuoka nėra faktiškai iširusi (CPK 178 str.).
CK 3.54 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas. Teismui pateiktame pareiškime pareiškėjai aiškiai nurodė, kad nenori taikytis, o nori tik skyrybų. Taigi šiuo atveju teismas neturėjo pagrindo nustatyti pareiškėjams terminą susitaikyti.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į pareiškėjos D. L.-Z. pareikštą prašymą nenagrinėti paduoto apeliacinio skundo. Šiame prašyme pareiškėja nurodo, kad paskutinius mėnesius pareiškėjai gyvena atskirai ir neturi vienas kitam jokių finansinių, moralinių, psichologinių ar kitokių įsipareigojimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks nenuoseklus pareiškėjų procesinis elgesys turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, dėl ko gali būti baudžiamas iki 20 000 litų bauda (CPK 95 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
priimti pareiškėjos D. L.-Z. apeliacinio skundo atsisakymą ir jos atžvilgiu apeliacinį procesą nutraukti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.