Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2009-05-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-527-149-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-05-19
Bylos Nr.
1A-527-149-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Leonarda Gureviciene (pirm.), Stasys Punys, Sigita Vainauskiene
Nuteistasis
V. C., V. D.

Pranešeja Leonarda Gureviciene Baudžiamoji byla Nr. 1A-527/2009

Teisejas Antanas Virbalas Procesinio dokumento kategorija:

1.2.14.1.2.4., 2.1.7.4., 1.1.8.1.1., 1.1.8.10.3.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gegužes 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Leonardos Gurevicienes,

teiseju Sigitos Vainauskienes, Stasio Punio,sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Bareikienei,gynejams adv. Benediktui Paulauskui, adv. Marijai Bartaševiciutei,nuteistiesiems V. C. , V. D. (V. D. ),

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju V. C. ir V. D. (V. D. ) apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. C. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 2 metu laisves atemimo bausme.

V. D. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 2 metu 4 menesiu laisves atemimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. 4 menesiu laisves atemimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. 6 menesiu laisves atemimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmes subendrintos dalinio sudejimo budu ir paskirta V. D. galutine subendrinta 3 metu 2 menesiu laisves atemimo bausme.

Tuo paciu nuosprendžiu V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. 1 metu 3 menesiu laisves atemimo bausme, taciau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Solidariai iš V. C. ir V. D. R. J. T. priteista 6178 litai nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti.

Solidariai iš V. D. ir V. P. S. I. priteista 5600 litu nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

V. C. ir V. D. nuteisti už tai, kad jie pagrobe automobili ir kita turta, o butent:

V. C. ir V. D. , 2008 m. gegužes men. laikotarpyje nuo 23 d. 23.00 val. iki 24 d. 6.30 val., turedami tiksla pagrobti automobili, atvyko prie požeminiu garažu, esanciu (duomenys neskelbtini), kur V. C. sedejo automobilyje MAZDA 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir stebejo aplinka, kad niekas nesutrukdytu vykdomam nusikaltimui, o V. D. išlauže garažo Nr. (duomenys neskelbtini) vartu spyna ir isibrove i garaža, iš kurio pagrobe R. J. T. priklausancius daiktus: dideli kampini šlifuokli - 300 Lt vertes, maža kampini šlifuokli - 150 Lt vertes, vokieciu gamybos kampini šlifuokli - 250 Lt vertes, elektrini gražta - 300 Lt vertes, elektrini gražta - 150 Lt vertes, kilpiniu gražtu komplekta „Chromvanadium“ – 400 Lt vertes, veržliarakciu, antgaliu komplekta bendrai 500 Lt vertes, atsuktuvu komplekta 400 Lt vertes, ivairiu repliu komplekta 400 Lt vertes, duju baliona su degikliu 150 Lt vertes, domkrata 200 Lt vertes, lazerini irengima ratu suvedimui 150 Lt vertes, lazerini gulšciuka 200 Lt vertes, specialu guoliu nuemeja 200 Lt vertes, irengini stabdžiu vamzdeliams valyti 250 Lt vertes, deže su ivairiomis autolemputemis 150 Lt vertes, irankiu komplekta automobiliui FORD 300 Lt, irankiu komplekta su smulkiomis galvutemis 200 Lt vertes, šviesos diodu prožektoriu 150 Lt vertes, firminius užmetamus raktus su terkšle - 12 vnt., bendrai 168 Lt vertes, deže su irankiais elektro instaliacijai tvarkyti 400 Lt vertes, garažo spynas: pakabinama 20 Lt vertes, vidine 80 Lt vertes, tepaline 100 Lt vertes, automagnetola 100 Lt vertes, smulkiu atsuktuvu su galvutemis rinkini 70 Lt vertes, rakta keiciamu kampu galvutems sukti 120 Lt vertes, peiliu komplekta 30 Lt vertes, elektrini virduli 80 Lt vertes, frezu komplekta 100 Lt vertes, elektrini pjukliuka 200 Lt vertes, kombinezona 80 Lt vertes, akumuliatoriaus laidus 30 Lt vertes, suvenyrus (statuleles, tris butelius konjako) bendrai 100 Lt vertes, skaitmenini testeri 80 Lt vertes, rodiklini testeri 120 Lt vertes, apskaitos knygute 120 Lt vertes, kuriuos sudejo i garaže stovinti atrakinta automobili AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , raktu užvede automobilio varikli ir išvažiavo paskui V. C. vairuojama automobili MAZDA 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , V. C. rodomu maršrutu iki (duomenys neskelbtini) esancio miško, tokiu budu pagrobe R. J. T. priklausanti 2 000 Lt vertes automobili AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais daiktais: CD grotuvu 250 Lt vertes, domkratu 50 Lt vertes, žibintu 20 Lt vertes, tempimo trosu 20 Lt vertes, vaistinele 40 Lt vertes, raktu rinkiniu 150 Lt vertes, rulete 5 m. 10 Lt vertes.

Taip pat V. D. nuteistas už tai, kad jis sugadino svetima turta, o butent:

jis, tesdamas nusikalstama veika 2008-05-24 atvyko pagrobtu automobiliu AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) i (duomenys neskelbtini) prie 136 namo turedamas tiksla tycia sugadinti svetima turta, istume mineta automobili i tvenkini ir paskandino ji, tokiu budu sugadino R. J. T. 2 000 Lt vertes automobili AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) .

Taip pat V. D. nuteistas už tai, kad jis ir V. P. pagrobe svetima turta, o butent:

V. P. ir V. D. , iš anksto susitare ir veikdami kartu, 2008 m. birželio men. laikotarpyje nuo 10 d. 20.00 val. iki 11 d. 06.00 val., turedami tiksla pagrobti transporto priemone, atvyko i požemine aikštele (duomenys neskelbtini), i kuria pateko pro atidarytus pakeliamuosius vartus, kur V. P. stovejo ir stebejo aplinka, kad niekas nesutrukdytu vykdomam nusikaltimui, o V. D. nusukes varžtus, atkabino motocikla HONDA VTR 1000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prasukes užvedimo spynele užvede motociklo varikli, po ko V. P. motociklu išvažiavo, tokiu budu pagrobe S. I. 10 000 Lt vertes priklausanti motocikla HONDA VTR 1000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendi ir ji išteisinti. Apeliantas visiškai nesutinka su teismo nuosprendžiu ir nurodo, jog jis nepagristas jokiais irodymais. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagristai vadovavosi jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir netinkamai ivertino jo prisipažinimo esme. Apeliantas skunde nurodo, jog jis, neturedamas teisinio išsilavinimo, nežinojo kaip teisiniu požiuriu turetu buti vertinamas jo buvimas kartu su V. D. , kai pastarasis jam nežinant grobe automobili. Todel paklaustas, ar sutinka su jam pareikštu itarimu, jis savo nora papasakoti apie jam žinomas bylos aplinkybes, ivertino kaip atitinkanti visiška sutikima su pareikštais itarimais. Taip pat apeliantas atkreipia demesi i tai, kad jis teisiamojo posedžio metu, motyvuodamas savo atsakyma, ar jis pripažista savo kalte, nurode, jog asmeniškai nieko nera pavoges, bet sutinka duoti parodymus apie jam žinomas aplinkybes. Tokiu budu, apelianto isitikinimu, jo sutikimas su pareikštais itarimais negali buti vertinamas kaip kaltes pripažinimas, nes kaltes klausimas yra sprendžiamas byla nagrinejant teisme.

Apelianto teigimu, teismo argumentas, jog jis smulkiai nupasakojo savo dalyvavimo automobilio pagrobime aplinkybes ir parodymus patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu, ištrauktas iš bendro konteksto, kadangi jo parodymai nupasakoja tik jo akimis matyta ivykiu seka, o ne V. D. daromu veiksmu esme, apie kuriuos jis nieko nežinojo.

Nuteistasis atkreipia demesi ir i tai, kad teisiamojo posedžio metu jis paaiškino, jog apklausos protokoluose yra netikslumu, kuriu neskaitydamas protokolo pažodžiui, jis tiesiog nepastebejo, taciau butent del apklausos protokoluose esanciu netikslumu tyreja S. S. teismo posedyje apklausta nebuvo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendi, panaikinti jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe ir sušvelninti paskirta bausme. Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai subendrino už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes. Nors teismas nurode, kad bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bendrinamos dalinio sudejimo budu, taciau kaip matyti iš paskirtos subendrintos bausmes dydžio, bausmes subendrintos visiško sudejimo budu. Be to, apelianto nuomone, turetu buti panaikinta jo atsakomybe sunkinanti aplinkybe (nusikalstama veika padare, veikdamas bendrininku grupeje), kadangi ši jo atsakomybe sunkinanti aplinkybe prieštarauja jo atsakomybe lengvinanciai aplinkybei (prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi). Nuteistasis skunde nurodo, jog jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padares nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailejosi, nori taisytis, atsiriboti nuo nusikalstamu veiku ir pradeti padoru gyvenima.

Teismo posedžio metu nuteistieji ir ju gynejai praše apeliacinius skundus tenkinti, prokurore praše skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. C. apeliacinis skundas atmestinas, V. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Del nuteistojo V. C. apeliacinio skundo argumentu.

Nuteistasis V. C. apeliaciniame skunde neigia dalyvaves nusikalstamos veikos, ivykdytos nukentejusiojo R. J. T. atžvilgiu, padaryme bei nurodo, jog pirmosios instancijos teismo jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis nepagristas jokiais irodymais.

Aukšciau nurodyti apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagristi. Pirmosios instancijos teismas ištyre byloje esancius irodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir pagristai V. C. pripažino kaltu del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d., padarymo.

Žemesnės instancijos teismas

Priešingai nei teigia apeliantas, jo kalte dalyvavus R. J. T. priklausancio automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir kito turto pagrobime irodyta ne tik jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, bet ir nuteistojo V. D. nuoširdžiu prisipažinimu, jo parodymais. Teiseju kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog V. C. parodymu pakeitimas teisme, t.y. kad jis apie automobilio pagrobimo aplinkybes nieko nežinojo, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo netiksliai užrašyti, kad jis ju neskaite, o tik po jais pasiraše, vertintinas kaip jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybes.

Atkreiptinas demesys i tai, kad nagrinejamu atveju nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., padaryta veikiant bendrininku grupeje, t.y. padaryta V. C. ir V. D. bendrais veiksmais. Tuo paciu pažymetina, jog bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tycia ir susitarimas. Tycia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali buti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali buti išankstinis ar staiga kiles, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Irodinejant susitarimo buvima nera butina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptare nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2006). Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama teismu praktika bendrininkavimas – tai bendra keliu asmenu veikla, todel visos del veikos kilusios pasekmes inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininku nepriklausomai nuo kiekvieno iš ju vaidmens, veiksmu pobudžio bei intensyvumo ir indelio i nusikaltimo padaryma (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2001).

Išanalizavus nuteistuju byloje esancius parodymus, matyti, kad nors V. C. pats asmeniškai neišlauže nukentejusiojo R. J. T. garažo Nr. 30, esancio (duomenys neskelbtini), vartu spynos, neisibrove i garaža, nesukrove ten buvusiu daiktu i nukentejusiajam priklausanti automobili ir su juo neišvažiavo, taciau iš ju parodymu seka, kad tai buvo bendras sumanymas ir vieninga tycia.

Kaip matyti iš apelianto ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymu, jis ne tik prisipažino dalyvaves automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , pagrobime, bet ir išsamiai išdeste automobilio ir kitu daiktu pagrobimo aplinkybes. Nuteistasis paaiškino, kad V. D. papraše ji nuvežti i (duomenys neskelbtini) mikrorajona prie požeminiu garažu, bet konkreciai adreso nepasake. Apeliantas numane kur ji vežti ir kelio jam V. D. nerode, jis pats ji nuveže iki garažu. Jis galejo numanyti, kad V. D. važiavo su juo vogti, bet pats jis to nesake. Apeliantas atvažiavo iš Ateities gatves i kiema ir privažiavo prie dvieju požeminiu garažu. V. D. išlipo iš automobilio ir jam pasake, kad atidarytu bagažine. Iš bagažines V. D. išsieme laužtuveli, kuri jis buvo pasidejes anksciau. V. D. paklause, ar jis gales jo palaukti, pastarasis sutiko, tik nurode, jog palauks ne prie pat garažo. Tada V. D. priejo prie pirmo garažo ir norejo laužti, bet po to perejo prie kito garažo, kuris yra kaireje puseje ir numojo jam ranka, kad jis gali nuvažiuoti toliau. Jis nuvažiavo apie 50 metru nuo ivažiavimo i garažu teritorija ir lauke V. D. automobilyje. Belaukdamas užmigo ir tik maždaug apie 5.30 val. pabudes paskambino V. D. paklausti kur jis taip ilgai užtruko. V. D. pasake, kad jis jau baige susideti daiktus. Tuomet apeliantas pasake V. D. , kad i vidu nevažiuos, nes aplinkui vaikšto žmones ir tuo labiau, kad tai yra gyvenamuju namu kvartalas. V. D. pasake, kad garaže yra automobilis, kuriame yra užvedimo spyneles rakteliai, jis pats susikraus daiktus i automobili ir išvažiuos su minetu garaže stovinciu automobiliu. Po valandos apeliantas pamate, kad prie jo sustojo raudonos spalvos Audi 100 automobilis, kuri vairavo V. D. . Tada V. D. paklause, ar jis žino kokia nuošale vieta. Apeliantas nurode, jog ta vieta gali buti Verkiu gatves galas prie Neries. V. D. papraše iki tos vietos palydeti. Jam lydint V. D. i pamineta vieta, pastarasis su vogtu automobiliu Audi 100 važiavo jam iš paskos. Jiems sustojus (duomenys neskelbtini) esanciame miškelyje, V. D. pasake, kad reikia perkrauti daiktus iš vogto automobilio Audi 100 i apelianto automobili. Apeliantas sutiko ir V. D. pats perdejo daiktus iš vogto automobilio i jo automobilio bagažine. Perkroves daiktus V. D. pasake, kad automobili butu gerai sudeginti, kad nuslepti nusikaltimo pedsakus. Tuo tarpu apeliantas pasake, jog automobili geriau palikti, tada suras ir gražins šeimininkui. Be to, nurode, kad automobili geriau palikti kitoje vietoje, nes perkraudamas daiktus V. D. primete ivairiu daiktu (b.t. 1, b.l. 146-147). Svarbu pažymeti tai, kad šiuos parodymus nuteistasis V. C. dave dalyvaujant jo gynejai adv. J. B. . Kaip matyti iš apklausos protokolo, ikiteisminio tyrimo veiksmas buvo atliktas nepažeidžiant baudžiamojo proceso istatyme numatytu reikalavimu. Apeliantas savo parodymu teisinguma patvirtino parašu kiekviename apklausos protokolo puslapyje bei protokolo gale nurode, jog protokola perskaite, surašyta teisingai. Pažymetina ir tai, kad nuteistasis V. C. minetos apklausos metu duotus parodymus patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu (b.t. 1, b.l. 149-154).

Nuteistasis V. C. pirmosios apklausos metu duotus parodymus patvirtino ir kitos apklausos metu. Jis parode, jog su pateiktu itarimu sutinka ir pasilieka prie 2008 m. liepos 9 d. apklausos metu duotu parodymu. Be to pastarasis paaiškino, jog jis pats automobilio Audi 100 nevoge, bet žinojo, kad V. D. i (duomenys neskelbtini) gatve veža vogti (b.t. 1, b.l. 160-161). Šios apklausos metu, kaip matyti iš apklausos protokolo, taip pat dalyvavo apelianto gynejas, apeliantas protokole nurode, jog protokola perskaite, jis surašytas teisingai.

Nors apeliantas teisiamojo posedžio metu neprisipažino dalyvaves jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, taciau sulyginus apelianto parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, pagrindines aplinkybes iš esmes atitinka. Iš nuteistojo V. C. teisiamojo posedžio metu duotu parodymu matyti, kad jis atveže V. D. prie garažu, V. D. , pasiemes iš bagažines laužtuveli, nuejo prie garažu, o jis (V. C. ), sededamas automobilyje, jo lauke, V. D. ilgiau užtrukus, jis paskambino pastarajam, kuris nurode, jog jau susitvarke, jam reikia tik pakrauti daiktus, praejus kuriam laikui, šalia jo sustojo automobilis Audi 100, kuri vairavo V. D. . V. D. paprašius nurodyti ramesne vieta, jis nurode vieta prie (duomenys neskelbtini). Nuvykus i nurodyta vieta, V. D. pasake, kad reikia iš automobilio Audi 100 perkrauti daiktus, ka jis (V. D. ) ir padare, daiktus perkrove i V. C. priklausanti automobili Mazda 626 (b.t. 5, b.l. 35-36).

Kaip aukšciau jau buvo mineta, nuteistojo V. C. dalyvavima R. J. T. priklausancio automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir kito turto pagrobime patvirtina ir jo bendrininko V. D. parodymai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis V. D. ikiteisminio tyrimo metu pateike nuoširdu prisipažinima, kuriame nurode, jog jis kartu su V. C. 2008 m. gegužes 23 d. iš garažo, esancio (duomenys neskelbtini), pavoge raudonos spalvos automobili Audi 100 (b.t. 3, b.l. 114). Be to, V. D. ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu parode, jog jam paprašius V. C. nuvežti ji i garaža (duomenys neskelbtini), jis sutiko iš karto. Taip pat V. C. pats rode jam vieta (duomenys neskelbtini) miške ir pats pirmas važiavo savo automobiliu, o jis (V. D. ) važiavo jam iš paskos. Be to, V. C. jam šiek tiek padejo perdeti daiktus iš pagrobto automobilio Audi 100 i jo vairuojama automobili Mazda 626 (b.t. 3, b.l. 137-138). Teisiamojo posedžio metu nuteistasis V. D. parode, kad V. C. nežinojo, jog jis važiavo vogti. Kita vertus iš jo parodymu taip pat seka jau aukšciau nurodytos aplinkybes, t.y. kad butent V. C. ji nuveže prie garažu (duomenys neskelbtini), V. D. iš V. C. priklausancio automobilio išsieme laužtuva ir nuejo prie garažu, V. C. jo lauke savo automobilyje Mazda 626, V. C. , V. D. paprašius, parode nuošalesne vietele, kurioje iš automobilio Audi 100 i V. C. priklausanti automobili perkrove pagrobtus daiktus (b.t. 5, b.l. 37-38).

Byla apeliacine tvarka nagrinejanti teiseju kolegija kritiškai vertina teisiamojo posedžio metu pakeistus apelianto parodymus bei nuteistojo V. D. parodymus apie tai, kad jis vienas ivykde R. J. T. priklausancio automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir kito turto pagrobima, V. C. apie vagyste nieko nežinojo, ir daro išvada, jog baudžiamojoje byloje surinktu bei teisme ištirtu ir ivertintu irodymu visumos pagrindu nustatyta, kad nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., buvo ivykdyta abieju nuteistuju bendrais veiksmais. Tuo paciu atkreiptinas apelianto demesys, jog grupes asmenu padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 2 dali nebutina, kad kiekvienas grupes narys atliktu visus objektyviosios puses veiksmus, numatytus šio straipsnio 2 dalies dispozicijoje. Pakanka nustatyti, kad kaltininkas suprato kitu bendrininku atliekamus veiksmus, siekiamus tikslus ir jiems pritare.

Pažymetina tai, kad siekiant išsiaiškinti, ar ikiteisminio tyrimo metu apklausos buvo vykdomos nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekse numatytu reikalavimu, pirmosios instancijos teisme ne tik buvo susipažinta su itariamu apklausos protokolais, bet ir apklausai iškviesta šias apklausas atlikusi tyreja S. S. , kuri parode, jog nei vienam iš nuteistuju pareigunai spaudimo duoti vienokius ar kitokius parodymus nedare. Be to, kaip aukšciau jau buvo mineta, visu ikiteisminio tyrimo metu vykusiu apelianto apklausu metu dalyvavo gynejas, apeliantas apklausos protokoluose nurode, jog protokolus perskaite, jie surašyti teisingai. Tokiu atveju, apelianto deklaratyvus pareiškimai, kad apklausos protokoluose yra netikslumu, kuriu neskaitydamas protokolo pažodžiui, jis tiesiog nepastebejo, vertintini kritiškai.

Skirdamas bausme nuteistajam V. C. apylinkes teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtintu bausme siekiamu tikslu ir BK 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pobudi (apysunkis nusikaltimas), pavojingumo laipsni, jos padarymo aplinkybes, apelianto vaidmeni padarant nusikaltima, kaltes forma ir nusikalstamos veikos stadija (baigtas tycinis nusikaltimas), kaltininko atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nebuvima, i kaltininko atsakomybe sunkinancia aplinkybe (nusikalstama veika padare veikdamas bendrininku grupeje kartu su V. D. ), ivertino kaltininko asmenybe. Atkreiptinas demesys i tai, kad apeliantas praeityje 11 kartu teistas, iš ju 10 kartu už nusikalstamas veikas nuosavybei (b.t. 2, b.l 1-6, 56-79), teistumas neišnykes ir nepanaikintas, nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos istaigos, istatymas del amnestijos, LR Prezidento dekretu „Del malones suteikimo” sumažinta bausme. Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, teiseju kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis nenori taisytis. Apylinkes teismas pagristai už apeliantui inkriminuota nusikalstama veika paskyre 2 metu laisves atemimo bausme, kuri nera aiškiai per griežta. Priešingai, paskirta bausme yra mažesne nei LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisves atemimo bausmes vidurkis.

Del nuteistojo V. D. apeliacinio skundo argumentu.

Apeliantas skundu prašo panaikinti jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe ir sušvelninti paskirta bausme. Apelianto nuomone, turetu buti panaikinta jo atsakomybe sunkinanti aplinkybe (nusikalstama veika padare, veikdamas bendrininku grupeje), kadangi ši jo atsakomybe sunkinanti aplinkybe prieštarauja jo atsakomybe lengvinanciai aplinkybei (prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi). Šie apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagristi.

Pagal baudžiamaji istatyma teismas skiria bausme pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) specialiosios dalies straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcija laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatu. Skirdamas bausme, teismas atsižvelgia i: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni; kaltes forma ir ruši; padarytos nusikalstamos veikos stadija; kaltininko asmenybe, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstama veika forma ir ruši; atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausme, visoms šioms aplinkybems turi buti skiriama vienoda teisine reikšme, ne vienai iš ju neturi buti suteikiama išskirtine, dominuojanti reikšme (kasacine byla Nr. 2K-7-576/2006).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas nuteistajam V. D. skirdamas bausme už atskiras nusikalstamas veikas atsižvelge i padarytu nusikalstamu veiku pobudi (apeliantas pripažintas kaltu del 2 nesunkiu ir 1 apysunkio nusikaltimu padarymo), pavojingumo laipsni, ju padarymo aplinkybes, apelianto vaidmeni padarant nusikaltimas veikas, kaltes forma ir nusikalstamu veiku stadija (baigti tyciniai nusikaltimai), kaltininko atsakomybe lengvinancia aplinkybe (prisipažino padares nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi), i kaltininko atsakomybe sunkinancia aplinkybe (dvi nusikalstamas veikas padare veikdamas bendrininku grupeje), ivertino kaltininko asmenybe. Atkreiptinas demesys, jog V. D. praeityje 11 kartu teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei (b.t. 3, b.l. 141-146, b.t. 5, b.l. 4-12), teistumas neišnykes ir nepanaikintas, jo atžvilgiu ne viena karta buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos istaigos. Šios aplinkybes rodo, jog nuteistasis iš ankstesniu savo klaidu pozityviu išvadu nepadare, savo gyvenimo budo nepakeite, nenori paklusti visuomeneje priimtoms elgesio taisyklems ir toliau daro nusikalstamas veikas. Be to, nuteistasis nuo 1999-05-14 yra irašytas i Vilniaus priklausomybes ligu centro priežiuros grupe, diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybes sindromas (b.t. 4, b.l. 77), taip pat 5 kartus gydytas Respublikineje Vilniaus psichiatrijos ligonineje, diagnozuotas priklausomybes opioidams sindromas, emociškai nestabilaus tipo asmenybe (b.t. 4, b.l. 76), taciau, kaip matyti iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), skirti apeliantui teismo psichiatrijos ekspertize nera jokio pagrindo (b.t. 4, b.l. 79). Tuo paciu svarbu pamineti tai, kad apeliantas niekur nedirba, t.y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio (b.t. 4, b.l. 80). Ivertinant išdestyta, teiseju kolegija daro išvada, kad V. D. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmes nera aiškiai per griežtos. Juolab, kad apeliantui už abu nesunkius nusikaltimus (LR BK 187 str. 1 d., 178 str. 1 d.) paskirtos bausmes yra artimos minimaliam laisves atemimo bausmes dydžiui, tuo tarpu už apysunki nusikaltima paskirta bausme yra mažesne nei LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisves atemimo bausmes vidurkis.

Kaip aukšciau jau buvo mineta, pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. D. atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padares nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe pripažino tai, kad jis abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padare veikdamas bendrininku grupeje.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taike baudžiamaji istatyma, pripažindamas V. D. atsakomybe sunkinancia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas, t.y. R. J. T. priklausancio automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir kito turto pagrobima bei S. I. priklausancio motociklo Honda VTR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobima, jis padare veikdamas bendrininku grupeje. Bylos duomenimis negincijamai nustatyta, kad abi nusikalstamas veikas apeliantas padare bendrais veiksmai su V. C. ir V. P. , todel panaikinti šia apelianto atsakomybe sunkinancia aplinkybe nera jokio pagrindo. Tuo paciu pažymetina ir tai, kad nustatytos kaltininko atsakomybe lengvinanti ir sunkinanti aplinkybes negali viena kitos panaikinti, kadangi teismas, skirdamas bausme, be kitu LR BK 54 str. 2 d. numatytu aplinkybiu, ivertina tiek nustatytas atsakomybe lengvinancias, tiek sunkinancias aplinkybes, ju kieki, pobudi ir tarpusavio santyki (LR BK 61 str. 2 d.).

Kita vertus, pagristas yra nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai subendrino už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucines dalies, pirmosios instancijos teismas apeliantui už nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., paskyre 2 metu 4 menesiu laisves atemimo bausme, už nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., paskyre 4 menesiu laisves atemimo bausme, už nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., paskyre 6 menesiu laisves atemimo bausme. Po to, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino dalinio sudejimo budu ir paskyre V. D. galutine subendrinta 3 metu 2 menesiu laisves atemimo bausme.

Atkreiptinas demesys i tai, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismas taikydamas dalinio bausmiu sudejimo buda prie griežciausios iš skirtu bausmiu turi prideti bent po dali nuo kiekvienos už atskiras nusikalstamas veikas skirtos bausmes. Teismas pats sprendžia, kokias skirtu bausmiu už atskirus nusikaltimus dalis prideti prie griežciausios iš skirtu bausmiu.

Šiuo atveju, kaip matyti iš V. D. paskirtos galutines subendrintos 3 metu 2 menesiu laisves atemimo bausmes, pirmosios instancijos teismas apeliantui už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino ne dalinio sudejimo budu, bet visiško bausmiu sudejimo budu.

Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, o apeliantui už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmes bendrintinos dalinio sudejimo budu (LR BK 63 str. 1 d., 4 d.), prie paskirtos griežciausios 2 metu 4 menesiu laisves atemimo bausmes pridedant po dali bausmes paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., 178 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

nuteistojo V. C. apeliacini skunda atmesti, V. D. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendi dalyje del V. D. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtu bausmiu subendrinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudejimo budu ir paskirti V. D. galutine subendrinta bausme 3 (trejus) metus laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose.

Likusia nuosprendžio dali palikti nepakeista.

Kolegijos pirmininke Leonarda GurevicieneTeisejai Sigita VainauskieneStasys Punys