- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-254-112/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00820-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- Ž. M.
Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-254-112/2011
NUTARTIS
2011 m. balandžio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Irma Čuchraj, Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovei V. M., atsakovui Ž. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui Ž. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė teismo prašė pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 9 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters E. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. gegužės 13 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Plungės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 9 d. sprendimu nustatytą iš Ž. M. dukrai E. išlaikymo dydį ir iš Ž. M. dukters išlaikymui priteisti po 300 Lt kas mėnesį, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo kreipimosi į teismą dienos 2010 m. gegužės 13 d. iki dukters pilnametystės. Dukrai E. M. išlaikymui išieškomų lėšų tvarkytoja paskyrė V. M.. Priteisė iš Ž. M. 66 Lt žyminio mokesčio, 5,76 Lt pašto išlaidų, iš viso 71,76 Lt valstybei. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nustatė, kad ieškovė dirba, jos gaunamų pajamų vidurkis sudaro 902 Lt per mėnesį. Ieškovė savo nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas yra bedarbis, registruotas Darbo biržoje, bedarbio pašalpos negauna, nekilnojamojo turto taip pat neturi. Teismas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, iš atsakovo priteisė 300 Lt dydžio išlaikymą.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – dukters išlaikymui priteisti po 200 Lt kas mėnesį nuo 2010 m. gegužės 13 d. iki dukters pilnametystės. Taip pat prašo padalyti vaiko priežiūrą, suteikiant galimybę dukrą pasiimti savaitgaliais ir per vaiko atostogas. Apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas netinkami įvertino jo turtinę padėtį, todėl nepagrįstai dukters išlaikymui priteisė po 300 Lt kas mėnesį. Teigia, kad yra bedarbis ir mažame miestelyje nesiseka rasti darbo. Be to, nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė, todėl ji gali prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti, iki pasikeis jo turtinė padėtis.
Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodė, jog ieškovė jam neleidžia susitikti su dukra, bendrauja tik telefonu, todėl prašo padalyti vaiko priežiūrą ir taip sumažinti ieškovės patiriamas išlaidas dukros išlaikymui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo palikti nenagrinėtą. Nurodė, jog sumažinus priteistą išlaikymą iki 200 Lt būtų pažeisti vaiko interesai, vienai skirti beveik visą išlaikymą būtų sunku. Nesutinka su tuo, jog atsakovas neturi galimybės susirasti darbą, nes gyvena mažame miestelyje. Pažymėjo, jog atsakovo darbingumo lygis nėra sumažintas ir, gyvenant Europos Sąjungoje, darbo paieška vien tik savo miestelyje neturėtų apsiriboti. Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.
Atsiliepime taip pat nurodė, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, todėl nebuvo nagrinėtas. Dėl šios priežasties šį reikalavimą prašo palikti nenagrinėtą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacija – pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, skirtas patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl išlaikymo dydžio priteisimo.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas netinkamai įvertino jo finansinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra žymiai geresnė, ir nepagrįstai priteisė po 300 Lt vaiko išlaikymui. Apeliantas nurodė, jog sutinka mokėti po 200 Lt kas mėnesį.
Teismų praktikoje nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga (CK 6.461 straipsnio 2 dalis), kuri šiuo metu yra 800 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina atsižvelgti į orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir įvertinti vaikų poreikius bei kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė teismo prašė iš atsakovo priteisti dukters išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį. 2010 m. liepos 21 d. teismo posėdžio metu reikalavimą sumažino iki 350 Lt kas mėnesį. Ieškovė yra dirbanti, jos gaunamų pajamų vidurkis sudaro 902 Lt per mėnesį. Ieškovė savo nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas yra bedarbis, bedarbio pašalpos negauna, nekilnojamojo turto taip pat neturi. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo materialinė padėtis yra prastesnė už ieškovės ir iš jo priteisė mažesnį išlaikymą, nei tenka ieškovei.
Nors atsakovas 2010 m. liepos 21 d. vykusio teismo posėdžio metu sutiko mokėti dukters išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį, tačiau apeliaciniu skundu prašo priteistą išlaikymą sumažinti iki 200 Lt. Pažymėtina, kad priteisiant išlaikymą ne tik turi būti atsižvelgiama į tėvų turtinę padėtį, bet ir į augančių vaikų besikeičiančius poreikius, todėl kylant abejonėms dėl tėvų turtinės padėties, teismas ją vertina vaikų interesų naudai, t. y. laikoma, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsižvelgus į tai, sumažinus priteistą ir taip minimalų išlaikymą iki apelianto prašomo – 200 Lt per mėnesį, būtų pažeisti vaiko interesai bei jo teisė gauti bent minimalų išlaikymą, kuris patenkintų būtiniausius jo poreikius. Kolegija, atsižvelgdama į atsakovo amžių, į tai, kad jo sveikatos būklė neriboja galimybės dirbti, apelianto prastą turtinę padėtį vertina kaip laikiną. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovo darbingumo lygis dėl sveikatos yra sumažėjęs. Esant nurodytoms aplinkybėms mažinti ir taip priteistą minimalų išlaikymą nėra pagrindo.
Kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, atsižvelgė į nuolat augančius vaiko poreikius, į tėvų turtinę padėtį ir pagrįstai priteisė iš atsakovo po 300 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kuris kartu su motinos teikiamu išlaikymu užtikrintų būtiniausių vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.194 straipsnio l dalis).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Apeliantas apeliaciniu skundu teismo prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.
Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). Apeliacinis procesas nėra laikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, nustatytų pirmosios instancijos teismo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme šis reikalavimas nebuvo pareikštas. CPK 312 straipsnis imperatyviai nustato draudimą apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinėje instancijoje leidus reikšti naują reikalavimą, būtų pažeista pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės funkcija.
Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinis procesas dėl reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, nutrauktinas (CPK 312 str., 315 str. 2 d. 3p.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Bylos dalį dėl reikalavimo nustatyti su vaiku bendravimo tvarką nutraukti.