Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 154 str.1d., 154 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią jį paniekinti arba pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, o būtent kad 2010-03-31 P. S., būdamas Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoju, surašė ir pasirašė charakteristiką Nr. 233, skirtą kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius teiginius apie B. Ž., kad ji „yra neprognozuojamų emocijų“, „impulsyvaus elgesio protrūkių, kuomet prarandama savikontrolė ir neatsižvelgdama į galimus padarinius“, „B. Ž. būna įtūžusi, netaktiška, garsiai šaukia, vartoja necenzūrinius žodžius“, „įtarinėja darbuotojus ir vadovus nuteikiant pacientus prieš ją ir organizuojant skundus“, „B. Ž. laiko save aukščiausios kompetencijos“, „savo srities specialiste“, ir pateikė ją Klaipėdos rajono apylinkės teismui, kuriame buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. PK-197-729/2013. Tokiu būdu jis paskleidė apie B. Ž. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri paniekino ir pažemino ją kaip asmenį.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad jis paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią jį paniekinti arba pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, o būtent kad 2010-04-08 P. S., būdamas Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoju, priėmė ir pasirašė įsakymą Nr. 74 „Dėl drausminės nuobaudos gydytojai odontologei dantų protezavimui B. Ž. skyrimo“, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius teiginius apie B. Ž., kad „šlifuodama dantis jam sužalojo liežuvį“, „sugedo visi 8 dantys bei išsivystė paradontozė“, „įstatė protezus, kurie po mėnesio iškrito“, ir tokiu būdu paskleidė apie B. Ž. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri paniekino ir pažemino ją kaip asmenį.

Kaltinamasis P. S. pagal jam pareikštus kaltinimus savo kaltės nepripažino. Jis nurodė, kad būdamas Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoju, 2010-03-31, vykdydamas ikiteisminio tyrimo institucijos reikalavimą, pateikė tuomet šiame centre dirbusios B. Ž. charakteristiką, joje kiek įmanydamas objektyviau charakterizuodamas šią darbuotoją. Gydytojos kompetencija P. S. neabejojo, tai pažymėjo ir charakteristikoje, tačiau kad ji turi daug neigiamų, konfliktiškų charakterio savybių ir atitinkamai elgiasi, buvo visiška tiesa, todėl taip charakteristikoje ir buvo nurodyta. Kaltinamasis nemano apšmeižęs nukentėjusiąją, teisingai įvardindamas jos būdo savybes, juolab kad ir pačiam ne kartą teko patirti jos elgesio konfliktiškumą, ir tirti bei visais įmanomais būdais spręsti daug pacientų, susidūrusių su šia gydytoja, skundų. P. S. nurodė, kad būtent 2009 m. pabaigoje – 2010 m. pradžioje šių skundų itin pagausėjo, žmonės pradėjo prašyti ne tik pakeisti gydytoją, bet ir plačiau aiškino, kaip netaktiškai, nejautriai, įžūliai ji su jais bendravo, teikdama odontologės paslaugas, skundėsi ir šių paslaugų kokybe bei visišku nejautrumu pacientų problemoms, skausmui, neįgalumui ir pan. Pacientams pradėjus vis labiau reikalauti gydytojos atsakomybės, buvo užvesta jos drausmės byla, sudaryta komisija iš įstaigos darbuotojų, surinkti duomenys, kurie patvirtino itin netinkamą gydytojos elgesį su pacientais, ir šių duomenų pagrindu jai buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. 2010-04-08 Įsakyme Nr. 74 įrašyti teiginiai, kurias B. Ž. jaučiasi apšmeižta, yra išimti iš konteksto – pacientų nusiskundimų šia gydytoja citavimo. Greta šių teiginių yra visa eilė būtent netinkamą gydytojos elgesį su pacientais apibūdinančių teiginių, kurie ir buvo jos atleidimo iš darbo pagrindas, nustačius grubų darbo drausmės pažeidimą. Atleidžiant gydytoją iš darbo dėl šio pažeidimo, jos kompetencija nebuvo svarstoma, suteiktų medicininių paslaugų kokybė nebuvo tiriama, tiesiog iš pacientų skundų nurašyta visa esminė informacija, kuo jie nepatenkinti gydytojos darbu. Šis įsakymas, kaip ir ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikta charakteristika, nebuvo viešinamas, platinamas daugiau, negu tokie dokumentai turėjo būti, t.y., charakteristika pateikta tik į bylą ir kaltinamasis neprisiima atsakomybės, jei po jos pateikimo apie ją sužinojo kiti asmenys; įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo taip pat buvo žinomas tik sveikatos priežiūros centro darbuotojams, konkrečiai turėjusiems jį vykdyti – buhalterei, kadrų inspektorei, juristui, įsegtas į B. Ž. asmens bylą, todėl šie į kaltinamojo profesinę kompetenciją įeinantys veiksmai negali būti laikomi baudžiamojo įstatymo uždraustu konfidencialios informacijos viešinimu.

Nukentėjusioji B. Ž. teismo posėdyje parodė, kad charakteristikoje nurodyti teiginiai, kad ji „yra neprognozuojamų emocijų“, „impulsyvaus elgesio protrūkių, kuomet prarandama savikontrolė ir neatsižvelgdama į galimus padarinius“, „B. Ž. būna įtūžusi, netaktiška, garsiai šaukia, vartoja necenzūrinius žodžius“, „įtarinėja darbuotojus ir vadovus nuteikiant pacientus prieš ją ir organizuojant skundus“, „B. Ž. laiko save aukščiausios kompetencijos“, „savo srities specialiste“, yra neteisingi, todėl ji jaučiasi apšmeižta. Mano, kad jai tokios savybės nėra būdingos, tiesiog ji tapo kliūtis ateiti į jos darbo vietą kitam gydytojui, todėl jie ir buvo išsigalvoti bei pateikti ikiteisminio tyrimo įstaigai. Tapusi baudžiamosios bylos dalimi, ši charakteristika tapo žinoma daugybei žmonių, per visą bylos rengimo ir nagrinėjimo laikotarpį susipažinusių su byla, todėl tokiu būdu ši informacija ir buvo paskleista, o ji patyrė daug negatyvių išgyvenimų. B. Ž. nurodo, kad įsakymo frazės „šlifuodama dantis jam sužalojo liežuvį“, „sugedo visi 8 dantys bei išsivystė paradontozė“, „įstatė protezus, kurie po mėnesio iškrito“ nebuvo ištirtos įstatymų nustatyta tvarka, t.y., sveikatos priežiūros įstaigos vadovas nesikreipė į specialias medicinos audito įstaigas, įgalintas konstatuoti tokį jos kaip odontologės suteiktų paslaugų nekokybiškumą, todėl neturėjo teisės tokių teiginių ir įrašyti į įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Pats įsakymas tapo žinomas daugeliui sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų, negana to, po jo priėmimo ir rajono laikraštyje „Banga“ buvo pranešta visai visuomenei, kad B. Ž. atleista iš darbo už netinkamą elgesį su pacientais, tokia įsakymo formuluotė ir jos atleidimo iš darbo priežastis sutrukdė jai susirasti darbą kitose sveikatos priežiūros įstaigose, sukėlė daug negatyvių išgyvenimų, sveikatos pablogėjimą ir depresiją, todėl ji prašo pripažinti P. S. kaltu šiais dokumentais ją apšmeižus ir priteisti iš jo jai padarytos neturtinės žalos atlyginimą.

Liudytoja D. K. parodė, kad ji yra Gargždų PSPC Stomatologinio skyriaus vedėja , kur iki 2010-04-08 gydytoja dirbo ir B. Ž.. Dėl jos darbo buvo labai daug pacientų skundų, prašymų pakeisti gydytoją, dauguma iš jų buvo žodiniai ir buvo stengiamasi juos išspręsti be ypatingų procedūrų, abiems pusėms naudingu būdu. B. Ž. ne tik su pacientais, bet ir su bendradarbiais buvo labai grubi, netaktiška, dažnai koliodavosi, vadindavo kolegas necenzūriniais žodžiais, o su ja pačia spręsti šių problemų nebuvo įmanoma, nes ji neidavo į kalbas, nepripažindavo savo kaltės, todėl darbuotojai stengėsi nebebendrauti su ja. Kai gydytoja buvo atleista iš darbo, pacientų skundų beveik neliko, o darbinė atmosfera labai pagerėjo.

Panašiai parodė ir liudytoja D. Ž..

Liudytoja J. Ž. parodė nieko bloga apie B. Ž. darbe negirdėjusi, tik užbaigusi teikti odontologo paslaugas keliems pacientams, kuriems B. Ž. nepabaigė. Pridūrė, kad jos kartu beveik nedirbo, pamainos prasilenkdavo.

Liudytoja R. L. parodė, kad ji dirba Gargždų PSPC vyr. buhaltere. Su dantų gydytoja iki 2010 metų dirbusia B. Ž. ji susitikdavo tik darbo reikalais, tačiau ir tada gydytoja elgdavosi arogantiškai, žemindavo ją kaip aptarnaujančio personalo darbuotoją, išeidama dar ir durimis trenkdavo. Liudytoja pagal savo pareigas skaičiuoja Gargždų PSPC darbuotojų atlyginimus, todėl turi susipažinti ir su vidiniais norminiais aktais dėl atlyginimų ir jų priedų nustatymo, atleidimo iš darbo ir kt., todėl yra susipažinusi ir su 2010-04-08 B. Ž. atleidimo iš darbo įsakymu, kuriame visiškai teisingai nurodytos šios darbuotojos savybės, o taip pat jai teko apskaičiuoti jai sumažintą atlyginimą po blogai atliktos stomatologinės paslaugos V. S., dėl ko B. Ž. išvadino liudytoją vagile ir sukčiautoja. Šis pacientas buvo atbėgęs skųstis ir reikalauti grąžinti pinigus po konflikto su gydytoja į buhalteriją, tad liudytojai visos šios aplinkybės buvo žinomos dėl jos darbo ir jo vietoje gaunamos informacijos.

Liudytojas A. L. parodė, kad jis dirba Gargždų PSPC teisininku ir su B. Ž. susidurdavo tik tirdamas pacientų skundus dėl netinkamo jos elgesio, grubumo, blogos paslaugų kokybės ir skausmingumo. Odontologijos padalinys taip pat kentė dėl jos grubumo, koliojimosi necenzūriniais žodžiais, nepagarbos, buvo surašę peticiją įstaigos vadovui, bandyta šias negeroves išspręsti taikiai, tačiau B. Ž. atsisakė bendrauti su administracija. Iki konflikto su V. G. dėl šios gydytojos pacientai skųsdavosi dažnai, bet paprastai stengdavosi savo pretenzijų neviešinti, skųsdavosi žodžiu administracijai, prašydavo pakeisti gydytoją, kas ir būdavo daroma, o su pačia gydytoja konstruktyviai išspręsti šių konfliktų nebuvo galimybės, ji niekada nepripažindavo jokios savo kaltės, net neaiškindavo, kaip kas įvyko, į pacientų skundus nekreipdavo dėmesio ir nekeisdavo savo elgesio, tuo pademonstruodama nederamą aroganciją, savęs pervertinimą ir nenorą taisyti savo klaidų. Gavus V. G. skundą dėl labai netinkamo gydytojos B. Ž. elgesio, jis buvo tiriamas sudarius komisiją iš administracijos darbuotojų. Pati B. Ž. buvo įpareigota pateikti paaiškinimą, tačiau atsisakė tai padaryti, todėl, surinkus visą reikalingą medžiagą ir nustačius, kad jos padaryti pacientų, kurie parašė rašytinius skundus, atžvilgiu gydytojo elgesio pažeidimai yra rimti ir pasitvirtinę, jai buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Tuo tikslu buvo surašytas 2010-04-08 įsakymas Nr. 74. Nors šiame įsakyme, cituojant pacientų V. S., R. G., E. P. skundus, buvo suminėti visi rimti šių asmenų nusiskundimai dėl gydytojos B. Ž. darbo ir elgesio su jais, tačiau netinkamo gydymo aplinkybės detaliau tiriamos nebuvo, nes drausminė nuobauda buvo paskirta dėl gydytojos netinkamo (grubaus, netaktiško, nesilaikant profesinės etikos principų, negerbiant pacientų teisių) elgesio su pacientais.

Liudytoja L. R. parodė, kad ji buvo gydytojos B. Ž. padėjėja, kol ši dirbo Gargždų PSPC odontologijos skyriuje. Gydytoja su pacientais ir bendradarbiais buvo labai netaktiška, grubi, konfliktiška, pacientai dažnai skųsdavosi ir jos elgesiu, ir skausmais po jos gydymo, pati liudytoja į darbą su šia gydytoja eidavo įsitempusi, žinodama, kad bet kada gali būti aprėkta, iškoliota, apskųsta, išvadinta necenzūriniais žodžiais, todėl visi tokio pobūdžio jos asmenybės aprašymai yra teisingi ir net per švelnūs, lyginant su realybe.

Iš 2010-04-08 Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro Vyriausiojo gydytojo įsakymo Nr. 74 „Dėl drausminės nuobaudos gydytojai odontologei dantų protezavimui B. Ž. skyrimo“ nustatyta, kad į šiame įsakyme yra surašyti duomenys iš 2010-02-17 paciento R. G. pretenzijos, bei jos tyrimo esmė ir jo metu nustatytos aplinkybės; 2010-03-17 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos raštas, įpareigojantis išnagrinėti gydytojos odontologės B. Ž. suteiktų odontologijos paslaugų kokybę pagal V. S. ir E. L. skundus, perrašyti šių pacientų L. pavardė nurodyta neteisingai, turi būti P.) skunduose išdėstyti nusiskundimai gydytojos darbu, aprašyta skundų tyrimo eiga ir rezultatai. Reziumuojant skundų tyrimą, konstatuota, kad gydytoja odontologė B. Ž., netinkamai teikdama paslaugas pacientams, pažeidė tai reglamentuojančius norminius aktus, medicinos įstaigos Vidaus tvarkos taisyklių ir gydytojo odontologo pareigų instrukcijos reikalavimus bei padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 253 straipsnio 2 dalies 1 punkte ( neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises). Įsakymu gydytojai odontologei dantų protezavimui B. Ž. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2010 m. balandžio 8d. (5-6 b.l.).

Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK kriminalinės policijos skyriaus vyr. tyrėjos A. S. 2010-03-20 prašymo dėl informacijos suteikimo Nr. 30-68-6-S-2894 matyti, kad juo Gargždų PSPC vyr. gydytojas buvo prašomas atsiųsti gydytojos odontologės B. Ž. charakteristiką ( 103 b.l.).

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų PSPC vardu Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK kriminalinės policijos skyriaus vyr. tyrėjai A. S. 2010-03-31 raštu Nr. 233 adresuotos Gydytojos odontologės dantų protezavimui B. Ž. charakteristikos matyti, kad šioje charakteristikoje kaltinamasis – vyr. gydytojas P. S. apibūdino B. Ž. kaip darbuotoją ir kolektyvo narę, tame tarpe nurodydamas, kad dėl jos darbo 2009-2010 metais gauta ir žodinių, ir rašytinių pacientų skundų, o jos elgesys su pacientais, kolegomis bei vadovais yra netinkamas ( 31 b.l.).

Iš 2010-04-17 „Bangos“ laikraščio iškarpos nustatyta, kad Gargždų PSPC juristas A. L. informavo trumpą straipsnelį pagal skaitytojų teiravimąsi parengusią žurnalistę apie tai, kad gydytojai odontologei už tai, kad įvykdė šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą, skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už neleistiną elgesį su lankytojais ( 47 b.l.).

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų PSPC vyr. gydytojui pateiktų R. G., E. P., V. S., A. V., S. K., V. I., K. Š. skundų ir pareiškimų (64-73, 83-85, 88-98 b.l.) matyti, kad šie asmenys atsisakė dantų gydytojos B. Ž. paslaugų, kai kurie nurodė ir priežastis – šiurkštų, grubų, nemandagų gydytojos elgesį su jais, itin skausmingas procedūras ir kt. E. P. paaiškinime parašyta, kad gyd. B. Ž. „sudėjo jai protezus, kurie po 1 mėnesio iškrito“ (83-84 b.l.), V. S. paaiškinime – „beimdama karūnėles, ji sužalojo man liežuvį“, „Visiškai sugedo tie nušlifuoti 8 dantys, prasidėjo parodontozė“(85 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas prieina išvados, kad P. S. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1d. Šią išvadą teismas grindžia šios nusikalstamos veikos sudėties analize ir jos požymių gretinimu su byloje nustatytomis aplinkybėmis. Šmeižimu yra laikomas paniekinančios ar žeminančios informacijos, kuri neatitinka tikrovės, paskleidimas, taigi šios nusikalstamos veikos subjektyvinę pusę sudaro keletas svarbių aspektų: pateikta informacija turi būti paniekinanti ar žeminanti, ji turi neatitikti tikrovės, o taip pat ji turi būti padaryta tiesiogine tyčia - kaltininko paskleista, suvokiant tiek šios informacijos netinkamumą, tiek tai, kad jis ją skleidžia, siekdamas pažeminti žmogų ar pakirsti pasitikėjimą juo. Tikrovę atitinkanti informacija, jeigu ji išreikšta normine kalba, mandagiai ir objektyviai, net būdama nepalanki ar nukentėjusiajam nepatinkanti, negali būti laikoma jį paniekinančia ar pažeminančia. Asmuo, kuris pagal savo pareigas ir kompetenciją privalo teikti tam tikrą informaciją kitiems asmenims ar institucijoms, tinkama forma pateikęs reikalaujamą informaciją tik jos reikalaujančiai ir turinčiai teisę ją gauti institucijai taip pat negali būti laikomas paskleidusiu tokią informaciją. Tokiu būdu gautos informacijos slaptumas ar viešumas priklauso nuo situacijos (baudžiamosios bylos Lietuvos Respublikoje nagrinėjamos viešai, išskyrus įslaptintus duomenis, kuriems kaltinamųjų charakteristikos nepriskiriamos; įsakymas dėl atleidimo iš darbo yra įmonės, įstaigos vidinis dokumentas, su kuriuo pagal savo pareigas turi susipažinti jį rengiantys, tvirtinantys, vykdantys asmenys ir asmenys, kurių atžvilgiu jis priimamas), todėl atitinkantis šiuos reikalavimus informacijos perdavimas negali būti laikomas jos paskleidimu baudžiamąja prasme.

Dėl 2010-03-31 Charakteristikos Nr. 233, pateiktos ikiteisminio tyrimo institucijai.

Iš liudytojų parodymų buvo nustatyta, kad charakteristikoje apie B. Ž. išdėstyta informacija iš esmės atitiko tikrovę. Liudytojai (buvę nukentėjusiosios bendradarbiai) patvirtino, kad jai būdingos visos tos savybės, kurias kaltinamasis kaip jos vadovas nurodė charakteristikoje. Kaltinamasis parodė, kad jis stengėsi tinkamai atlikti savo kaip gydymo įstaigos vadovo pareigą ir kuo objektyviau apibūdinti nukentėjusiosios asmenines savybes, paminėdamas ir gerąsias, ir blogąsias. Byloje nustatyta, kad charakteristiką jis buvo prašomas pateikti Klaipėdos r. PK tyrėjos, jai konkrečiai ir pateikė; jokių duomenų, kad kaltinamasis būtų šį ikiteisminiam tyrimui adresuotą dokumentą išplatinęs neturintiems teisės gauti tokios informacijos asmenims, byloje nėra. Pati charakteristikos formuluotė, joje vartojami išsireiškimai ir frazės atitinka norminės kalbos taisykles, patys savaime nėra nei įžeidžiantys, nei necenzūriniai ar kitaip netinkami. Įvertinus visa tai, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad P. S. būtų padaręs Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką, todėl jis dėl šios veikos išteisinamas.

Dėl 2010-04-08 Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro Vyriausiojo gydytojo įsakymo Nr. 74 Dėl drausminės nuobaudos gydytojai odontologei dantų protezavimui B. Ž. skyrimo.

Nukentėjusioji kaltino P. S. šiame įsakyme paskleidus apie ją tikrovės neatitinkančią, žeminančią ir paniekinančią informaciją apie netinkamą medicininių paslaugų suteikimą pacientams R. G., V. S., E. L., kurios dar ir pavardė neatitinka skunduose nurodytai P. pavardei, o būtent kad „šlifuodama dantis jam sužalojo liežuvį“, „sugedo visi 8 dantys bei išsivystė paradontozė“, „įstatė protezus, kurie po mėnesio iškrito“. Iš kaltinamojo ir liudytojo A. L. parodymų bei rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad šie teiginiai į įsakymą buvo perrašyti iš gydymo įstaigai adresuotų pacientų skundų. Kadangi B. Ž. aptariamu įsakymu buvo atleista iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, pasireiškusį neleistinu elgesiu su pacientais (netinkamas, grubus, užgaulus elgesys, rėkimas, šaukimas ir kt.), todėl aptariamieji teiginiai šiam įsakymui motyvuoti nebuvo būtini ir, preciziškai laikantis dokumentų rengimo etikos, reikėjo vengti šios perteklinės informacijos. Vis dėl to šie teiginiai neatitinka šmeižtui keliamų reikalavimų, kadangi įsakymą savo parašu patvirtinęs P. S. jų neišgalvojo – jie iš tiesų buvo perrašyti iš pacientų skundų, kuriuose šie surašė visas savo nepasitenkinimo gydytoja priežastis. Kadangi nukentėjusioji dėl atleidimo iš darbo nesiskundė, o pacientų skundai buvo išspręsti, kitiems gydytojams perėmus juos gydyti, medicininis auditas ar kitoks tyrimas dėl to, ar B. Ž. iš tiesų padarė šiuose teiginiuose išdėstytus pacientų sveikatos pažeidimus, nebuvo atliktas ir išvadų, ar šie teiginiai atitinka tikrovę, ar ne, teismas neturi. Šiuo metu to padaryti nebeįmanoma, o baudžiamosios bylos plotmėje – ir netikslinga, kadangi net jei šie teiginiai neatitiktų tikrovės, niekaip nebūtų galima įrodyti, kad kaltinamasis tai žinojo ir sąmoningai skleidė tokią jam žinomai neteisingą informaciją, būtent siekdamas pažeminti nukentėjusiąją ar pakirsti pasitikėjimą ja. Pažymėtina ir tai, kad byloje nebuvo nustatyta, jog aptariamasis įsakymas būtų išplatintas labiau, nei tai buvo objektyviai būtina (apie jį sužinojo ir su juo susipažino tik tie gydymo įstaigos darbuotojai, kuriems tokios informacijos tvarkymas įėjo į tarnybines pareigas). Tai, kad po kelių dienų rajono laikraštyje pasirodė trumpa žinutė, kurioje gydymo įstaigos teisininkas pateikė visuomenei informaciją, jog gydytoja atleista iš darbo už netinkamą elgesį su pacientais, negalima laikyti šio įsakymo išplatinimu, kadangi jo tekstas nebuvo paviešintas, ir tai iš tiesų atitinka šiuolaikinius visuomenės informavimo apie jai aktualias naujienas per masinės informacijos priemones standartus.

B. Ž. šioje byloje buvo pareiškusi 50 000 litų civilinį ieškinį. Teismui priėjus išvados, kad nusikalstamos veikos jos atžvilgiu nebuvo padarytos, civilinis ieškinys atmestinas.

Kaltinamasis P. S. yra paprašęs atlyginti jam šioje byloje patirtas advokato pagalbos išlaidas. Kadangi byla buvo iškelta privataus kaltinimo tvarka vien B. Ž. iniciatyva ir P. S., patrauktas joje kaltinamuoju, pasikvietė gynėją bei turėjo išlaidų jo pagalbai apmokėti, ką patvirtina ir jo byloje pateikti dokumentai, jam šios išlaidos priteistinos iš B. Ž. (Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 6d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 5d.1p., teismas

nusprendžia:

P. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1d. (dėl 2010-03-31 charakteristikos Nr. 233), išteisinti, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

P. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1d. (dėl 2010-04-08 įsakymo Nr. 74) išteisinti, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

B. Ž. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti P. S. iš B. Ž. 2 000,00 Lt advokato pagalbos apmokėjimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.