Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Smalakienės, teisėjų Jūros Marijos Strumskienės ir Petro Viščinio, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui M. V., jo atstovei adv, Aušrai Ručienei, atsakovų atstovei Kristinai Jakštienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Mariui Neverauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas M. V. patikslintu skundu (b. l. 4-15) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės (toliau – Komisijos) 2008-04-09 sprendimą Nr.S-70 (7-28/2008) (toliau – Sprendimas), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2008-01-21 sprendimą NR.68-15 (toliau – Inspekcijos sprendimas) ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2007-12-06 sprendimą Nr.(04)-K3-462 dėl patikrinimo akto tvirtinimo (toliau – Kauno AVMI sprendimas). Taip pat prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 1 345,45 Lt dydžio turtinės, 15 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistinos 16 345,45 Lt sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei priteisti sumokėtą 100 Lt dydžio žyminį mokestį.

Paaiškino, kad Komisija, Inspekcija ir Kauno AVMI, neatsižvelgusios į pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes, visiškai nepagrįstai savo sprendimuose nurodė, kad pareiškėjo vykdytiems nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriams yra būdingi visi LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 str. 7 d. numatyti individualią veiklą apibūdinantys požymiai. Komisija nepagrįstai konstatavo, kad Inspekcija pagristai nustatė, jog pareiškėjas, 2004-2005 m. pirkdamas ir parduodamas žemės sklypus, vykdė individualią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą, pareiškėjo gautos žemės sklypų ((duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune) pardavimo pajamos pagristai priskirtos prie individualios veiklos pajamų bei pagristai perskaičiuota pareiškėjo 2005 m. mokėtina GPM suma. Nurodė, kad Komisijos Sprendimas bei Inspekcijos ir Kauno AVMI sprendimai priimti neatsižvelgus į patikrinimo metu surinktus įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas nevykdė jokios individualios veiklos, numatytos GMPĮ 2 str. 7 d., todėl šie sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti.

Teigė, kad Komisijos, Inspekcijos ir Kauno AVMI sprendimuose yra perrašytos pareiškėjo nurodytos žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), Palangoje, Piliuonos k., Kauno r., bei (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijimo ir pardavimo aplinkybės, taip pat apibendrintai, tačiau nevisiškai įrašyti įsigijimo ir pardavimo motyvai, kuriuos patikrinimo metu patvirtino I. J. (buvusi pavardė I. V.), D. B., J. Š. ir E. Š., T. D. bei Savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus atsakymas. Jokių minėtas aplinkybes ir motyvus paneigiančių duomenų patikrinimo akte ir sprendimuose nėra. Inspekcija visiškai nepagrįstai sprendime nurodė, kad pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai prieš pirkdamas nekilnojamąjį turtą, turėjo matyti, kad jo perkamas žemės sklypas yra drėgnoje, pelkėtoje vietoje. Visiškai nepagrįsta ir Komisijos nuomonė, kad pareiškėjas, ieškodamas sklypo gyvenamojo namo statybai ir elgdamasis rūpestingai bei atidžiai, galėjo įvertinti aplinkybę dėl drėgnos ir pelkėtos vietovės. Pabrėžė, kad tokie teiginiai neparemti jokiais faktiniais duomenimis, nes sklypas pirktas iki lietingo laikotarpio pradžios (2004 m. rugsėjis buvo itin šiltas ir nelietingas). Kauno AVMI, Inspekcija ir Komisija neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, ignoravo galimybę surinkti reikiamus įrodymus, nors privalėjo tai padaryti. Nors pareiškėjas savo paaiškinime nurodė, kad rudens pabaigoje, prasidėjus lietingam laikotarpiui pastebėjo, kad sklypas Svirbygalos g. 28, Kaune, yra drėgnoje vietoje, tačiau nei Kauno AVMI, nei Inspekcija, prieš vertinant šiuos paaiškinimus abejotinai kritiškais, nepatikrino pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Inspekcija nepagrįstai ignoruodama surinktus duomenis konstatavo, kad įrodymų, patvirtinančių, jog 2004 m. parduotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo įsigytas asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne turint kitokį tikslą, nei gauti pajamų iš jo vėlesnio pardavimo, pateikta nebuvo, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjo sudarytiems žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo-pardavimo sandoriams yra būdingas versliškumo požymis. Visiškai nepagrįstai surinktus duomenis ignoravo ir Komisija savo Sprendime nurodydama, kad pareiškėjo teiginiai dėl drėgnos ir pelkėtos vietovės yra objektyvios aplinkybės, tačiau pareiškėjas aplinkybes dėl jų nežinojimo grindžia tik savo paties ir buvusios sutuoktinės teiginiais. Nors iš surinktų duomenų visiškai aišku, kodėl sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėjui ir I. V. buvo netinkamoje gyvenamojo namo statybai vietoje, Inspekcija ir Komisija nepagrįstai ir neteisingai pareiškėjo nurodytas aplinkybes įvertino kritiškai. Aplinkybė, kad D. B. sklype pasistatė namą jokiu būdu nepaneigia pareiškėjo teiginio, kad jam su I. V. minėta vieta pasirodė netinkama namo statybai dėl drėgnos vietos ir su tuo susijusiomis papildomomis statybų išlaidomis. Atkreipė dėmesį, kad Inspekcijos ir Komisijos argumentai dėl rūpestingo ir atidaus elgesio prieš įsigyjant minėtą sklypą nepagrįsti, nes priimti neatsižvelgus į faktą, kad iki minėto sklypo įsigijimo pareiškėjas su I. V. prieš tai (iki 2004-10-08) niekada nebuvo pirkę jokio žemės sklypo, t.y. neturėjo reikiamos patirties ir nežinojo, į ką reikia atkreipti dėmesį prieš įsigyjant sklypą (patikrinti žemės būklę ne tik sausu, bet ir lietingu laikotarpiu). Patikrinimo metu pareiškėjas nurodė, kad namo statybų nepradėjo, nes sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, nebuvo jokių komunikacijų, nebuvo nutiestas kelias iki sklypo, todėl pradėti namo statybas nebuvo galimybės. Sklypą ((duomenys neskelbtini), Kaune) įsigijo, nes pirkdamas manė, kad nebus problemų atsivesti iki minėto sklypo visas komunikacijas ir pradėti namo statybas, nes kelias iki sklypo jau buvo nutiestas (skirtingai nei tuo metu (duomenys neskelbtini), Kaune, sklype), tačiau tik vėliau sužinojo, kad Narsiečių rajone (kur yra minėtas sklypas) nenumatyta įvesti dujų, miesto kanalizacijos, todėl sklypą pardavė. Inspekcija, vertindama pareiškėjo paaiškinimus, neatliko jų nuoseklios analizės, todėl jos išvados neteisingos, pirkimo-pardavimo sandoriams nepagrįstai priskyrė versliškumo požymį. Patikrinimo akte ir sprendimuose įrašyti nepagrįsti Inspekcijos ir Komisijos vertinimai, kurie prieštarauja LR civilinio proceso kodekso 385 str. 2 d. įtvirtintai nuostatai, kad santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2005-07-03, sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigytas 2005-06-14, t.y. iki santuokos nutraukimo. Neteisingi mokesčių administratoriaus teiginiai, kad pareiškėjas paaiškinimuose pateikė prieštaringus faktus. Pareiškėjas niekada neteikė prieštaringų faktų, atvirkščiai tiek pareiškėjas, tiek I. V. savo paaiškinimuose pabrėžė, kad susitaikę galvodavo apie bendras namo statybas. Komisijos ir Inspekcijos pareigūnai ignoravo subjektyvųjį žmogiškąjį faktorių, kad turto pirkimas-pardavimas buvo susijęs ir su dviejų žmonių tarpusavio santykiais skyrybų metu. Komisijos teiginį, kad santykių su buvusia sutuoktine nagrinėjamu laikotarpiu negalima laikyti draugiškais, paneigia patikrinimo metu surinkti duomenys bei faktas, kad I. V. 2005-05-17 įgaliojo pareiškėją atstovauti jos interesus dėl 0,7500 ha ploto žemės sklypo Piliuonos k., Kauno r. Įgaliojimas parašytas nagrinėjamu laikotarpiu, t.y. po 2004-12-17 – prašymo pateikimo Kauno m. apylinkės teismui dėl santuokos nutraukimo ir iki 2005-07-04 – santuokos nutraukimo momento. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigytas iš pareiškėjo patėvio tėvų. Minėtą butą įsigijo, nes studijuodamas Vilniuje, manė, kad netrukus reikės grįžti gyventi į Kauną. Baigiantis bakalauro studijoms universitete sužinojo, kad dėl gerų mokslo rezultatų galės tęsti magistrantūros studijas Vilniuje, todėl nutarė minėtą butą parduoti, nes galvojo apie buto įsigijimą Vilniuje. Tačiau tik pardavęs butą sužinojo, kad yra galimybė baigti magistrantūros studijas neakivaizdiniu būdu. 1998 metų rudenį jo motina, žinodama, kad pareiškėjas lieka gyventi Kaune, pasiūlė kartu lygiomis dalimis įsigyti butą (duomenys neskelbtini), Kaune. 2000 m. pareiškėjas su buvusia žmona I. V. nusprendė gyventi kartu, todėl, siekdamas normalių gyvenimo sąlygų, 2000-04-07 mainų sutartimi išmainė dalį buto (duomenys neskelbtini) į butą (duomenys neskelbtini), Kaune. Nesiklostant šeimyniniam gyvenimui, 2005-02-28 minėtą butą iš pareiškėjo nupirko dabar jau buvusi žmona I. V.. 1999 metais pareiškėjas įsigijo butą (duomenys neskelbtini), Kaune. Po buto įsigijimo prasidėjo ginčai tarp bendrasavininkių dėl disponavimo pastogės patalpomis (50/100 pastogės patalpų atiteko pareiškėjui pagal 2003-11-03 Kauno apygardos teismo patvirtintą taikos sutartį). Vėliau 16/100 dalį pastogės patalpų pareiškėjui teko parduoti kaimynui, nes minėta patalpų dalis buvo virš jo buto ir dar prieš teismo posėdžius buvo sutarta, kad pastogės bus įrengiamos tik konkretaus buto ribose. Tokiu būdu pardavus kaimynui 16/100 dalį pastogės patalpų, pareiškėjui liko 34/100 dalis pastogės patalpų. 2002-12-19 pareiškėjas įsigijo butą (duomenys neskelbtini), Kaune. Butas buvo įgytas santuokoje su I. V., jis buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Butas buvo pirktas su tikslu įrengti jame kirpyklą, kad žmona galėtų dirbti manikiūrininke. Įrengtos kirpyklos patalpos turto pasidalijimo sutartimi atiteko buvusiai sutuoktinei I. V..

Komisija, Inspekcija ir Kauno AVMI neteisingai vertino (arba išvis nevertino) pareiškėjo sklypų įsigijimo ir pardavimo aplinkybes bei motyvus. Inspekcija, konstatuodama pareiškėjo vykdytai veiklai būdingą ekonominės naudos siekimą, siekį gauti pajamų, patikrinimo metu nesurinko tai patvirtinančių duomenų. Visi patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtina priešingą faktą, kad pareiškėjas nesiekė gauti pajamų, ekonominės naudos, o siekė įsigyti tinkamą savo namo statybai sklypą, kuriame vėliau šeimai galėtų pastatyti namą. Kad pareiškėjas nesiekė ekonominės naudos ir pajamų gavimo, pirkdamas žemės sklypus, matyti iš patikrinimo metu surinktų duomenų bei jo nurodytų minėtų sklypų įsigijimo-pardavimo priežasčių, nes jokių minėtas aplinkybes ir motyvus paneigiančių duomenų patikrinimo akte bei Sprendime nėra. Sprendime ir patikrinimo akte galimai sąmoningai nepaminėta, kad pardavęs sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, nuo 2005-08-23 iki 2008-04-17 pareiškėjas daugiau nenupirko ir nepardavė nė vieno žemės sklypo. Individuali veikla turi turėti keletą pagrindinių požymių: savarankiškumą, ekonominės naudos siekimą ir tęstinumą, kuris suprantamas kaip atsikartojamumas. Atsitiktiniai sandoriai (kaip asmeniniam tikslui įsigyto sklypo, būsto, ar transporto priemonės pardavimas) negali būti laikomi individualios veiklos vykdymo požymiu, todėl tokie atsitiktiniai sandoriai nereiškia individualios veiklos vykdymo. Atskirais atvejais ir ne vieną analogišką sandorį per trumpą laiką sudaręs gyventojas nelaikomas vykdančiu individualią veiklą, jeigu jis per trumpą laiko tarpą parduoda keletą tapačių daiktų, tačiau įrodo, kad šis turto pardavimas susijęs su jo negalėjimu tuo turtu naudotis. Pareiškėjas pateikė visus įrodymus, dėl ko negalėjo tinkamai naudotis parduotu turtu, tačiau Komisija ir Inspekcija į juos neatsižvelgė ir savo išvadas grindė neteisingomis prielaidomis. Pareiškėjo gautos naudos dydis 2004-2005 metais pelningai pardavus tik vieną sklypą buvo 29161,50 Lt ir tai sudarė tik nedidelę 2004-2005 metais gautų pajamų dalį. Patikrinimo metu pareiškėjas įrodė, kad žemės sklypai buvo pirkti, o kai kurie parduoti ne vykdant ekonominę veiklą, o šeimos poreikiams tenkinti. Patikrinimo metu nustatant reikšmingas aplinkybes būtina įvertinti jas patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, šių įrodymų leistinumo, pakankamumo ir patikimumo aspektais (2003-12-15 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-648/2003). Nepaisant to, kad mokesčių administratorius, pažeisdamas įrodymų leistinumo ribas, patikrinimo metu išnagrinėjo minėtas su mokesčių apskaičiavimu nesusijusias aplinkybes bei konstatuodamas faktines aplinkybes įrašė mokesčių inspekcijos duomenų bazėje esančius nesusijusius su patikrinimu duomenis, pareiškėjas savo iniciatyva pateikė visus įrodymus, dėl kokių priežasčių įsigijo nekilnojamąjį turtą, kurio nepardavė iki šiol. Mokestinio patikrinimo metu neturėtų būti nagrinėjami atvejai, kada nekilnojamuoju turtu disponavo (pirko-pardavė) kiti asmenys, o ne pareiškėjas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė suderintų namų projektų (statybos leidimų), jokiu būdu nepaneigia jo ketinimų pasistatyti gyvenamąjį namą. Suderinto statybos leidimo gavimas jau būtų ketinimų pasistatyti namą realizavimo pradžia, o ne patys ketinimai. Mokesčių administratorius privalėjo įrodyti, kad pareiškėjas neketino statytis namo, kad jis vertėsi individualia veikla, o ne perkelti įrodinėjimo pareigą pareiškėjui, nepagrįstai konstatuodamas, kad mokėtojo pateikti būsimi namo statybos projektai nėra patvirtinti ir suderinti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamose institucijose ir jie neįrodo mokėtojo siekių pasistatyti namą.

Kauno AVMI 2006-11-16 sprendimu pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą, nes pareiškėjui pateikus papildomus dokumentus, atsirado būtinybė patikrinti juose nurodytas aplinkybes ir faktus. Pareiškėjas mano, kad mokesčių administratorius pirminio patikrinimo metu surinko nepakankamai įrodymų, pagrindžiančių konstatuotą įstatymo pažeidimą, ir dėl to padidėjo pareiškėjo mokėtinų delspinigių suma, t.y. buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, todėl pareiškėjas turi teisę prašyti atlyginti jam neteisėtais valstybės ir vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje padarytą turtinę ir neturtinę (moralinę) žalą. Pakartotinis patikrinimas buvo atliktas dėl nekompetentingai atlikto Kauno AVMI pirminio patikrinimo. Mano, kad už mokesčių administratoriaus patikrinimo metu padarytas klaidas, atliekamo pakartotinio patikrinimo, pareiškėjui nepagrįstai papildomai skaičiuojami delspinigiai, nes taip pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas. Mokesčių administratorius grubiai pažeisdamas LR mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) numatytą privalomą mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūrą ir šio įstatymo 38 str. nuostatas, po 2007-12-06 Kauno AVMI sprendimo išsiuntė Pranešimą, kuriuo informavo, kad pareiškėjas yra įregistruotas į mokesčių mokėtojų registrą nuo 2004-10-08 iki 2005-12-31 kaip vykdęs individualią veiklą. Remiantis mokesčių mokėtojų registro duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2007-12-22 atsiuntė pareiškėjui priminimą, kuriame nurodė, kad už pavėluotai į Fondą pervestas įmokas skaičiuojami delspinigiai. Be to, 2008-01-04 Kauno AVMI pareigūnai atsiuntė Priminimą apie pareigą sumokėti mokesčius, pranešdami, kad nesumokėjus nurodytų sumų, jos bus išieškomos MAĮ nustatyta tvarka. Inspekcija 2008-03-05 raštu informavo LR specialiųjų tyrimų tarnybą (buvusi pareiškėjo darbovietė) apie patikrinimo rezultatus taip pakenkdama pareiškėjo, kaip pareigūno, nepriekaištingai reputacijai. Dėl šių neteisėtų mokesčių administratoriaus veiksmų, o taip pat ir dėl neteisėto neveikimo atsakingi tarnautojai per visą patikrinimo laikotarpį tinkamai neatliko savo pareigų, neišsiaiškino, neatliko sklypų apžiūrų, nesurinko kitų duomenų, reikalingų išsamiam patikrinimo atlikimui, neatliko visapusiškos surinktų duomenų analizės, nors turėjo ir galėjo tai padaryti, t.y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus, privalėjo veikti. Tokia priešinga teisei veika mokesčių administratorius pažeidė MAĮ 8 str. 3 d., 19 str. l d. 1 p., 32 str. 2 p., 5 p.,7 p. ir 38 str. nuostatas, tuo padarė pareiškėjui 1 345,45 Lt turtinę žalą (delspinigių suma priskaičiuota per pakartotinio patikrinimo atlikimo laiką) bei 15 000 Lt neturtinę žalą: dėl minėtų neteisėtų mokesčių administratoriaus veikų nuo 2006-11-16 iki šiol pareiškėjas nuolat dvasiškai išgyvena, pablogėjo ne tik savijauta, bet ir reputacija, dėl pablogėjusios reputacijos LR STT ir LR STT Kauno valdybos vadovybė pasiūlė pareiškėjui atsistatydinti iš pareigų, 2008-04-15 buvo atleistas iš tarnybos. Pabrėžė, kad neobjektyviai įvertinus pakartotinio mokestinio tyrimo metu surinktą informaciją, neteisingai Sprendimu nuspręsta patvirtinti Kauno AVMI 2007-12-06 sprendimo dalį, kurioje pareiškėjui nurodoma į biudžetą sumokėti patikrinimo metu papildomai apskaičiuotą 2 262 Lt GPM, 423,67 Lt šio mokesčio delspinigių, 7 017 Lt PVM ir 1 775,30 Lt šio mokesčio delspinigių, 679 Lt GPM baudą, 2 105 Lt PVM baudą, 1 116 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai, 945 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai. Dėl tų pačių priežasčių neteisingas yra ir Komisijos Sprendimas.

Vertinant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijimo ir pardavimo aplinkybes bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijimo aplinkybes ir skunde išdėstytus šio nekilnojamojo turto įsigijimo bei pardavimo motyvus, teigė, kad abu sklypai buvo įsigyti be komunikacijų su tikslu statyti juose gyvenamąjį namą. Pareiškėjas 2005-02-02 įsigijo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ir nepraėjus mėnesiui įsigijo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kurį 2005-04-15 pardavė. Tą pačią dieną, t.y. 2005-04-15, pareiškėjas įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje. Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas jau įsigydamas žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, žinojo, jog šiame sklype nėra komunikacijų. Be to, skunde nurodė, kad tik atvykus statybininkams ir paaiškėjus, kad be kelio iki sklypo nėra galimybės pradėti statybų, nusprendė įsigyti kitą sklypą. Aiškindamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijimo aplinkybes, paaiškinimuose nurodė, kad minėtą sklypą įsigijo, nes pirkdamas galvojo, kad nebus problemų atsivesti iki minėto sklypo visas komunikacijas bei pradėti namo statybas, nes kelias iki sklypo jau buvo nutiestas. Iš šio paaiškinimo matyti, kad šį žemės sklypą pirko žinodamas, tačiau neatsižvelgdamas į tai, jog šiame sklype, kaip ir žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra komunikacijų. 2006-05-10 paaiškinime nurodė, kad tik vėliau sužinojo, jog Narsiečių rajone (sklypas (duomenys neskelbtini)) nenumatyta įvesti dujas, miesto kanalizaciją, todėl minėtą sklypą pardavė, nes žinojo, kad Svirbygalos gatvės sklype bus visos miesto komunikacijos ir tai nulėmė jo apsisprendimą statyti namą minėtame sklype. Taigi pareiškėjas pateikė prieštaringus, nelogiškus sklypų įsigijimo bei pardavimo motyvus. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas jau 2004-10-08 įsigydamas sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune žinojo, kad šiame kvartale sklypų savininkai derino klausimus, susijusius su komunikacijų įvedimu (2006-05-10 paaiškinimas). Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijimo aplinkybės patvirtina, kad minėtas sklypas nebuvo įsigytas asmeninių poreikių tenkinimui, o pareiškėjo teiginiai dėl šio sklypo įsigijimo ir pardavimo vertintini kritiškai ir neįrodo, kad šio turto pardavimas 2005 m. buvo atsitiktinis ir susijęs su negalėjimu tuo turtu naudotis. Pareiškėjas, prieš įsigydamas žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, bei, jo teigimu, nežinodamas apie tai, kad čia ruošiamos įvesti komunikacijos ir manydamas, kad šiame sklype nėra galimybės pasistatyti gyvenamąjį namą, nepraėjus mėnesiui nusiperka kitą sklypą, pareiškėjo teigimu, taip pat skirtą gyvenamojo namo statybai, tačiau kaip ir turėtą sklypą - be komunikacijų, prieš pirkdamas nebandydamas išsiaiškinti dėl galimybės čia statyti gyvenamąjį namą. Vertinant 2005-06-14 įsigyto ir 2005-08-23 parduoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijimo bei pardavimo aplinkybes ir pareiškėjo nurodytus šio nekilnojamojo turto įsigijimo bei pardavimo motyvus, pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus pateiktais duomenimis, Kauno miesto Aleksoto mikrorajono rytinės dalies detalusis planas, kuriame tarp suprojektuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) yra suplanuotas kelias, patvirtintas Kauno miesto tarybos 1999-02-26 sprendimu. Teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūra yra vieša, o su parengtais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais galima susipažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus archyve, tokiu būdu pareiškėjas, prieš įsigydamas sklypą, turėjo visas galimybes gauti informaciją apie numatomus vykdyti darbus ir žinoti apie planuojamą nutiesti kelią tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjo nurodyti šio turto įsigijimo (pasididinti turimo ir šalia esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, plotą) ir pardavimo motyvai (tarp sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2005 m. liepos mėnesį buvo nutiestas kelias, trukdęs minėtus sklypus sujungti) taip pat yra vertinami kritiškai. Pareiškėjo teiginiai, kad minėtus žemės sklypus jis pirko kartu su buvusia sutuoktine I. V. planuodami pasistatyti namą yra nepagrįsti, nes patikrinimo metu nustatytos aplinkybės paneigia tokį pareiškėjo teiginį. Pareiškėjui ir I. V. 2005-01-12 pasirašius povedybinę sutartį, kuria pasidalintas turtas ir apspręstos išlaidos, I. V., paėmusi paskolą, 2005-02-28 pirko iš pareiškėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Šis sandoris įrodo, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės santykiai skyrybų metu nebuvo draugiški. Be to, tą pačią dieną, t. y. 2005-02-28, pareiškėjas įsigyja žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ir minėto sklypo įsigijimo tikslu nurodo – pasistatyti gyvenamąjį namą kartu su I. V.. Šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjas savo paaiškinimuose pateikia prieštaringus faktus. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pardavus vieną žemės sklypą kelių mėnesių laikotarpyje buvo perkamas kitas sklypas, o tai akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas parduodamas turtą siekė gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį, neatsižvelgiant į tai, jog atskiri pardavimo sandoriai įforminti ta pačia turto įsigijimo kaina. Pareiškėjo pateikti nekilnojamojo turto įsigijimo motyvai: pasistatyti namą, susitaikyti su buvusia žmona ir su ja pasistatyti namą, kelio nebuvimas jau turimame sklype bei pareiškėjo pateikti nekilnojamojo turto pardavimo motyvai: drėgna, pelkėta vieta, komunikacijų nebuvimas, nutiestas kelias tarp sklypų nėra tie motyvai, kurie paneigtų individualią veiklą ir pagrįstų pareiškėjo siekį pasistatyti namą bei įrodytų, jog minėti sandoriai buvo atsitiktiniai ir susiję su negalėjimu tuo turtu naudotis. Kadangi jokių kitokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2004 -2005 m. parduoti žemės sklypai buvo įsigyti turint kitokį tikslą, nei gauti pajamų iš jų vėlesnio pardavimo, nėra pateikta, todėl įvertinus visų minėtų aplinkybių visumą, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo sudarytiems žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoriams yra būdingas versliškumo požymis. Pažymėjo, kad nuo visų trijų 2004-2005 m. parduotų žemės sklypų pirkimo iki jų pardavimo praeidavo mažiau nei 3 mėnesiai. Pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo pateiktą informaciją apie pareiškėjui išduotas pažymas sandoriams, minėtus žemės sklypus parduoti nuspręsta pakankamai greitai po jų įsigijimo. Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, 2005-07-18 buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o tai reiškia, kad minėtą sklypą nuspręsta parduoti praėjus mėnesiui nuo jo įsigijimo (2005-06-14). Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas yra pakankamai sudėtingas procesas, reikalaujantis didelių investicijų ir laiko bei, įvertinus faktus, kad pareiškėjas gana greitai vykdė tokius sandorius, daro išvadą, kad jis vykdė gerai apgalvotą individualią veiklą.

Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama GPMĮ 2 str. 7 d. įtvirtintus individualios veiklos požymius, yra konstatavusi, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo buvimą, taip pat tokios veiklos priskirtinumą įstatyme išvardytoms veiklos rūšims. Pareiškėjo vykdytoje veikloje atsakovė nustatė visus būtinus individualios veiklos požymius. Taip pat teigė, kad mokesčiai ir kitos mokėtinos sumos pagal MAĮ turi būti sumokamos laiku, mokesčių įstatymų nustatytais terminais. Delspinigių apskaičiavimo tvarka už nesumokėtus arba laiku nesumokėtus mokesčius yra nustatyta MAĮ 96, 97 ir 98 str. Laiko, kad atsižvelgiant į patikrinimo medžiagą ir MAĮ nuostatas, pareiškėjui delspinigiai nuo nustatytų nesumokėtų mokesčių, pagrįstai apskaičiuoti nuo dienos po to, kai jie pagal galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėti į biudžetą, iki pakartotinio patikrinimo akto surašymo dienos. Nurodė, kad civilinei atsakomybei atsirasti dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtinos keturios tarpusavyje susijusios sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių, teisės pažeidėjo kaltė, teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai. Pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų nepagrįsti jokiais įrodymais. Inspekcijai 2006-11-16 priėmus sprendimą atlikti pakartotinį patikrinimą pareiškėjas šio sprendimo neskundė, o tai rodo, kad pareiškėjas sutiko dėl pakartotinio patikrinimo atlikimo. Be to, sprendimas atlikti pakartotiną patikrinimą buvo priimtas būtent dėl paties pareiškėjo veiksmų, nes tik atlikus pirminį patikrinimą pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus, kuriuos reikėjo iš naujo įvertinti. Tokiu atveju patikrinimo atlikimo terminas tapo ilgesnis, bet neteisėtų pareigūnų veiksmų nebuvo. Pareiškėjas neįrodė, kad Inspekcija neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymą, todėl priteisti turtinę žalą nėra jokio pagrindo, nes patikrinimo metu apskaičiuoti delspinigiai nelaikytini nuostoliais. Delspinigių apskaičiavimo tvarka ir terminai nustatyti MAĮ. Inspekcija veikdama pagal MAĮ tinkamai vykdė savo funkcijas, o apskaičiuodama delspinigius, neatliko neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė savo neveikimu padarė jam žalą, t.y. nesurinko pakankamai įrodymų, pagrindžiančių individualios veiklos požymius (neapklausė žemės sklypų pirkėjų, kaimynų ir t. t.). Pagal MAĮ 67 str. 2 d., mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Inspekcija surinko pakankamai įrodymų konstatuoti pareiškėjo veiklos savarankiškumo, tęstinumo ir ekonominės naudos siekinio požymius. Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos pareiškėjo vykdytos žemės sklypų pirkimo-pardavimo veiklos vertinimu, turėjo teisę teikti savo įrodymus bei paaiškinimus. Nepalankus pareiškėjui įrodymų vertinimas negali būti prilyginamas neteisėtiems pareigūnų veiksmams. Mano, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų – neteisėtų valstybinės institucijos veiksmų, todėl nėra teisinio pagrindo reikalauti žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimų motyvus, taip pat proceso šalių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas netenkintinas..

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Šio įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes (pavyzdžiui, žmogaus veiksmų tikslus, motyvus ar pan.) paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2008-01-21 sprendimo Nr. 68-15 rezoliucine dalimi vadovaudamasi MAĮ 154 str. 4 d., patvirtino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-12-06 sprendimo Nr. (04)-K3-462 dėl patikrinimo akto tvirtinimo dalį, kurioje nurodoma pareiškėjui į biudžetą sumokėti patikrinimo metu papildomai apskaičiuotą 2262 Lt GPM, 423,67 Lt GPM delspinigių, 7017 Lt PVM ir 1775,30 Lt šio mokesčio delspinigių, 679 Lt GPM baudą, 2105 Lt PVM baudą, 1116 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai, 945 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai. Antruoju sprendimo rezoliucinės dalies punktu pakeitė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-12-06 sprendimo Nr. (04)-K3-462 dalį ir vietoje paskirtos bei nurodytos sumokėti 2232 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai baudos, nurodyti sumokėti 558 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai baudą, o vietoje paskirtos ir nurodytos sumokėti 1890 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai baudos, nurodyti sumokėti 473 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai baudą.

Tiek pareiškėjo patikrinimo medžiagoje, tiek ginčijamuose sprendimuose nustatyta, kad pareiškėjas 2004-2005 m. įsigijo šešis žemės sklypus:

2004-10-08 įsigijo 0,0656 ha bendro ploto žemės sklypą individualiems namams statyti, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune;2005-02-02 įsigijo 0,1030 ha bendro ploto žemės sklypą individualiems namams statyti, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune;2005-02-28 įsigijo 0,0600 ha bendro ploto žemės sklypą individualiems namams statyti, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune;2005-04-15 įsigijo 0,1278 ha bendro ploto žemės sklypą individualiems namams statyti, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje;2005-05-09 įsigijo 2,5731 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Piliuonos k., Kauno rajone;2005-06-14 įsigijo 0,0868 ha bendro ploto žemės sklypą individualiems namams statyti, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

Pareiškėjas 2004-12-31 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune D. B. už 30000 Lt. Pareiškėjas žemės sklypo pardavimo pajamų Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nedeklaravo.

Pareiškėjas 2005-04-15 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune už 36000 Lt J. Š. ir E. Š., žemės sklypas parduotas už tą pačią jo įsigijimo kainą – 36000 Lt. Pareiškėjas žemės sklypo pardavimo pajamas deklaravo Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2005 metus bei priskyrė jas neapmokestinamoms pajamoms.

Pareiškėjas 2005-08-23 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune už 80000 Lt T. D. ir E. D.. Žemės sklypą pareiškėjas buvo įsigijęs už 50000 Lt, šio sklypo pajamas deklaravo Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2005 metus ir priskyrė jas neapmokestinamoms pajamoms.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamo ginčo esmę sudaro tai, ar pagrįstai mokesčių administratorius pareiškėjo pajamas, gautas 2004 m. ir 2005 m. pardavus atitinkamą nekilnojamąjį turtą, - žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, priskyrė individualios veiklos pajamoms ir jas apmokestino GPM, PVM ir VSD kaip pajamas iš individualios veiklos.

Individualios veiklos sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 straipsnio 7 dalyje. Individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turinti verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus individualios veiklos požymius, 2006 m. birželio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A5-902/2006 (Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 44-56) yra konstatavusi, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, taip pat tokios veiklos priskirtinumą įstatyme išvardintoms veiklos rūšims. Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, vertintini ir pareiškėjo sudaryti sandoriai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo turtas buvo parduotas per tęstinį, vienerių metų laikotarpį, trimis atskirais sandoriais parduodant po vieną žemės sklypą bei tuo pačiu laikotarpiu buvo įsigyti dar trys žemės sklypai, t.y. žemės sklypų įsigijimas ir pardavimas buvo pakankamai intensyvus bei kartojosi, kas laikytina, kad pareiškėjo veikloje buvo pakankamai aiškūs tęstinumo požymiai.

Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad vykdomos veiklos savarankiškumas apibūdinamas kaip gyventojo santykis su kita sandorių, sudaromų vykdant veiklą, šalimi, kuris iš esmės skiriasi nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Gyventojo veikla yra savarankiška, kai jo santykiuose su kita sandorio puse nėra būdingų darbo santykiams požymių, gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu ir kt. Savarankiškumas reiškia ribą tarp individualios veiklos ir darbo santykių. Bylos medžiaga tvirtina, kad pareiškėjas su žemės sklypų pirkėjais nesusijęs jokiais santykiais, tai matyti iš jų pateiktų paaiškinimų, jis pats savarankiškai sprendė klausimus, susijusius su nekilnojamojo turto sandoriais bei savarankiškai sprendė su jais susijusių išlaidų klausimus, todėl laikytina esant pareiškėjo veikloje savarankiškumo požymiams. Pareiškėjas skunde teigia, kad jo veikla nelaikytina savarankiška, nes žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune 2004-10-08 buvo įsigytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise su buvusia žmona I. V.. Teismas šį pareiškėjo argumentą atmeta, nes kaip jau buvo minėta, savarankiškumas - gyventojo santykis su kita sandorių, sudaromų vykdant veiklą, šalimi. Gyventojo veikla yra savarankiška, kai jo santykiuose su kita sandorio puse nėra būdingų darbo santykiams požymių. Šiuo atveju pareiškėjo buvusi sutuoktinė nebuvo kita sandorio šalimi bei nei su ja, nei su sklypo pirkėja pareiškėjo nesiejo darbo santykiai.

Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje nusipirko 2004-10-08, nes su buvusia sutuoktine ketino statyti namą, tačiau paaiškėjus, kad sklypas yra drėgnoje ir pelkėtoje vietoje, 2004-12-31 jį pardavė. Šiuos pareiškėjo teiginius patvirtina ir jo buvusios sutuoktinės I. V. paaiškinimas, bei sklypo įgijėjos D. B. paaiškinimas, esantys MGK prie LRV byloje (b. l. 23-24, 29). Teismas šiuos pareiškėjo, jo buvusios žmonos I. V. teiginius bendroje visų rašytinių įrodymų apimtyje vertina kritiškai.D. B. paaiškinimas patvirtina, kad žemės sklypas yra drėgnoje vietoje, tačiau neįrodo, jo pardavimo motyvų ir tikslų, be to pareiškėjas, įsigydamas minėtą sklypą matė kokioje jis vietoje yra, kaip tvirtina šio sklypo įsigijimo sandorio 3 punktas, jis buvo įsigytas kartu su melioracijos įrenginiais, todėl akivaizdu, kad šio sklypo pirkėjas, šiuo atveju pareiškėjas, pasirašydamas žemės sklypo pirkimo sutartį, žinojo, kad jis yra drėgnoje vietovėje.

Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune pareiškėjas teigia, kad 2005-02-28 įsigijo šį žemės sklypą, tačiau sužinojęs, kad iki jo įsigyto sklypo nenumatyta privesti dujas, miesto kanalizaciją, 2005-04-15 žemės sklypą pardavė. Teismas šį pareiškėjo argumentą taip pat vertina kritiškai, be to laiko, kad žemės sklypo būsimas savininkas pats aktyviai privalo domėtis įgyjamo nekilnojamojo daikto esama būkle, esamomis ir būsimomis komunikacijomis ir pan., todėl nelaiko pareiškėjo pateikto argumento įrodančiu, kad šis žemės sklypas buvo įgytas asmeniniams poreikiams, t.y. ketinant jame statyti namą.

Pareiškėjas skunde teigia, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune 2005-06-14 įsigijo norėdamas pasididinti turimo šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotą, tačiau 2005 m. liepos mėn. tarp sklypų buvo nutiestas kelias, todėl 2005-08-23 jį pardavė. Bylos medžiaga tvirtina, kad šio žemės sklypo pirkėjas ir šiuo metu savininkas T. D. savo pateiktame paaiškinime (MGK prie LRV byla, b. l. 164) nurodė, kad 2005-08-23 kai įsigijo iš M. V. sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, iki jo jau buvo nutiestas kelias, tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taip pat buvo nutiestas kelias 2005 m. liepos pradžioje. Šį faktą patvirtina ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus 2007-08-20 raštas Nr. 43-2-748 (MGK prie LRV byla, b. l. 185). Teismas pažymi, kad teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūra yra vieša (ką teisingai pažymėjo Inspekcija ir Komisija savo sprendimuose), pareiškėjas, prieš įsigydamas žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Kaune turėjo galimybę pasidomėti dėl suplanuotų kelių tiesimo ir kitų infrastruktūros sprendinių, tačiau to nepadarė, todėl analizuojami pareiškėjo pateikti argumentai dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, neįrodo kad žemės sklypas buvo parduotas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių.

Teismas šio pareiškėjo argumento nelaiko įrodančiu ir pagrindžiančiu tą aplinkybę, kad žemės sklypo pardavimo pajamos buvo nedidelės, todėl nelaikytina, kad pareiškėjas vykdė individualią veiklą. Be to, žemės sklypo pardavimo pajamos sudaro trečdalį visų pareiškėjo metinių pajamų bei tai vertinant visų pareiškėjo vykdytų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių apimtyje, laikytina, kad pareiškėjas minėtų sandorių pagrindu turėjo siekį gauti ekonominės naudos.

Pareiškėjo teismui pateikti argumentai nepagrindžia, kad minėti trys žemės sklypai buvo įsigyti asmeniniams poreikiams, todėl teismas daro išvadą, kad jų įsigijimą sąlygojo pareiškėjo tikslas gauti ekonominės naudos - pajamų iš vėlesnio jų pardavimo, kas leidžia daryti išvadą, kad ginčo sklypų sandoriams yra būdingas versliškumo požymis

Apibendrinus išanalizuotas aplinkybes, darytina išvada, kad mokesčių administratorius teisingai ir pagrįstai pareiškėjo vykdytą veiklą priskyrė individualiai veiklai, iš kurios gautas pajamas apmokestino GPM, PVM ir VSD.

Pareiškėjas skunde taip pat dėsto 2005-04-15 įsigyto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Palangoje, 2005-05-09 įsigyto žemės ūkio paskirties sklypo, esančio Piliuonos kaime Kauno rajone, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune pirkimo, pardavimo ir mainų sandorių sudarymo aplinkybes. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad šio mokestinio ginčo dalykas yra žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, priskyrimas individualios veiklos pajamoms ir jų apmokestinimas GPM, PVM ir VSD kaip pajamų iš individualios veiklos. Pareiškėjo skunde papildomai dėstomos aplinkybės dėl minėtų sklypų ir butų pirkimo, pardavimo ar mainų sandorių nėra šio mokestinio ginčo dalykas, todėl teismas dėl jų nepasisako ir nevertina.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad mokesčių administratorius neteisėtai jam apskaičiavo delspinigius pakartotinio patikrinimo metu, nes pakartotinis patikrinimas buvo atliktas dėl nekompetentingai atlikto pirminio patikrinimo, per vienerių metų laikotarpį nesugebėta surinkti ir įvertinti visų įrodymų, todėl mokesčių administratorius pažeidė teisėtų lūkesčių principą.

Atsižvelgiant į bylos medžiagą (2007-09-20 pakartotinio patikrinimo aktas Nr. GA4-16, MGK prie LRV byla, b.l. 70-98), bei anksčiau išdėstytas Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, laikytina, kad delspinigiai pareiškėjui nuo nustatytų (mokesčių administratoriui surašius 2006-09-20 patikrinimo aktą Nr. 07-06-41-2) nesumokėtų mokesčių, pagrįstai apskaičiuoti nuo dienos po to, kai jie pagal galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėti į biudžetą iki pakartotinio patikrinimo akto surašymo dienos.

Pareiškėjas skunde teigia, kad mokesčių administratoriaus pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, nes įregistravo jį į mokesčių mokėtojų registrą kaip individualią veiklą vykdantį asmenį, mokesčio administratoriaus pareigūnai 2008-01-04 atsiuntė pareiškėjui Priminimą Nr. 14-07-918 apie pareigą sumokėti mokesčius, taip pat 2008-03-05 raštu Nr. (21,6-32-3)-R-2232 informavo pareiškėjo darbovietę apie mokestinio patikrinimo rezultatus, kas pakenkė jo kaip pareigūno nepriekaištingai reputacijai, mokestinis patikrinimas tęsėsi nesuvokiamai ilgai, patikrinimo metu pareigūnai tinkamai neatliko savo pareigų, dėl ko pareiškėjas dvasiškai išgyveno, pablogėjo savijauta, todėl pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala ir neturtinė žala.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p., turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais atlyginimo klausimą reguliuoja Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą LR CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Valstybės pareiga atlyginti žalą, pagal LR CK 6.271 straipsnio 4 dalies nuostatas, atsiranda jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu (LVAT kolegija, administracinė byla Nr. A11 -85/2007), todėl šiuo konkrečiu atveju teismas pažymi, kad būtina pagrįsti, kad konkrečių mokesčio administratoriaus pareigūnų veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo skunde nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas, nesutikdamas dėl pakartotinio patikrinimo, turėjo teisę mokesčio administratoriaus 2006-11-16 sprendimą Nr. (04)-K3-386 atlikti pakartotinį patikrinimą, skųsti, tačiau to nepadarė, priešingai, pakartotinis patikrinimas buvo atliktas pareiškėjui pateikus papildomus dokumentus, kuriuos mokesčio administratorius vertino. Pagal administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 6 p., skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. Teismas pažymi, kad pareiškėjo teiginiai dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ar neveikimo nepatvirtinti jokiais įrodymais.

Reziumuojant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius nustatė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir teisingai jas vertino, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą Komisijos 2008-04-09 sprendimą Nr.S-70 (7-28/2008) Inspekcijos 2008-01-21 sprendimą NR.68-15 ir Kauno AVMI 2007-12-06 sprendimą Nr.(04)-K3-462 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bei priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 1 345,45 Lt dydžio turtinės, 15 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistinos 16 345,45 Lt sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei priteisti pareiškėjo sumokėtą 100 Lt dydžio žyminį mokestį. - nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos a dministracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p. ir 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo M. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.