- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-17
- Bylos Nr.
- 1A-152-462-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Valentinas Janonis, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- A. D.
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Advokatai
- Asta Mačernytė, Jovita Usonytė
- Kategorijos
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-152-462/2011
Teisėja Danutė Valošinaitė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2.;
2.4.7.
2011 m. vasario 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-06 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., dėl 2010-05-12 nukentėjusiajai V. M. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, viešaisiais darbais vienam mėnesiui, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 15 valandų per mėnesį visuomenės labui, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., dėl 2010-07-12 nukentėjusiajai V. M. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, viešaisiais darbais vienam mėnesiui, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 15 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 3 d., paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – viešieji darbai dviems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai kas mėnesį dirbti po 15 valandų visuomenės labui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą žmogui, būtent:
jis, 2010-05-12, apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusiajai V. M. norint iš spintos pasiimti vasarinius rūbus, ėmė ją vyti iš kambario, rėkdamas, kad tai jo kambarys. Nukentėjusiajai paprieštaravus, kad ji esanti savo namuose, prispaudė ją prie sienos ir sugriebė už žastų, skaudžiai tampė po butą, „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, keikdamas ir neleisdamas ištrūkti, kol pagaliau, grasindamas, kad bus dar blogiau, išstūmė į buto koridorių. Tokiu būdu dėl ant dešinio žasto atsiradusių kraujosruvų buvo nežymiai sutrikdyta V. M. sveikata.
Be to, A. D., 2010-07-12, apie 21.15 val., buto, „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos m., virtuvėje, stengdamasis atimti nukentėjusiosios dėl savęs pasigamintą maistą, sugriebė nukentėjusiąją už kaklo ir sprando, o šiai išsprūdus, čiupo rankomis už rankų žastų vietose ir stipriai suspaudė, rėkdamas, kad jis šeimininkas. Po pagrasinimo jog bus iškviesta policija, A. D. išėjo į kambarį, kuriame miega. Dėl kairiame ir dešiniame žastuose išsidėsčiusių smulkių mėlynių vidiniame paviršiuje buvo nežymiai sutrikdyta V. M. sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. D. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-06 nuosprendį ir jį ištesinti bei baudžiamąją bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas vertindamas įrodymus neatsižvelgė, jog V. M. pateikė ieškinį dėl jo iškeldinimo iš buto. Darydama jam spaudimą, kad greičiau išsikeltų iš buto, ji pradėjo rašyti skundus policijai. V. M. po neva jo pavartoto smurto policijos nekvietė, o kvietę ją tada, kai nieko nevyko. Nuteistasis pažymi, kad teismo skundžiamasis nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis ir abejotinais nukentėjusiosios parodymais. V. M. nurodė, kad ją sugriebė už abiejų žastų stovėdamas iš priekio, tačiau tokiu atveju pirštai niekaip negalėjo palikti mėlynių, būtent, vidinėje žasto pusėje, todėl padaryti keletą mėlynių vidinėje pusėje tokiu būdu neįmanoma. Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, kad mėlynės atsirado nuo to, kad jis griebė V. M. už žastų. Apeliantas teigia, kad net ir atmetus jo parodymus, buvo būtina įrodyti, jog griebdamas už rankų suvokė, kad daro pavojingą, baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką ir siekė sutrikdyti sveikatą, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Apeliaciniame skunde konstatuojama, kad buvo pažeistas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 6 d. įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas.
Atsikirsdama į nuteistojo A. D. apeliacinį skundą nukentėjusioji V. M. prašo jį atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-06 nuosprendį. Atsikirtime teigiama, kad neprašė iš nuteistojo priteisti piniginės kompensacijos už padarytą žalą bei bylinėjimosi išlaidų. Tai paneigia A. D. apeliacinio skundo teiginius, jog ši byla jai reikalinga kaip spaudimo priemonė. Ji tik nori sustabdyti A. D. agresiją, kuri nukreipta prieš ją. Nukentėjusioji teigia, kad bylos medžiaga tik patvirtina, kad nuteistasis elgiasi agresyviai. Nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, kuriuose jis nurodo, kad negalėjo pirštais apimti jos rankos, nepagrįsti, kadangi suimti už rankos galima bet kurioje pozicijoje.
Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusioji ir jos atstovė advokatė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo A. D. kaltės. Jo įvykdytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
Vien tai, kad nuteistasis A. D. nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą.
Nors nuteistasis A. D. neigia, kad nuosprendyje nustatytu laiku ir vietoje sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, tačiau šis nuteistojo aiškinimas bylos įrodymais visiškai paneigtas. Apelianto A. D. kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajai V. M. įrodo nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai bei 2010-05-13 specialisto išvada Nr. G 634/10 (03) ir 2010-07-13 specialisto išvada Nr. G 959/10 (03). 2010-05-13 specialisto išvada Nr. G 634/10 (03) nustatyta, jog nukentėjusiajai V. M. susiliejančios poodinės kraujosruvos dešinio žasto vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje galėjo gautis paveikus tą vietą kietais bukais daiktais, galima stipriai spaudžiant pirštų galais paros bėgyje iki objektyvios apžiūros. Dėl šio sužalojimo V. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 6).
2010-07-13 specialisto išvada Nr. G 959/10 (03) nustatyta, jog nukentėjusiajai smulkios poodinės kraujosruvos abiejų žastų vidiniuose paviršiuose įgautos paros bėgyje iki apžiūros, paveikus tas vietas kietais bukais, mažą kontaktuojantį paviršių turinčiais daiktais, galimai spaudžiant rankų pirštų galais. Dėl šio sužalojimo V. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 11).
Kolegija tiki nukentėjusiosios V. M. parodymais, nes nukentėjusiosios paaiškinimai yra nuoseklūs ir detalūs, be to, jie atitinka faktines bylos aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji V. M. iškart po to, kai A. D. antrą kartą nežymiai sutrikdė jos sveikatą, 2010-07-15 parašė skundą apylinkės teismui dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka. Skunde nukentėjusioji detaliai nurodė 2010-05-12 ir 2010-07-12 įvykio aplinkybes. Skirtingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis A. D., objektyvus įrodymas – teismo medicinos specialisto išvados – taip pat visiškai patvirtina nukentėjusiosios nurodytą jos sveikatos sutrikdymo mechanizmą. Taigi apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl įvykio mechanizmo nustatymo grindžiamos tik prielaidomis ir abejotinais nukentėjusiosios parodymais, kolegija pripažįsta nepagrįstu, byloje esantys įrodymai patvirtina būtent tokį įvykio mechanizmą, kurį skundžiamame nuosprendyje nustatė apylinkės teismas.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamosios bylos įrodymai ištirti, visapusiškai ir nešališkai įvertinti. Tai, kad apeliantas nesutinka su jam nepalankiu įrodymų vertinimu, nereiškia, jog teismai padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimus ir nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 6 d.), ir dėl to bylą išnagrinėjo šališkai bei priėmė spendimus (pripažįstant jį kaltu), kuriais pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, reikalaujančias įrodyti asmens kaltę.
Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-06 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.