Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotiesiems atstovams Arnoldui Dilbai, Irmai Venckuvienei,

nuotoliniame viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. G., gim. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, vedusio, auginančio du vaikus, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė) direktoriaus pareigas (2018 m. rugsėjo 25 d. darbo sutartis Nr. 1), pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatas, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, organizavo bendrovės veiklą taip, kad reklaminiai skydeliai bendrovės valdomame portale - interneto svetainėje (duomenys neskelbtini), buvo talpinami tokiais būdais (sudaryta galimybė tretiesiems asmenims bendrovei pateikti užkoduotus reklaminius skydelius, kuriuos po patalpinimo galima keisti be bendrovės žinios; tretieji asmenys gali įsigyti reklamos poziciją realiu laiku vykstančio aukciono būdu, bendrovei nežinant, koks klientas reklamos poziciją įsigyja, koks reklaminis skydelis interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) bus patalpintas), kurie nesudarė galimybės kontroliuoti reklaminiuose skydeliuose esančio reklamos turinio atitikimo Lietuvos Respublikos įstatymams, dėl to 2020 m. liepos 3, 14, 17, 21 ir 28 dienomis interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) buvo skelbiami reklaminiai skydeliai su draudžiama azartinių lošimų reklama, t. y. reklaminiuose skydeliuose šalia Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau - ALĮ) 10 straipsnio 9 dalyje nurodytos leidžiamos skelbti informacijos (azartinius lošimus organizuojančios bendrovės prekės ženklo „(duomenys neskelbtini)“, kurį valdo lošimų organizatorius „(duomenys neskelbtini)“, UAB ir lošimų rūšies - lošimo automatai), buvo skelbiama ir draudžiama azartinių lošimų reklama su papildoma rašytine ir vaizdine informacija - šūkiais, animuotais fonais, skatinimu išbandyti premijas, kuri nepatenka į ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje nurodytą leidžiamos skelbti informacijos išimčių sąrašą ir kurią draudžia skelbti ALĮ 10 straipsnio 9(1) dalis. Reklaminiuose skydeliuose nenurodyti įspėjamieji užrašai apie tai, kad dalyvaujant azartiniuose lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo azartinių lošimų ar patologinis potraukis lošti. Paspaudus reklaminius skydelius, buvo nukreipiama į lošimų organizatoriaus „(duomenys neskelbtini)“, UAB interneto svetainę, kurioje organizuojami azartiniai lošimai.

Tokia interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) skelbta informacija laikytina draudžiama azartinių lošimų reklama, o tokių reklaminių skydelių skelbimas interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) aukščiau nurodytu laikotarpiu pažeidžia ALĮ 10 straipsnio 9, 9(1) ir 9(2) dalių nuostatas.

Šiais savo veiksmais E.G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 134 straipsnio 4 dalyje.

Apklaustas teisme E.G. parodė, kad nelabai supranta, kodėl administracinis kaltinimas yra pareikštas būtent jam. Bylai aktualios reklamos buvo paleistos per automatizuotas reklamos sistemas, kurias valdo ir už kurias buvo atsakingas tam darbui nusamdytas darbuotojas. Būtent į jo pareigas įėjo prižiūrėti tą reklamą. Šie žmonės ir turi prisiimti atsakomybę už reklamos turinio pažeidimus. Tie žmonės deda reklamą ir ją prižiūri, į jų pareigas įeina užtikrinti, kad ta reklama atitiktų teisės aktų reikalavimus. Galima teigti, kad direktorius atsakingas už viską, tačiau įmonėje yra 60-70 darbuotojų, negali direktorius būti atsakingas už kiekvieną. Kiekvienas jų turi savo pareigas ir turi žiūrėti, ką daro. Būdus, kuriais patalpinama reklama tinklalapyje (duomenys neskelbtini), nurodė ne jis, o reklamos sistemos administratorius, prižiūrintis reklamą. Jis gali tik perskaityti jo parodymus. Pirmiausia tinklapis (duomenys neskelbtini) yra ne jų įmonės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jame tik turi dalį reklaminio ploto. Todėl reklamos patalpinimo būdus svetainėje apsprendžia ne jie patys, o tinklapio savininkai, kurie sprendžia, kokiu būdu, per kokią sistemą jie nori leisti reklamą –per Adformą, per Google ar kaip kitaip. Tinklapio reklaminiame plote jų bendrovės yra patalpinamos reklamos. Vienas būdas – reklamą talpinti tiesiogiai. Klientas atsiunčia jau paruoštą medžiagą, kurią jie iš anksto mato, vertina ir įkelia. Tokiu atveju tiek projektų vadovas, tiek sistemos administratorius M. tik pažiūri, kad reklama atitiktų teisės aktų reikalavimus. Tokių tiesioginių užsakymų, kai atsiunčiami paruošti paveiksliukai, yra galbūt kokie 5 proc. Kiti klientai reklamą perka ne tik pas juos, bet dar keliose grupėse – TV3, Delfi, Google, Facebook, ir visus jos duomenis nori matyti pas save. Tai reiškia, kad jis savo sistemoje sukuria atskirą reklamos scriptą Delfi, Googlui, TV3 grupei... . Kai jis pakeičia pas save vieną paveiksliuką, jam nereikia siųsti penkių laiškų, dėti penkių banerių, jis įdeda jį į vieną sistemą ir nusiunčia visiems scriptą. Kai reklama parodoma vienoje svetainėje, tarkim TV3, jis išsyk mato, kad ją pamatė tiek ir tiek tūkstančių žmonių, Delfi pamatė tiek ir tiek tūkstančių žmonių. Kai kuriami keli scriptai, užsakovas nemato, kiek iš tų žmonių, kurie pamatė reklamą, yra tie patys. Vienas scriptas leidžia padidinti vartotojų skaičių, tai svarbu reklamos, biudžeto planavimui. Klientas vieno scripto pagalba gali valdyti reklamą iškart keliose svetainėse, išvengti dubliavimo. Bendrovė tų scriptų nevaldo, juos valdo klientas. Tačiau technologijos nuolat juda ir reklamos agentūros pradeda kurti savo RTB (reall time bidding). Tiek Lietuvoje, tiek ne Lietuvoje reziduojančios agentūros atsiunčia scriptą ir jie jo viduje leidžia labai daug ir įvairios reklamos, kurios sekti tiesiog nespėjama fiziškai. Pamačiusi netinkamą reklamą bendrovė apriboja to tiekėjo scripto kodą ir prašo susitvarkyti. Iš klientų pusės vyksta daug gudravimo. Tačiau pamačiusi netinkamą reklamos turinį bendrovė visada reaguoja. Standartinėse su klientais sudaromose sutartyse vertindami nelegalios ar netinkamo turinio reklamos rizikas jie numato baudų mokėjimą. Bendrovė nuolat atlieka monitoringą, patalpintas reklamas žiūri ne tik reklamos skyrius bet ir redakcijos žmonės, kurie dirba su svetainėmis, pamatę ką negero išsyk praneša reklamos skyriui. Jie sprendžia tokius dalykus, pakankamai greitai reaguoja. Per dieną svetainę lanko 300 000 žmonių, būna 2-3 mlj. reklamos atvertimų. Sutikrinti visų neįmanoma. Nei reklamos sistemų administratorius, nei jis pats negali paaiškinti, kaip kaltinime minimos reklamos atsirado tinklapyje. Jų ilgą laiką nebuvo, tokios reklamos nėra leidžiamos ir toleruojamos, bet jos staiga liepos mėnesį buvo paleistos automatizuotu būdu. Jie net negali pasakyti, ar jos buvo paleistos per UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą aplinką, ar jas paleido patys savininkai. Įmonė neturi tokio dalyko kaip pareiginiai nuostatai. Darbuotojas M. dirba trejus metus ir žino pagrindines taisykles, leidžiamos reklamos turi atitikti techniškai ir jis neturi praleisti nelegalių reklamų. Sutinka, jog trečiuoju būdu paleistos reklamos administratorius negalėtų pašalinti. Vienas būdas šalinti problemą – išjungti visą tiekėjo scriptą, tačiau tos vienos konkrečios reklamos išjungti galimybės nėra. Jie jos net nemato. Bendram įsivaizdavimui jie scriptą gali palyginti su dideliu vamzdžiu, kuriame yra daug mažų vamzdelių, kurie jiems nematomi. Jie tik gali svetainėje pamatę netinkamą reklamą rašyti laišką klientui ir įspėti apie netinkamą reklamą, kol susitvarkys, išjungti scriptą. Bendrovė turėjo problemų sausį ir vasarį su reklamomis, jas išsprendė ir iki liepos problemų nebeturėjo. Prašo tai įvertinti. Nuolat ieškoma technologinių sprendimų, kad netinkama reklama nepatektų į svetainę, tačiau ne visuomet pavyksta sukontroliuoti.

Iš Lošimų priežiūros tarnybos 2021 m. sausio 18 d. patikrinimo akto Nr. 2E-47 matyti, jog Lošimų priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė 2020 m. sausio 29 d tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-153 „Dėl užfiksuotų azartinių lošimų reklamų“ užfiksavo interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 29 d. skelbtas (duomenys neskelbtini) (UAB „duomenys neskelbtini “), (duomenys neskelbtini) (UAB „duomenys neskelbtini“), (duomenys neskelbtini) (UAB „duomenys neskelbtini“) ir (duomenys neskelbtini) (UAB „duomenys neskelbtini“ kazino) prekės ženklus reklamuojančias azartinių lošimų reklamas. Reklaminiuose skydeliuose buvo nurodoma: „Žalgiris 15.0 VS Asvel 10.0; Statyk; (duomenys neskelbtini) ”, „Naujausias mobilus kazino; Išbandyti; (duomenys neskelbtini)“, „3X10 Nemokami statymai; Nauji klientai gauna iki 150 eurų statymams sporto lažybose; (duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini) gimtadienio kazino lenktynės; Švęsk net keturias prizų kupinas savaites!; (duomenys neskelbtini); Pirmyn”, „Statyk su padidintu koeficientu ir papildomai gauk 15 eurų nemokamą statymą; (duomenys neskelbtini) lažybos; 25 Žalgiris; Asvel Villeurbanne“.

2020 m. sausio 30 d. pradėtas tyrimas dėl interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) skelbiamos draudžiamos azartinių lošimų reklamos, kuri pažeidžia ALĮ 10 straipsnio 9 ir 9' dalių nuostatas.

Lošimų priežiūros tarnybos Lošimo įrenginių tipų tvirtinimo ir registro skyriaus 2020 m. vasario 10 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-215 „Dėl atliekamam tyrimui reikšmingos informacijos užfiksavimo“ užfiksuota, kad interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) yra nurodoma, jog dėl reklamos reikia kreiptis el. paštu (duomenys neskelbtini) bei yra nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipas ir bendrovės pavadinimas. 2020 m. vasario 10 d. apsilankius domeno.lt registro interneto svetainėje https://www.domreg.lt/paslaugos/whois ir į paieškos laukelį suvedus domeno vardą (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad šis domenas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir yra el. pašto (duomenys neskelbtini) valdytoja bei teikia informaciją dėl reklamos interneto svetainėje „(duomenys neskelbtini)“.

2020 m. vasario 3 d. raštu Nr. 2E-143 „Dėl reklamos interneto svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ Lošimų priežiūros tarnyba kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekiant išsiaiškinti, kam priklauso ir kas valdo interneto svetainę (duomenys neskelbtini).

2020 m. vasario 10 d. Priežiūros tarnyboje buvo gautas 2020 m. vasario 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. 193 „Dėl reklamos interneto svetainėje (duomenys neskelbtini)“. kuriuo atsakyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ portalas (duomenys neskelbtini) nepriklauso ir jis nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomas.

Lošimų priežiūros tarnybos Lošimo įrenginių tipų tvirtinimo ir registro skyriaus 2020 m. vasario 12 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-242 „Dėl atliekamam tyrimui reikšmingos informacijos užfiksavimo“ užfiksuoti interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 3 d., 2020 m. vasario 4 d., 2020 m. vasario 5 d., 2020 m. vasario 7 d., 2020 m. vasario 11 d. skelbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, UAB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino reklaminiai skydeliai, kurių turinys neatitinka ALĮ 10 straipsnio 9 ir 91 dalyje nurodytų reikalavimų. Taip pat užfiksuota, kad paspaudus reklaminius skydelius, vartotojas per domeną adform.net yra nukreipiamas į minėtų lošimo organizatorių tinklapius.

2020 m. vasario 11 d. buvo apsilankyta domenų registre, interneto svetainės adresu (duomenys neskelbtini), kur užfiksuota, kad domenas (duomenys neskelbtini) yra registruotas bendrovėje „(duomenys neskelbtini). Minėta bendrovė į jokius Tarnybos užklausimus neatsakė.

2020 m. balandžio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ portalas (duomenys neskelbtini) nepriklauso. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos inventorių portale įsigyja per tarpininką - UAB „(duomenys neskelbtini)p“, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį reklamos pozicijų perka per UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ portale (duomenys neskelbtini) užsako ir talpina reklamą, kuri atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įskaitant ir lošimų reklamai keliamus reikalavimus.

Lošimų priežiūros tarnybos Lošimo įrenginių tipų tvirtinimo ir registro skyriaus 2020 m. kovo 27 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-157 „Dėl atliekamam tyrimui reikšmingos informacijos užfiksavimo“ užfiksuoti interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 12 d., 2020 m. vasario 26 d., 2020 m. vasario 27 d., 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. kovo 6 d., 2020 m. kovo 10 d., 2020 m. kovo 24 d. skelbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, UAB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kazino reklaminiai skydeliai, kurių turinys neatitinka ALĮ 10 straipsnio 9 ir 91 dalyje nurodytų reikalavimų, ir kuriuos paspaudus, vartotojas yra nukreipiamas į minėtų lošimo organizatorių tinklapius.

2020 m. birželio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E.G. elektroniniu laišku Priežiūros tarnybai pateikė Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kopijas, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo patalpinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Reklamos valdymo sistemas į sutartas tinklapio (duomenys neskelbtini) reklamos ploto vietas.

Lošimų priežiūros tarnybos specialistai, 2020 m. liepos 3 d. apsilankę interneto svetainėje (duomenys neskelbtini), užfiksavo draudžiamą azartinių lošimų reklamą su prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“ (valdomas „(duomenys neskelbtini)“, UAB). Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus 2020 m. liepos 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-1303 „Dėl reklaminių skydelių internete“ užfiksuota, kad 2020 m. liepos 14, 17 ir 21 d. buvo apsilankyta interneto svetainėje (duomenys neskelbtini), kur užfiksuotas „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklo, valdomo bendrovės, reklama su nukreipimu į interneto svetainę (duomenys neskelbtini).

2020 m. liepos 23 d. Priežiūros tarnybos patalpose buvo priimtas paaiškinimas iš E. G., kuris nurodė, kad interneto svetainė (duomenys neskelbtini) nepriklauso nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes portalas priklauso (duomenys neskelbtini). Detalizavo, kad (duomenys neskelbtini) nėra valdomas nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasak E.G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga už turinį ir jį atiduoda valdytojui. Nurodė, kad jei yra kreipiamasi dėl reklamos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priima dalį užsakymų pagal sutartį. Patvirtino, kad domenas (duomenys neskelbtini) ir elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi sutartį su (duomenys neskelbtini) ir gauna dalį (duomenys neskelbtini) reklamos parodymų, kuriuos parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi tam tikrą reklamos parodymų skaičių ir jį pardavinėja įvairiems klientams. Patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį su (duomenys neskelbtini) gali valdyti 80 proc. (duomenys neskelbtini) reklaminio ploto. Dėl reklaminių skydelių talpinimo proceso E.G. nurodė, kad yra 2 talpinimo būdai: pirmas, per klientus ir reklamos agentūrų tiesiogiai perkamus planus su pasitvirtintais tinkleliais, pagal kuriuos jie įsideda pateiktą programinį kodą arba patvirtintus reklaminius skydelius, pateiktus minėtų agentūrų arba klientų. Taip pat kitu būdu jie talpina tarptautinių reklamos tinkle teikiamus reklamos kodus, kuriuose yra begalė klientų. Nurodė, kad iš karto tikrina pateiktus programinius kodus su reklaminiais skydeliais, pateiktus reklamos agentūrų ir klientų, vėliau taip pat dažnai tikrina, tačiau negali užtikrinti, kad reklamos agentūrų ar klientų atstovai eigoje nepakeis transliuojamų reklamos skydelių, kurie automatiškai atsinaujina. Pasak E.G., tiek klientai, tiek agentūros, tiek tarptautiniai tinklai pagal sutartis patys užtikrina reklaminio turinio atitikimą Lietuvos Respublikos įstatymams. Patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojasi Adform Sistema.

Lošimų priežiūros tarnyba 2020 m. liepos 31 d. raštu Nr. 2E-969 „Information request“ (liet. „Prašymas pateikti informaciją)“ kreipėsi į Adform А/S, prašydama pateikti informaciją apie subjektus, kurie talpino, apmokėjo už bendrovės reklaminius skydelius, skelbtus interneto svetainėje (duomenys neskelbtini). Kartu su raštu Priežiūros tarnyba pridėjo priedus: 2020 m . liepos 28 d. užfiksuotus interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) rodytus reklaminius skydelius *.jpg formatu su jų talpinimo adresais „Adform“ sistemoje ir programinio kodo nuorodomis į „Adform“ sistemą, visos interneto svetainės (duomenys neskelbtini) programinį kodą ir vaizdo įrašus su įrodymų užfiksavo aplinkybėmis.

2020 m. rugsėjo 7 d. Priežiūros tarnyboje buvo gautas Adform А/S raštas „Regarding the Information Request“ į Priežiūros tarnybos raštą Nr. 2E-969, kuriame patvirtinta, kad Priežiūros tarnybos priedas (URL į .jpg) yra nuoroda į Adform reklamos talpintojo paskyrą. Patvirtinta, kad tai Lietuvos reklamos talpintojas, kuris su Adform А/S turi „Reklamos talpintojo pagrindinę paslaugų teikimo sutartį“. Detalizavo, kad iš pradžių sutartis buvo pasirašyta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, remiantis turima informacija, po įmonių susijungimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo likviduota ir daugiau nebeegzistuoja, o jos teises ir įsipareigojimus pagal šią sutartį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasak Adform А/S, Lošimų priežiūros tarnybos užfiksuotas reklaminis skydelis buvo valdomas ir demonstruojamas per reklamos talpintojo (UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią paskyrą, taigi, tai yra įmonė, kuri moka už šio reklaminio skydelio parodymus.

Nuo 2020 m. rugsėjo interneto svetainėje (duomenys neskelbtini), nebefiksuojama draudžiamos bendrovės reklamos.

2020 m. lapkričio 23 d. Priežiūros tarnyboje buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 20 d. raštas „Atsakymas dėl reklamos interneto svetainėje (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” nepriima ir neleidžia draudžiamos azartinių lošimų reklamos ir visada gautus užsakymus patikrina. Pažymėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomuose portaluose draudžiama azartinių lošimų reklama retais atvejais gali atsirasti dėl šių aplinkybių: mažai tikėtina žmogiškojo faktoriaus klaida priimant reklamą; reklamos skydelius (skriptus) valdo ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos paleidimo skyrius, bet ir patys klientai - reklamos užsakovai. Klientui suklydus ir pakeitus pateiktą reklamos skriptą į netinkamą reklamą, ji automatiškai gali atsirasti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomuose portaluose. Tokiu atveju pastebėti tokią reklamą galima tik fiziškai užtikus ją portaluose. Tokiu atveju nedelsiant reaguojama ir netinkama reklama išimama; UAB „(duomenys neskelbtini)“ portaluose per Adform reklamos sistemą yra įdiegta ir keletas automatizuotų reklamos tiekėjų: „RTB- real time biding“, kai pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali fiziškai matyti visų reklamų ir tokiu būdu gali patekti ir nepatikrintos, neteisėtos reklamos. Pasak UAB „(duomenys neskelbtini)“, visi tokie tiekėjai griežtai perspėjami ir yra pažadėję laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, bet teoriškai gali įvykti tokios situacijos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos sistemos administratorius M.G. tyrimo metu paaiškino, kad jis talpina reklamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomuose portaluose. Detalizavo, kad interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) be jo niekas kitas reklamų netalpina. yra 3 būdai, kaip reklama gali atsirasti (duomenys neskelbtini) svetainėje. Pirmas būdas yra tiesioginis, kuris reiškia, kad gaunamas iš kliento tiesioginis užsakymas su medžiaga, su visais reklaminiais skydeliais, kuriuos jis tiesiogiai kelia į reklamų sistemą, sukuria naują kampaniją, įsikelia visus skydelius, pasižiūri, kad jie atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, nepažeistų jų. Detalizavo, kad būna, kad medžiaga neatitinka kažkokių reikalavimų, pavyzdžiui, per mažas privalomasis tekstas, kurį reikia padidinti, tai tada prašoma, kad klientas patvarkytų medžiagą. Nurodė, kad kai įdeda reklaminius skydelius į sistemą, priskiria prie tam tikrų reklamos vietų, kuriose turėtų pagal užsakymą matytis, rodytis tie reklaminiai skydeliai. Apibendrino, kad šiuo būdu talpindamas reklamą, visą talpinimo procesą valdo būtent jis, nuo jo priklauso, kas atsidurs, o kas neatsidurs portale. Aiškindamas antrąjį reklamos talpinimo būdą M.G. paaiškino, kad naudojant šį būdą klientas atsiunčia užsakymą, bet reklaminių skydelių nesiunčia. Pasak M.G., jam yra atsiunčiamas scriptas, kodai, kuriuose tie baneriai jau yra įdėti. Kai gaunamas scriptas, kodas, jis lygiai taip pat sukuria kampaniją, įsideda į kampaniją tuos kodukus, kuriuos gali peržiūrėti. Jei baneris netvarkingas, scriptai neleidžiami (kur nepriima sistema arba nerodoma jokios medžiagos). Pažymėjo, kad reklaminiai skydeliai gali keistis, todėl nuolat yra atnaujinama, peržiūrima, suderinama su klientu, kokius skydelius jie yra įsidėję pas save, ir ar jie yra tie patys, kurie yra gauti. Kai įsitikinama, kad viskas gerai, tik tada kodukai priskiriami prie reklamai skirtos pozicijos pagal užsakytą reklamos planą. Paaiškino, kad šiuo būtu talpinant reklamą, negalima užtikrinti visiškai kontrolės, nes klientas gali pakeisti tuos banerius (nes klientai pateikia ne fizinius skydelius, o kodukus, kuriuose yra skydeliai). Apibūdindamas trečiąjį būdą M.G. paaiškino, kad tai vadinamasis RTB (reall time bidding, t. y. realiu laiku vykstantis aukcionas) būdas. Paaiškino, kad šiuo atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo inventorių parduoda automatizuotu būdu. Nustatoma, kad tam tikra pozicija parduodama už tam tikrą kainą automatizuotai - laimi tas, kas pasiūlo daugiau. Pasak M.G., šiuo būdu talpinamos reklamos kontrolė labai ribota, nes atsakomybė yra tik už reklamos vietą, o kas ten atsidurs, nėra žinoma. Detalizavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali nustatyti kategorijas, kurias draudžiama reklamuoti, pavyzdžiui, lažybos (kazino), kas ir yra nustatyta, kad klientai negalėtų pirkti su kategorija susijusios pozicijos. Pasak M.G., žinodami, kad nėra galimybės kontroliuoti, kokia reklama talpinama šiuo būdu, stengiamasi žiūrėti ir tikrinti realiu laiku rodomą reklamą portale, pastebėjus netinkamą - rašoma Adformui ir prašoma kuo greičiau blokuoti reklamą. Paklaustas, ar talpina reklamas interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) tik per „Adform“ sistemą, patvirtino, kad naudojama vienintelė sistema „Adform“ visiems trims būdams. Detalizavo, kad talpinant reklamas pirmais dviem būdais, yra jungiamasi su savo kodais, o trečiuoju atveju niekas nėra daroma. Paklaustas, ar jis asmeniškai patalpino 2020 m. liepos 3, 14, 17, 21 ir 28 d. rodytas reklamas interneto svetainėje (duomenys neskelbtini), susijusias su azartiniais lošimais, kuriuose buvo skelbiama daugiau informacijos, negu leidžia Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 ir 9 (1) dalių nuostatos, atsakė, kad jis tikrai tokios medžiagos nematė ir netalpino. Nurodė, kad tikrino informaciją savo elektroniniame pašte, tačiau užsakymų dėl šios reklamos nerado.

Lošimų priežiūros tarnyba 2021 m. sausio 5 d. raštu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių E.G., pakartotinai prašydama ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 8 d. pateikti dokumentų kopijas, kur būtų aprašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos sistemos administratoriaus pareigos, taip pat buvo paprašyta pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus darbo sutarties ir pareiginių nuostatų kopijas.

Atsakymas į minėtą raštą Priežiūros tarnyboje buvo gautas 2021 m. sausio 11 d. Kartu su atsiųstu elektroniniu laišku pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E.G. darbo sutarties kopija, laisva forma aprašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos sistemos administratoriaus pareigos (pagal gaunamus užsakymus paleisti reklamas, prižiūrėti, kad jos atitiktų Lietuvos Respublikos reklamą reglamentuojančius įstatymus, kad jos būtų tvarkingai išrodytos numatytais kiekiais ir terminais, paleisti ir prižiūrėti trečiųjų šalių automatinio reklamos pirkimo sistemas, kai sudedami reklamos scriptai tam tikrais terminais ir kiekiais), tačiau nurodoma, jog įmonėje nėra jokių atskirų pareigybinių raštų (Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus 2021 m. sausio 13 d. tarnybinis pranešimas Nr. IVL-39 „Dėl gautų dokumentų“).

Motyvuojamoji dalis

Administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. Šis nusižengimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų. Teisės norma blanketinė, todėl nagrinėjamam pažeidimui aktualios Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) nuostatos. ALĮ 10 straipsnio 9 dalis be kita ko numato, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Papildomai ALĮ 10 straipsnio 9¹ dalis įtvirtina, jog skelbiant ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje nurodytą reklamą draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją. ALĮ 10 straipsnio 9² dalis imperatyviai numato, kad skelbiant šio straipsnio 9 dalyje nurodytą reklamą turi būti pateiktas įspėjamasis užrašas apie tai, kad dalyvaujant azartiniuose lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo azartinių lošimų ar patologinis potraukis lošti. Įspėjamojo užrašo turinį ir jo pateikimo reklamoje taisykles nustato Priežiūros tarnyba.

Byloje nėra ginčo, jog 2020 m. liepos 3, 14, 17, 21 ir 28 dienomis interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) buvo patalpinta azartinių lošimų bendrovių prekinių ženklų reklama, neatitinkanti aukščiau paminėtų įstatymo reikalavimų. Taip pat nuo 2020 m. sausio 3 d. Lošimų priežiūros tarnybos atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra minėto tinklapio savininkė, tačiau informacija interesantams dėl galimo reklamos patalpinimo interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) teikiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamu ir valdomu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) , domenas (duomenys neskelbtini) priklauso šiai bendrovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos sistemos administratorius M.G. vienareikšmiškai apklausiamas nurodė, jog interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) užsienio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (ji yra domeno registratorius), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo teigimu svetainė priklauso (duomenys neskelbtini), o jie tik per tarpininką UAB „(duomenys neskelbtini)“ portale įsigyja reklamos inventorių – perka dalį reklamos pozicijų. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas neneigė, kad portale (duomenys neskelbtini) užsako ir talpina savo klientų reklamą. Lošimų priežiūros tarnybai buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimas, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia portalo administravimo paslaugas, atnaujina, prižiūri, pildo tinklapio informacinio turinio medžiagą, išskyrus reklaminę. Tokiu būdu, E.G. 2020 m. liepos 23 d. paaiškinimo teiginiai, kad už informacijos portale turinį atsako ne jo vadovaujama bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, o UAB (duomenys neskelbtini)“ , neatitinka tikrovės, kai kalbama apie reklamos turinį. Sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu pastaroji (valdanti 80 % svetainės reklamos ploto) parduoda dalį reklamos parodymų UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ši juos savo ruožtu parduoda savo klientams. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo sutartis, pirmoji bendrovė įsipareigojo patalpinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos valdymo sistemas į sutartas aktualaus portalo reklamos ploto vietas. Tokiu būdu, nors pats portalas nėra valdomas UAB „(duomenys neskelbtini)“, būtent šiai bendrovei suteikta teisė ir techninė galimybė talpinti reklamas į svetainę (duomenys neskelbtini), atitinkamai šios bendrovės vadovai ar įgalioti asmenys valdo reklamos patalpinimo procesą ir yra atsakingi už talpinamos reklamos turinį ir jo atitikimą teisės aktų reikalavimams. E.G. nurodė, jog talpindami reklamą jie naudojasi Adform sistema. Pažymėtina, jog Adform A/S patvirtino, jog Lošimų priežiūros tarnybos bylai aktualiame tinklapyje užfiksuotas reklaminis skydelis per Adform sistemą buvo valdomas ir demonstruojamas būtent per reklamos talpintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą. Remiantis aptartų duomenų visumą teismui nėra abejonių, kad už netinkamo turinio reklamą, užfiksuotą 2020 m. liepos 3, 14, 17, 21 ir 28 dienomis, interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) yra atsakinga būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Minėtos bendrovės vadovas e.g. išreiškė abejones dėl to, kad jis yra tinkamas ANK 134 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo subjektas, teigdamas, jog bendrovėje už reklamų pagal gaunamus užsakymus paleidimą, jų turinio atitiktį Lietuvos Respublikos reklamą reglamentuojančius įstatymų reikalavimams, trečiųjų šalių automatinio reklamos pirkimo sistemų priežiūrą yra atsakingas reklamos sistemos administratoriaus pareigas einantis M.G. Tačiau pats pripažino, jog ši atsakomybė nėra įtvirtinta jokiame norminiame vidaus akte, pvz., pareiginėse instrukcijose, vadovo įsakyme, kuriuo būtų apibrėžiama pavaldinio įgaliojimų apimtis, atsakomybės ribos ir t.t. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog kai įstatymai, įmonės vidaus dokumentai, pareiginės instrukcijos nenustato atsakomybės už tam tikrą įmonės veiklos sritį, atsakomybėn traukiamas įmonės vadovas, išeinant iš Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatų, jog įmonės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą.

Kita vertus, tiek minėtas M.G. nurodė, tiek pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patvirtino, jog reklamos talpinamos svetainėje trimis būdais ir tik vienas iš jų suteikia galimybę bendrovei realiai kontroliuoti reklamos turinį (kai klientas pateikia tiesioginį užsakymą su reklaminiais skydeliais, tiesiogiai talpinamais į reklamos sistemą). Tuomet prieš įkeldami reklamą jie gali matyti, vertinti jos turinį ir tartis dėl trūkumų pašalinimo su klientu. Tik tokiu reklamos talpinimo būdu visą procesą valdo bendrovės reklamos sistemos administratorius. E.G. teigimu, jų svetainėje tokiu būdu patalpinama tik 5 procentai reklamų. Žymiai mažesnės galimybės kontroliuoti reklamos turinį, kai klientas atsiunčia tik reklamos scriptą be reklaminių skydelių, tik su kodais ir baneriais. Reklamos scriptas yra valdomas ne bendrovės, o kliento – reklamos užsakovo. Tokiu būdu po reklamos patalpinimo pats klientas gali keisti reklaminius skydelius, banerius, kodus ir bendrovės galimybės laiku sukontroliuoti jų turinį ženkliai mažėja. Kai reklama talpinama trečiuoju būdu - per automatizuotas reklamos sistemas ( RTB ) bendrovė apskritai netenka galimybės iš anksto matyti tokiu būdu talpinamos reklamos turinio, parduodama tik reklamos vieta, absoliučiai iš anksto nežinant jos turinio, ir pastebėti netinkamą reklamą gali tik fiziškai, realiuoju jos transliavimo svetainėje metu ją pamatę konkrečiame portale, t.y. jau po pastarosios patalpinimo. Spėjama, jog bylai aktualios reklamos svetainėje atsirado būtent tokiu būdu. Nėra net galimybės tokios reklamos išimti, nebent blokuojant visą kliento scriptą. Nors E.G. teigimu bendrovės naudojamas automatizuotas reklamos sistemas valdo ir už jas yra atsakingas tam darbui nusamdytas darbuotojas M.G., tačiau tiek iš jo, tiek iš bendrovės vadovo paaiškinimų seka, jog automatizuota sistema iš esmės nesuteikia galimybės tikrinti reklamos turinio prieš ją įkeliant. Atitinkamai faktas, kad šią sistemą valdo ir jos pagalba kliento atsiųstą reklamą įkelia bendrovės darbuotojas, neturi lemti jo asmeninės atsakomybės už netinkamos reklamos turinio įkėlimą, kadangi jis neturi laisvės rinktis jo funkcijų atlikimui suteiktų darbo įrankių. Pažymėtina, jog E.G. atsakomybėn traukiamas ne už tik už netinkamo turinio reklamų įkėlimo faktą, bet už tai, kad reklaminiai skydeliai portale yra talpinami tokiais būdais, kurie neužtikrina juose esančio reklamos turinio kontrolės. O, kad tokia kontrolė yra labai ribota ir apsunkinta automatizuotos reklamos sistemos naudojimo atveju, neneigė ir bendrovės vadovas. Patikrinimo metu nebuvo pateikta duomenų, jog už bendrovės naudojamų reklamos sistemų parinkimą ir įdiegimą būtų buvęs atsakingas bendrovės reklamos sistemos administratorius M.G., kad jis turėtų laisvę rinktis, kokią sistemą naudoti reklamos patalpinimui svetainėje. Iš patikrinimo akte aptartos paslaugų teikimo sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įsipareigojo patalpinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos valdymo sistemas į sutartas aktualaus portalo reklamos ploto vietas. Šios sutarties nuostatos leidžia abejoti, jog reklamos valdymo sistemos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo primestos portalo savininkų, valdytojų ar administratorių ir jinai jų laisvės rinktis neturėjo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, kad jie neturi fizinių ir techninių galimybių atlikti visų automatizuotų reklamos sistemų būdu klientų siunčiamų reklamų turinio monitoringo, neturėtų šalinti jo atsakomybės. Bendrovė sąmoningai pasirinko būdą talpinti reklamą, kurios išankstinė turinio kontrolė nėra įmanoma, todėl turėtų prisiimti atsakomybę už patalpintos reklamos turinio neatitikimą teisės aktų reikalavimams.

Įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog E.G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 134 straipsnio 4 dalyje ir pagrįstai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę, į bendrovės pastangas vykdyti reklamos turinio monitoringą jau po reklamos įkėlimo, pažeidėjui skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 pinktu, teismas

nutaria:

E.G. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 134 straipsnio 4 dalyje, skirti 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21128686132 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.