- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-18
- Bylos Nr.
- 2S-1241-302/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus kolegija, kuria sudaro
kolegijos posedyje raytinio proceso tvarka inagrinejo iekovo R. V. atskiraji skunda del Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2010 m. baland˛io 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti skunda, civilineje byloje pagal iekovo R. V. skunda V. L. del ipareigojimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Iekovas R.V. kreipesi i teisma su skundu atsakovui V. L. .
Vilniaus miesto 1-asis apylinkes teismas 2010 m. baland˛io 9 d. nutartimi atsisake priimti skunda. Teismas nutarti motyvavo tuo, kad R. V. teismui paduotas dokumentas (skundas) yra neprocesinis, nes neatitinka procesiniam dokumentui keliamu reikalavimu, jo turinio ydingumas neleid˛ia teismui nustatyti kreipimosi i teisma pobud˛io, tikslo, pa˛eistos ar gincijamos teises, tuo paciu reikiamo reikalavimo esmes bei eliminuoja galimybe taikyti trukumu alinimo instituta, todel toki skunda teismas atsisake priimti kaip nenagrinetina teisme.
Iekovas R.V. atskirajame skunde prao priversti atsakova V. L. paskelbti vieai, kad pasisavinamas iekovo statusas asmens, kurio veikla remiantis buvo atkurta Nepriklausomybe.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija sprend˛ia, jog pirmosios instancijos teismas pagristai bei teisetai atsisake priimti R. V. paduota dokumenta vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 p.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. ir Civilinio proceso kodekso 5 str. 1 d. itvirtinta kiekvieno asmens teise kreiptis i teisma, kad butu apginta pa˛eista ar gincijama jo teise arba istatymu saugomas interesas. i asmens teise nera absoliuti ir negali buti aikinama kaip asmens galimybe kreiptis i teisma bet kokiu budu. Kaip ir bet kuri kita subjektine teise, teise kreiptis i teisma teismines gynybos realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, laikantis istatyme numatytu procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimu (Civilinio proceso kodekso 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipianciam i teisma asmeniui.
Iekinio ar kito procesinio dokumento priemimo ar bylos nagrinejimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobud˛io faktus, taip pat patikrinti, ar asmuo turi procesine teise kreiptis i teisma bei ar ia teise tinkamai igyvendina (Civilinio proceso kodekso 137 str.), kad perspektyvoje vienas i civilinio proceso tikslu – kuo greiciau atkurti teisine taika tarp ginco aliu (Civilinio proceso kodekso 2 str.), butu igyvendintas nepaneigiant asmens pa˛eistu teisiu gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomikumo bei kitu civilinio proceso principu. Tuo atveju, kai teismas iekinio ar kito procesinio dokumento priemimo stadijoje nustato, jog jis negali buti priimtas, nes tokio pobud˛io gincai teisme nenagrinetini, iekini priimti atsisako (Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 1 p.). Pa˛ymetina, jog iuo pagrindu butina atsisakyti priimti iekini ar kita procesini dokumenta tuo atveju, kai jis pagal Civilinio proceso kodekso 1 ir 22 straipsnius i viso nepriskirtinas nagrineti civilinio proceso tvarka.
Priskirtinumas yra suprantamas kaip teises normomis nustatyta instituciju kompetencija nagrineti vienokio ar kitokio pobud˛io gincus, kitaip tariant, nustato, kokiai institucijai priklauso nagrineti byla arba kokio proceso tvarka ji nagrinetina. Pirmuoju atveju gali buti atsisakoma priimti iekini ar kita procesini dokumenta, kaip nepriskirtina teismui, o antruoju atveju – nurodoma, kokio proceso tvarka pareikejas gali kreiptis i teisma (Civilinio proceso kodekso 137 str. 3 d.). Taigi pagal Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d. teismams ˛inybingi visi gincai, kylantys i civiliniu, eimos, darbo, restrukturizavimo ar bankroto teisiniu santykiu, taip pat finansu teisiniu santykiu, atsirandanciu civilines privatines teises pagrindu.
Nagrinejamu atveju pirmosios instancijos teismui pateikto dokumento turinys sudare pakankama pagrinda i skunda atsisakyti priimti del jame abstrakciai destomu aplinkybiu, i kuriu nera objektyvios galimybes nustatyti, kad tokio pobud˛io gincas atitinka Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dali ir yra nagrinetinas teisme. Tuo paciu kolegija pa˛ymi, kad pirmosios instancijos teismas pagristai nesivadovavo trukumu alinimo institutu (Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalis), siekiant u˛tikrinti i teisma besikreipianciam asmeniui teise tinkamai pasinaudoti teise i teismine gynyba, pripa˛ines, kad pateiktas dokumentas i esmes yra ydingas ir nera galimybes nustatyti, kokius jis turi trukumus del jo abstraktumo. Tokio skundo priemimas teisme nebutu galimas, nes tolimesnis jo nagrinejimas butu neimanomas.
Atskirojo skundo motyvai, kad teismas turi priversti politika patvirtinti vieai apie apelianto nuopelnus Lietuvos Nepriklausomybes atkurimo procese, tik patvirtina pirmos instancijos teismo ivada, kad pareikejo reikalavimas nenagrinetinas teisme, taip pat negali buti skund˛iamos nutarties neteisetumo argumentu.
Kolegija taip pat atkreipia apelianto demesi i tai, kad tinkamai suformulaves nagrinetina teisme reikalavima bei ji pagrind˛iancias aplinkybes ir tai idestydamas dokumente, atitinkanciame procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, jis turi teise kreiptis i teisma, siekdamas apginti, jo manymu, pa˛eid˛iamas teises ar teisetus interesus.
Esant nustatytoms aplinkybems, kolegija sprend˛ia, kad skund˛iama teismo nutartis yra priimta nepa˛eid˛iant procesines teises normu, reglamentuojanciu iekinio priemimo klausima, taip pat teises kreiptis i teisma, todel ji paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmetamas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija
Rezoliucinė dalis
nutare:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2010 m. baland˛io 9 d. nutarti palikti nepakeista.